Dextrokardija – tai įgimta anatomijos ypatybė, kai žmogaus širdis yra ne įprastoje kairėje, bet dešinėje krūtinės pusėje. Tokiu atveju širdis ne tik užima kitą pusę, bet ir jos orientacija būna atvirkštinė – ji “žiūri” į dešinę. Įprastai širdis būna kairėje pusėje ir pasvirusi į kairę, todėl žmogaus, turinčio dextrokardiją, širdis savo išsidėstymu primena veidrodinį atspindį. Ši būklė formuojasi dar vaisiaus vystymosi metu. Dextrokardija aptinkama itin retai – pasaulyje nurodomas dažnis maždaug 1 iš 12 000 naujagimių.
Dextrokardijos formos
Dextrokardija gali būti vienintelė anatomijos ypatybė arba pasireikšti drauge su kitais organų išsidėstymo pokyčiais ar įgimtomis širdies ligomis. Gydytojai išskiria kelias pagrindines formas:
- Izoliuota dextrokardija: Širdis pasislinkusi į dešinę, tačiau kiti organai lieka savo įprastose vietose. Papildomų įgimtų širdies ydų nėra, širdies veikla – normali, simptomų nepasireiškia.
- Dextrokardija su situs inversus: Be širdies padėties pokyčio, visi ar dauguma krūtinės ir pilvo organų taip pat yra pakeitę puses, tarsi viso kūno vidaus išsidėstymas būtų veidrodinis. Tai gali būti susiję su genetiniu sindromu, pavyzdžiui, pirminiu ciliariniu diskinezija, kuris lemia įvairius papildomus simptomus nuo pat gimimo.
- Dextrokardija kartu su kitomis širdies ydomis: Dažnai kartu pasitaiko įgimtų defektų, turinčių įtakos širdies veiklai. Tokiais atvejais jau gali pasireikšti simptomai ir komplikacijos, reikalaujančios gydymo.
- Dextrokardija ir heterotaksijos sindromas: Šiuo atveju pasitaiko ne tik širdies padėties pokytis, bet ir netipiškas kitų vidaus organų išsidėstymas. Tai gali sukelti sutrikimų jų veikloje ir sunkesnes medicinines problemas.
Dextrokardijos simptomai
Vien tik dextrokardija dažniausiai jokių nemalonių pojūčių ar sveikatos problemų nesukelia – žmogus gali net nežinoti apie šią savo ypatybę, kol neatliekami vaizdo tyrimai dėl kitų priežasčių. Tačiau, jei būklė pasireiškia kartu su įgimtomis širdies ar kvėpavimo sistemų ligomis, gali pasireikšti šie požymiai – jie dažniausiai pastebimi vaikystėje:
- Labai greitas nuovargis
- Dažnos kvėpavimo takų ar sinusų infekcijos
- Sunkumas kvėpuojant, dusulys ar nuovargis fizinės veiklos metu
- Nereguliarus širdies plakimas
- Mėlynuojanti oda (cianozė)
- Išblyškusi odos spalva
- Pageltusi oda ir akys
- Sparčiai arba sunkiai kvėpuoja
- Lėtai auga ir lėtai priauga svorio
- Drėgnas kosulys
Jei vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų, būtinai kreipkitės į gydytoją – tikslūs tyrimai padės nustatyti problemų priežastį. Dextrokardija savaime šių požymių nesukelia, tačiau dažnai aptinkama tyrimų metu, ieškant simptomų šaltinio.
Dextrokardijos priežastys
Širdies padėties pasikeitimą nulemia pokyčiai genuose, atsirandantys labai ankstyvose nėštumo savaitėse. Kad mūsų organai išsidėstytų reikiamose vietose, “vadovauja” daugiau nei 60 skirtingų genų, o kuris iš jų tiesiogiai atsakingas už dextrokardiją, vis dar aiškinamasi. Apie ketvirtadaliui žmonių, turinčių dextrokardiją, kartu pasitaiko ir pirminės ciliarinės diskinezijos sindromas. Jo gali sukelti daugelio genų – tokių kaip DNAI1 ar DNAH5 – pakitimai, o kai kurie žmonės turi mutacijas, bet jokių simptomų nejaučia.
Dextrokardijos diagnostika
Dažniausiai dextrokardija nustatoma dar prieš gimimą, atliekant nėščiųjų echoskopiją. Nustatoma, kaip vaisiaus širdis ir kiti organai susiformavę, ar viskas atitinka anatomines normas. Kartais detalią širdies padėtį gydytojas įvertina specialiu echoskopiniu tyrimu – vaisiaus echoskopija.
Jei nėštumo metu specifinių pokyčių nepavyko pastebėti, dextrokardija gali būti nustatyta tik vėliau – kai kūdikiams ar vaikams pasireiškia įgimtos širdies ligų požymiai ir atliekami tyrimai, arba net tik suaugusiame amžiuje, netyčia aptikus per kitus tyrimus.
Nustatyti dextrokardiją padeda:
- Gydytojo fizinė apžiūra ir širdies auskultacija (širdies veikla girdima dešinėje pusėje)
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Širdies echoskopija (ultragarso tyrimas)
- Širdies elektrokardiograma (EKG)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
- Genetinis testavimas
Izoliuota dextrokardija EKG metu dažniausiai nustatoma atsitiktinai – atliekant tyrimus visai dėl kitų priežasčių.
Galimos kartu pasitaikančios širdies ydos
Dažnai dextrokardija nustatoma drauge su kitomis įgimtomis širdies ligomis, pavyzdžiui:
- Dvigubas kairysis skilvelio įtekėjimas
- Dvigubas dešinysis skilvelio ištekėjimas
- Skilvelių, prieširdžių, ar atrioventrikulinė pertvaros defektas (“širdyje skylė”)
- Plaučių arterijos nesivystymas (atrezija)
- Plaučių arterijos susiaurėjimas (stenozė)
- Fallot tetralogija
- Didžiųjų arterijų transpozicija
- Triušakis vožtuvas nesivystęs (atrezija)
Dextrokardijos gydymo galimybės
Izoliuota dextrokardija jokių gydymo priemonių nereikalauja. Tačiau labai svarbu apie šį organizmo išskirtinumą informuoti visus jus gydančius specialistus – tokia informacija gydytojui gali būti itin svarbi planuojant kitus tyrimus ar medicinines procedūras.
Jei dextrokardija pasitaiko kartu su kitais įgimtais širdies defektais ar genetiniais sindromais, gydytojai sudaro individualų gydymo planą. Paprastai jis apima vaistus, chirurgines arba perkutanines procedūras. Sudėtingų įgimtų širdies ydų gydymas dažniausiai pradedamas ankstyvoje vaikystėje. Nors tai gali kelti jaudulį, gydytojų komanda padeda tėvams suprasti gydymo eigą ir pasirūpinti mažojo paciento priežiūra namuose.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei jūsų vaikui nustatyta dextrokardija, svarbu reguliariai aptarti su gydytoju, ko tikėtis ir į ką atkreipti dėmesį namuose. Pravartu atskirai stebėti, ar nepasirodo širdies ydų ar sindromams būdingų simptomų. Sužinojus apie šią būklę, svarbu informuoti visus specialistus, kurie dalyvauja jūsų ar jūsų vaiko gydyme – anatomijos išskirtinumas gali turėti įtakos kai kuriems tyrimams ar procedūroms.
Jei turite ne tik dextrokardiją, bet ir kitų įgimtų defektų ar sindromų, gydytojas išsamiai paaiškins, ką reikėtų stebėti ir kaip tinkamai rūpintis savo sveikata kasdien.
Gyvenimas su dextrokardija ir prognozė
Dextrokardija savaime gyvenimo trukmės nesutrumpina – jei nėra kitų širdies ar genetinių ligų, žmogus gali gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą. Vaikai, kuriems diagnozuota izoliuota dextrokardija, turi tokią pat gyvenimo trukmės prognozę kaip ir visi kiti. Tačiau sergantiesiems papildomomis įgimtomis širdies ligomis ar genetiniais sutrikimais gali prireikti papildomų gydymo priemonių ar net operacijų, taigi jų gyvenimo kokybė bei trukmė priklauso nuo bendros sveikatos būklės ir gydymo sėkmės. Visada verta pasitarti su gydytoju dėl galimos eigos ir ateities perspektyvų.
