Diabetinė amiotrofija – tai reta neurologinė liga, susijusi su cukriniu diabetu ir pasireiškianti intensyviu skausmu bei raumenų silpnumu klubuose ir kojose. Dažniausiai simptomai stiprėja pirmus kelis mėnesius ar metus, o vėliau palengva silpnėja ir sunaikinta raumenų jėga gali iš dalies atsistatyti.
Bendra informacija
Dažniausiai diabetinė amiotrofija pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Ši būklė paprastai išryškėja maždaug po ketverių metų nuo diabeto diagnozės nustatymo. Diabetinė amiotrofija neretai vadinama ir kitais medicininiais terminais, tokiais kaip proksimalinė diabetinė neuropatija, Bruns-Garland sindromas, diabetinė lumbosakralinė radikulopleksinė neuropatija, multifokalinė diabetinė neuropatija ar kitais pavadinimais.
Nors liga pasitaiko retai – ja suserga apie 1 % visų asmenų, turinčių diabetą, – 2 tipo cukrinis diabetas didina riziką susirgti šia būkle labiau nei 1 tipo diabetas.
Diabetinės amiotrofijos simptomai
Pirmi ligos požymiai dažniausiai atsiranda staiga ir apima klubų, sėdmenų ar šlaunų skausmą, reikšmingą raumenų silpnumą ir jų nykimą (atrofiją), retesniais atvejais – refleksų sumažėjimą ar praradimą. Skausmas dažniausiai paveikia tik vieną kūno pusę, tačiau laikui bėgant gali išplisti ir į kitą pusę. Skausmas trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o silpnumas progresuoja ir toliau, net sumažėjus skausmui.
Ryškiausiu laikotarpiu vaikščioti gali būti itin sunku – kai kuriems prireikia pagalbinių vaikščiojimo priemonių. Dažnai pastebimas ir be priežasties atsirandantis kūno svorio mažėjimas (dažniausiai netenkama daugiau nei 4–5 kg), retais atvejais gali sutrikti ir viršutinės kūno dalies ar liemens raumenų jėga.
Kai ligos eiga stabilizuojasi, simptomai pamažu silpnėja, tačiau visiškas pasveikimas gali užtrukti kelis ar net keliasdešimt mėnesių.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli diabetinės amiotrofijos kilmė kol kas nežinoma, tačiau vis dažniau manoma, kad ją sukelia smulkiųjų kraujagyslių uždegimas, susijęs su organizmo imuninės sistemos veikla. Šis uždegimas pažeidžia nervus klubo ir kojos srityje. Paprastai būna pažeidžiami tiek nervų šaknelių, išeinančių iš stuburo, tiek periferinių nervų bei lumbosakralinio nervinio rezginio dariniai, kurie atsakingi už kojų judesius ir jautrumą.
Liga dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems diabetu, tačiau labai retai gali ištikti ir be šios diagnozės. Svarbūs rizikos veiksniai – 2 tipo diabetas, greitas ar labai griežtas cukraus kiekio kraujyje kontrolės režimo pasikeitimas, ypač jei per trumpą laiką A1C indeksas sumažinamas reikšmingai. Prie ligos išsivystymo gali prisidėti ir naujo cukrinio diabeto gydymo pradžia, fizinės traumos, kai kurios infekcijos ar skiepai.
Diagnozavimo eiga
Šiai būklei nėra specifinio tyrimo, kuris užtikrintų vienareikšmį diagnozės patvirtinimą. Paprastai ligą nustatyti padeda išsamus simptomų aprašymas, paciento ligos istorijos analizė bei neurologinis ištyrimas. Gydytojai vadovaujasi atmetimo metodu, siekdami pašalinti kitas galimas diagnozes, tokias kaip stuburo šaknelių suspaudimas, dubens navikai, lėtinė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija, sarkoidozė ar infekcijos (pvz., ŽIV, Epšteino-Baro virusas).
Neretai reikalingi ir papildomi tyrimai, tarkim, kraujo rodmenys (bendras kraujo tyrimas, A1C, kepenų funkcijos, kalcio kiekis ir kt.), lumbosakralinio stuburo magnetinio rezonanso tyrimas ar dubens kompiuterinė tomografija. Vertinami ir nervų sistemos veiklos elektriniai rodikliai (neurofiziologiniai tyrimai).
Gydymo galimybės
Dauguma sergančiųjų ilgainiui atgauna dalį arba visą prarastą funkciją net ir be specifinio gydymo, tačiau negydant pasveikimas dažnai būna lėtesnis bei ne toks pilnas.
Nors iki šiol efektyvių, moksliškai pagrįstų gydymo metodų nėra, svarbiausia – malšinti simptomus ir palengvinti kasdienybę. Dažniausiai siūlomi šie pagalbos būdai:
- Skausmo kontrolė – taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, naktimis gali būti skiriamas amitriptilinas arba stipresni vaistai nuo skausmo, sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos.
- Fizioterapija – individuali mankšta ir pratimai padeda atgauti raumenų jėgą, lengviau judėti ir slopinti skausmą.
- Ergoterapija – specialistai padeda prisitaikyti prie kasdienių veiklų ir, esant poreikiui, parenka pagalbines priemones, pvz., vaikštynę ar neįgaliojo vežimėlį.
Kartu svarbu ir toliau tinkamai valdyti cukraus kiekį kraujyje, kad būtų išvengta kitų diabeto komplikacijų.
Profilaktika
Prevencinių priemonių prieš diabetinę amiotrofiją, deja, nėra, nes ir ligos mechanizmas dar nėra iki galo žinomas.
Ligos prognozė
Diabetinė amiotrofija ilgainiui dažniausiai ima slopti, tačiau pasveikimas gali užtrukti ir kelis metus, o liga kartais palieka nuolatinį silpnumą. Apie 10 % pacientų ir praėjus dviem metams po pirmųjų simptomų vis dar reikia neįgaliojo vežimėlio. Daugelis ilgai išlieka bent šiek tiek nusilpę, nors simptomai paprastai būna jau daug lengvesni nei aktyvios ligos metu.
Pagalba sau ir gyvenimas su liga
Be gydytojų pagalbos, svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į artimuosius bei rūpintis savo emocine sveikata – ši liga gali sukelti nerimą, prislėgtą nuotaiką ar socialinį atsiribojimą. Tokiais atvejais patariama kreiptis psichologinės pagalbos.
Verta nuolat lankytis pas gydytoją ir aptarti, kaip sekasi laikytis gydymo plano. Jei simptomai ima stiprėti ar pastebimi nauji, būtina kuo greičiau apie tai pranešti gydytojui.













