Dermoidinė cista – tai netikėtoje vietoje susiformavęs audinių maišelis, dažniausiai plėtojantis arba po oda, arba joje. Nors šie augliai gali iš pradžių priminti naviką, didžioji dauguma dermoidinių cistų yra nepiktybinės ir dažniau sukelia nepatogumų nei kelia realią grėsmę sveikatai. Norint visiškai pašalinti tokią cistą, dažniausiai prireikia operacijos, nes savaime ji neišnyksta.
- 1.Kas yra dermoidinė cista
- 2.Dermoidinių cistų rūšys
- 3.Kas dažniausiai susiduria su dermoidine cista
- 4.Dermoidinių cistų atsiradimo priežastys
- 5.Dermoidinės cistos simptomai
- 6.Kaip nustatoma dermoidinė cista
- 7.Dermoidinių cistų gydymo galimybės
- 8.Ar galima išvengti dermoidinės cistos?
- 9.Ką verta žinoti apie dermoidinės cistos eigą
- 10.Kada kreiptis į gydytoją
- 11.Klausimai aptarimui su gydytoju apie dermoidines cistas
Kas yra dermoidinė cista
„Dermoidinė“ reiškia darinį, panašų į odą, o „cista“ – uždara kapsulė ar maišelis, kuriame gali būti įvairių medžiagų. Dermoidinėse cistose randamos skirtingos dalys: riebalinė gelsva medžiaga, kaulai, oda, plaukai, riebalų ar prakaito liaukos, dantys, netgi nervai. Tokie dariniai gali susiformuoti bet kurioje kūno vietoje – nuo odos paviršiaus iki gilesnių kūno sluoksnių.
Paviršinės dermoidinės cistos dažniausiai matomos kaip maži guzeliai. Tačiau kartais jos susiformuoja ir giliai, pavyzdžiui, pilvo srityje, stubure ar net kaukolės viduje.
Dermoidinių cistų rūšys
Net 80 % visų dermoidinių cistų aptinkama galvos ir kaklo srityse. Dažniausia jų forma – periorbitalinė dermoidinė cista (šalia antakių). Be šios, gausu ir kitų:
- Kiaušidžių dermoidinė cista – susidaro kiaušidėje arba ant jos.
- Stuburo dermoidinė cista – plėtojasi ties stuburu.
- Rečiau pasitaikančios: akies paviršiaus (epibulbarinė), smegenų (intrakranialinė), nosies ančių (nosies dermoidinė cista) ar akiduobės kaulų srityje augančios dermoidinės cistos.
Kas dažniausiai susiduria su dermoidine cista
Dermoidinės cistos gali išsivystyti bet kuriam, tačiau dažniau jos diagnozuojamos vaikams – net 70 % atvejų nustatoma jaunesniems nei penkerių metų vaikams. Beveik pusė šių cistų aptinkama jau gimus kūdikiui.
Dermoidinių cistų atsiradimo priežastys
Tai įgimta būklė. Dermoidinė cista formuojasi dar vaisiaus vystymosi metu, kai odos sluoksniai nesusijungia taip, kaip turėtų. Nedidelė odos, liaukų ar kitų audinių dalis lieka atskirtame maišelyje ir vėliau ima augti, nes liaukos toliau gamina skysčius. Būtent dėl to cista ilgainiui didėja.
Dermoidinės cistos simptomai
Daugelis žmonių su šia cista nejaučia jokių nemalonių pojūčių, o simptomai atsiranda tik didėjant darinį. Simptomų pobūdis priklauso nuo cistos vietos:
- Periorbitalinė – šalia antakio esantis darinys gali būti patinęs, gelsvo atspalvio ir ilgainiui net deformuoti kaulus.
- Kiaušidžių dermoidinė cista – dažnas dubens skausmas ar diskomfortas, ypač prieš ar per menstruacijas.
- Stuburo dermoidinė cista – didėjantis darinys gali spausti nervus ar nugaros smegenis, todėl pasireiškia eisenos sunkumai, šlapimo nelaikymas, rankų ar kojų silpnumas.
Kaip nustatoma dermoidinė cista
Diagnozei gydytojas pirmiausia įvertina simptomus ir apžiūri darinį. Metodai priklauso nuo vietos:
- Paviršius: specialistas apžiūri darinį tiesiogiai ir įvertina liečiant.
- Gilesnės vietos ar jautrios sritys: gali būti skiriami magnetinio rezonanso tyrimai (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) – šie vaizdai leidžia tiksliai matyti cistos vietą, dydį ir santykį su aplinkiniais audiniais.
- Kiaušidžių dermoidinės cistos: ultragarsas. Jei reikia detalesnių vaizdų, atliekamas dubens ar transvaginalinis ultragarsinis tyrimas.
Dermoidinių cistų gydymo galimybės
Iš esmės vienintelis tinkamas sprendimas – chirurginis pašalinimas. Operacijos metodas priklauso nuo cistos tipo ir vietos:
- Periorbitalinės cistos: pašalinamos per nedidelį pjūvį, prieš tai taikant vietinę nejautrą. Siūlai dedami taip, kad randas būtų kuo mažiau pastebimas.
- Kiaušidžių cistos: minimaliai invazinė operacija leidžia pašalinti tik cistą, išsaugant kiaušidę. Jei darinys didelis, gali būti pašalinama ir pažeista kiaušidė.
- Stuburo cistos: šalinamos naudojant mikroskopą ir precizinius instrumentus, dažniausiai taikant bendrąją narkozę. Operacijos metu pacientas paguldomas veidu žemyn.
Ar galima išvengti dermoidinės cistos?
Kadangi šios cistos yra įgimtos, jokie veiksmai ar profilaktika negali sumažinti rizikos. Jos atsiranda dar prieš gimimą ir nepriklauso nuo elgesio ar aplinkos veiksnių.
Ką verta žinoti apie dermoidinės cistos eigą
Nors dauguma dermoidinių cistų nesukelia jokių problemų, negydomos jos ilgainiui gali sukelti komplikacijų:
- Artimų kaulų pažeidimai.
- Uždegimas ir infekcija.
- Nervinių struktūrų ar nugaros smegenų sužalojimai.
- Cistos plyšimas.
- Kiaušidės pasisukimas (virsta), dėl ko sutrinka jos aprūpinimas krauju.
Paprastai pašalinimo operacija būna saugi tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pašalinus darinį galima išvengti komplikacijų ir palengvinti pasireiškusius simptomus. Jei planuojamas kiaušidės dermoidinės cistos pašalinimas, svarbu su gydytoju pasikalbėti apie galimą poveikį vaisingumui.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu jūs ar jūsų vaikas pastebite naujų ar stiprėjančių simptomų. Skubus dėmesys būtinas jeigu:
- Formuojasi uždegimas.
- Jaučiamas skausmas.
- Cista ima keisti spalvą arba sparčiai didėja.
- Cista plyšta.
Klausimai aptarimui su gydytoju apie dermoidines cistas
- Koks gydymas būtų tinkamiausias jūsų situacijai?
- Ar pašalinus darinį jis gali atsinaujinti?
- Kiek laiko trunka atsistatymas po cistos šalinimo operacijos?
