Nėštumas laikomas rizikingu, kai moteris ar vaisius, o kartais abu, turi didesnę nei įprasta nėštumo komplikacijų tikimybę. Toks nėštumas reikalauja glaudesnės medicininės priežiūros viso laikotarpio metu – nuo pastojimo iki gimdymo bei po jo, siekiant sumažinti galimų komplikacijų pavojų ir jų sunkumą.
Kas yra rizikingas nėštumas?
Kiekvienas nėštumas turi savų rizikų, tačiau rizikingu laikomas tas, kurio metu kyla padidėjusi grėsmė būsimos mamai, vaisiui ar jiems abiem. Tai nereiškia, kad problemos būtinai iškils, bet reikalauja didesnio atsakingumo ir kruopštesnės priežiūros. Įprastai tai reiškia, kad medicinos komanda dažniau stebės nėštumo eigą, kad laiku pastebėtų bet kokius pokyčius ar komplikacijų požymius.
Sužinojus apie rizikingą nėštumą, gali kilti nerimas, tačiau dauguma tokių nėštumų baigiasi sėkmingai – tereikia laikytis specialistų rekomendacijų ir reguliariai lankytis pas gydytojus.
Kaip dažnai pasitaiko rizikingas nėštumas?
Manoma, kad rizikingų nėštumų pasitaiko maždaug 6–8 % visų nėštumų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nėštumas laikomas rizikingu, kai iškyla didesnė nei kitų nėščiųjų komplikacijų tikimybė. Kartais rizika nustatoma dar nėštumo pradžioje, o kitais atvejais – nėštumui progresuojant.
Kokie veiksniai padidina nėštumo riziką?
- Iš anksčiau egzistuojančios sveikatos problemos (pvz., autoimuninės ligos, diabetas, aukštas kraujospūdis, fibromos, inkstų ligos, nutukimas, psichikos sveikatos sutrikimai, policistinių kiaušidžių sindromas, kraujo krešėjimo sutrikimai, skydliaukės ligos, ŽIV/AIDS).
- Nėštumo metu atsirandančios būklės, pavyzdžiui, nėščiųjų diabetas, gestacinė hipertenzija, preeklampsija bei eklampsija, žema naujagimio masė, dvynių ar kitų daugiavaisių nėštumų atvejai, placentos problemos (placenta previa, placentos atšoka), per didelis ar per mažas vaisiaus vandenų kiekis, ankstyvas gimdymas ar komplikacijos prieš ankstesnius nėštumus.
- Gyvensenos ypatumai – žalingi įpročiai, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, kontaktas su žalingomis cheminėmis medžiagomis.
Tokių rizikų nustatymas padeda laiku numatyti galimas problemas ir imtis reikiamų priemonių net prieš joms išryškėjant.
Rizikingo nėštumo simptomai
Kai kurie simptomai nėštumo metu signalizuoja apie galimas problemas ir reikalauja skubios gydytojo konsultacijos:
- Nenutrūkstantis pilvo skausmas
- Skausmas krūtinėje
- Alpimo jausmas ar svaigulys
- Neįprastas nuovargis
- Sumažėję ar nutrūkę vaisiaus judesiai
- Širdies ritmo sutrikimai (palpitacijos)
- Nenormalus pykinimas ar vėmimas, kuris stipresnis nei rytinis pykinimas
- Galvos skausmas, kuris nepraeina ar stiprėja
- Patinimas, paraudimas ar skausmas veide ar galūnėse
- Suvokimas apie save keliantį pavojų ar mintys apie žalojimą
- Kvėpavimo sunkumai
- Kraujavimas iš makšties arba padidėjęs išskyrų kiekis
Amžius ir rizikingo nėštumo pavojus
Nors amžius gali turėti įtakos nėštumo eigai, jis retai yra vienintelis veiksnys, lemiantis nėštumo riziką. Sprendimą vertina gydytojas, įvertinęs daugelį kitų aspektų.
Galimos komplikacijos
- Preeklampsijos spektro būklės: gestacinė hipertenzija, preeklampsija ar eklampsija
- Ankstyvas gimdymas
- Gimdymo operacija (Cezario pjūvis)
- Didelis kraujavimas gimdymo metu arba po gimdymo
- Mažas naujagimio svoris
- Įgimtos vaikų raidos ar organų problemos
- Naujagimio intensyvios terapijos poreikis
- Mamos hospitalizacija intensyvios terapijos skyriuje
- Nėštumo nutrūkimas (persileidimas)
- Negyvas gimdymas
Rizikingo nėštumo komplikacijų tikimybę galima sumažinti ankstyva ir reguliaria priežiūra, todėl svarbu aptarti visus rūpimus klausimus su savo gydytoju.
Diagnozavimas ir stebėsena
Kuo anksčiau pradėsite lankytis pas gydytoją ir kuo atidžiau bus stebima nėštumo eiga, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks užkirsti kelią komplikacijoms. Praneškite gydytojui apie savo ligos istoriją, ankstesnius nėštumus ir buvusias sveikatos problemas. Rizikingas nėštumas reikalauja dažnesnių vizitų ir specialių tyrimų.
- Kraujo ir šlapimo tyrimai – vertinamos galimos genetinės rizikos, bendras sveikatos būklės įvertinimas
- Ultragarsiniai tyrimai – tikrinama vaisiaus raida (rizikingo nėštumo atveju jie atliekami dažniau)
- Vaisiaus ir placentos stebėsena, pvz., biofiziniai profiliai ar nestreso tyrimai
Gydymas ir stebėjimas rizikingo nėštumo atveju
Rizikingo nėštumo priežiūra priklauso nuo konkrečios situacijos ir rizikos faktorių. Gydytojas sudarys individualų priežiūros planą, kuris gali apimti:
- Dažnesnes specialisto konsultacijas ir apžiūras
- Įsitraukimą kitų specialistų (pvz., gydytojų, dirbančių su sudėtingais nėštumais ar lėtinėmis ligomis)
- Daugiau ultragarsinių tyrimų ir kitų vaisiaus stebėjimo metodų
- Namuose atliekamą kraujospūdžio matavimą
- Vaistų, vartojamų iki nėštumo, stebėseną
Jeigu nėštumo metu iškyla didelė grėsmė motinai ar vaikui, gali būti rekomenduojamas stimuliuotas arba ankstyvesnis gimdymas ar Cezario pjūvis.
Kiek ultragarsų įprastai atliekama rizikingo nėštumo metu?
Nėštumo stebėsenos dažnis priklauso nuo situacijos – sveiko nėštumo metu paprastai atliekami 2–3 ultragarsai, tuo tarpu rizikingo nėštumo atveju jų gali būti atliekama daugiau. Jų skaičių ir dažnį gydytojas nustato individualiai.
Kaip sumažinti rizikingo nėštumo tikimybę?
- Laikytis sveikų gyvensenos įpročių, atsisakyti alkoholio ir neleistinų medžiagų
- Pasiruošti nėštumui – įvertinant savo ir šeimos sveikatos istoriją
- Išlaikyti sveiką kūno svorį prieš pastojant
- Kontroliuoti lėtines ligas
- Pasitarti dėl vartojamų vaistų saugumo
- Mesti rūkyti
- Naudotis apsauga nuo lytiškai plintančių infekcijų
Kaip sekasi rizikingą nėštumą turinčioms moterims?
Daugeliui moterų rizikingas nėštumas nesukelia didesnių problemų, o vaikai gimsta sveiki. Vis dėlto jie gali susidurti su didesne komplikacijų tikimybe ateityje. Galimos pasekmės motinai:
- Kartotinės nėštumo komplikacijos ateityje
- Po gimdymo kylančios psichologinės problemos
- Nuolatinis kraujospūdis ar širdies ir kraujagyslių ligos
- 2 tipo diabetas
- Insultas
Vaikui rizikingo nėštumo pasekmės gali būti:
- Elgesio ir vystymosi problemos
- Kvėpavimo ar virškinimo sistemos ligos
- Atsilikimas augime
- Psichikos sveikatos iššūkiai
- Neurologiniai sutrikimai
- Polinkis į nutukimą ar diabetą
- Regėjimo, klausos ar dantų problemos
Nors šios rizikos egzistuoja, daugelis rizikingų nėštumų baigiasi gerai. Svarbu kalbėtis su gydytojais ir aptarti abiejų – ir motinos, ir vaiko – sveikatos perspektyvas.
Darbas nėštumo metu
Daugumai moterų leidžiama dirbti ar mokytis ir nėštumo metu, net jei jis yra rizikingas. Apie darbo organizavimą ir galimus apribojimus patartina diskutuoti su savo gydytoju.
Kas padeda išlikti pozityvioms esant rizikingam nėštumui?
- Kurkite palaikymo ratą – pasikalbėkite su artimaisiais, draugais, dalyvaukite palaikymo grupėse ar kreipkitės į psichologus.
- Praktikuokite sveikus įpročius: pailsėkite, judėkite, maitinkitės subalansuotai – tai padeda jaustis geriau.
- Rūpinkitės savimi – ieškokite atsipalaidavimo būdų, atlikite meditacijos ar kitus jums patinkančius užsiėmimus.
- Reguliariai lankykitės visose paskirtose patikrose – tai užtikrins, kad rizikingas nėštumas bus stebimas atsakingai, o jūs ir jūsų vaikas būsite saugūs.
Kada reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją?
- Stiprus pilvo ar dubens skausmas, spazmai ar susitraukimai
- Kraujavimas iš makšties
- Vaisiaus vandenų nutekėjimas ar plyšusios vandenys
- Dusulys ar skausmas krūtinėje
- Alpimo jausmas ar stiprus galvos svaigimas
- Užsitęsęs ar stiprėjantis galvos skausmas, sutrikęs regėjimas
- Fiziniai ligos simptomai – temperatūra, šaltkrėtis, gripą primenantys simptomai
Kai kurios nėštumo komplikacijos gali pasireikšti net ir po gimdymo. Stebėkite savo sveikatą pirmas šešias savaites po nėštumo ir, pastebėję ką nors neįprasto, nedelsdamos kreipkitės į medicinos specialistus.
