Depresija yra sudėtingas emocinės sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo aplinkybių. Nors kai kam ji išsivysto be aiškios priežasties, kai kurie veiksniai gali padidinti riziką susirgti šiuo sutrikimu.
Medicininiai depresijos rizikos veiksniai
Depresiją dažnai lydi tam tikri pokyčiai galvos smegenyse, ypač smegenų cheminių medžiagų – neurotransmiterių – pusiausvyros sutrikimai. Šios medžiagos, tokios kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, reguliuoja mūsų nuotaiką bei daugelį kitų organizmo funkcijų.
Ypač rizika padidėja, jei šeimoje yra buvę nuotaikos sutrikimų ar depresijos atvejų. Tyrimai rodo, kad jei depresija diagnozuojama identiškam dvyniui, tikimybė, kad susirgs ir antrasis, yra labai didelė – net apie 70 procentų. Tačiau taip pat žinoma, kad depresija gali išsivystyti ir tiems, kurie šeimoje neturi psichikos sutrikimų istorijos, todėl manoma, jog polinkis susidaryti depresijai priklauso ir nuo genų, ir nuo gyvenimo patirties.
Nuolatinės miego problemos yra glaudžiai susijusios su bloga nuotaika. Nors nėra visiškai aišku, ar miego stoka tiesiogiai sukelia depresiją, pastebėta, kad nuotaikos suprastėjimas neretai pasireiškia po prastų miego naktų.
Daugelis lėtinių ligų ženkliai padidina riziką susirgti depresija. Ilgalaikis skausmas ar nuolatinis ligos stresas, pavyzdžiui, sergant artritu, širdies ligomis, diabetu, skydliaukės sutrikimais, insultu, vėžiu, išsėtine skleroze, Alzheimerio liga, Parkinsono ar Hantingtono ligomis, neigiamai veikia žmogaus emocinę sveikatą.
Socialiniai depresijos rizikos veiksniai
Vaikystės patirtys dažnai turi įtakos nuotaikos sutrikimų išsivystymui. Žmonės, kurie patyrė nepriežiūrą ar smurtą būdami vaikai, dažniau kenčia nuo depresijos ir kitų psichikos sveikatos problemų suaugę.
Moterims depresija pasitaiko kur kas dažniau nei vyrams. Viena iš priežasčių gali būti aktyvesnis jų kreipimasis pagalbos, taip pat įtakos turi hormoniniai pokyčiai nėštumo metu, po gimdymo ir menopauzės laikotarpiu. Šiais gyvenimo etapais emocinė sveikata tampa ypač jautri.
Izoliacija, silpni socialiniai ryšiai ar ilgesnis vienišumas didina depresijos grėsmę. Net ir džiugūs gyvenimo įvykiai, kaip naujas darbas ar šeimos pagausėjimas, gali išprovokuoti nuotaikos svyravimus. Dar kiti rizikos veiksniai yra darbo netekimas, skyrybos, persikraustymas, išėjimas į pensiją ar būsto įsigijimas.
Artimo žmogaus netektis – vienas reikšmingiausių gyvenimo išbandymų. Gedint dauguma išgyvena didelį liūdesį, tačiau kai kuriems šis laikotarpis tampa užsitęsęs ir virsta ilgalaike depresija.
Psichoaktyvių medžiagų ir vaistų poveikis
Neretai depresija ir žalingų medžiagų vartojimas eina greta. Alkoholis ar kiti narkotikai gali pakeisti smegenų cheminę pusiausvyrą ir paskatinti nuotaikos sutrikimus. Bandymas pagerinti savijautą su stipriais vaistais ar svaigalais ne tik nepadeda, bet dažnai dar labiau sustiprina depresiją.
Tam tikri receptiniai vaistai taip pat gali paveikti nuotaiką. Tarp jų – kai kurie medikamentai, skirti kraujospūdžio mažinimui, migdomieji, raminamieji, steroidai ar stiprūs nuskausminamieji. Visada svarbu aptarti galimus šalutinius efektus su gydytoju ir niekada nenutraukti gydymo savo nuožiūra.
Depresijos perspektyvos
Jei susiduriate su depresija, natūralu ieškoti priežasties. Tačiau šio sutrikimo prigimtis labai sudėtinga – nėra vienos aiškios priežasties, kodėl ji išsivysto. Svarbiausia žinoti, kad ši liga yra išgydoma, o pagalbos ir paramos šaltinių tikrai netrūksta.
