Kiekvienais metais šimtai augalų rūšių į orą paskleidžia žiedadulkes, kurios daliai žmonių sukelia alergines reakcijas. Vis dėlto praktikoje dažniausiai vargina ne visas augalų pasaulis, o palyginti nedidelė grupė rūšių – būtent jų žiedadulkės dažniausiai siejamos su šienligei būdingais simptomais: nosies ir akių niežėjimu, čiauduliu, vandeningomis akimis.
Kai kurios žiedadulkės yra itin atsparios ir gali išlikti aplinkoje ilgiau, todėl simptomai kai kuriems žmonėms gali kartotis ne tik „sezono metu“. Dėl to didėja poreikis priemonėms, mažinančioms alergijos požymius, tačiau daugeliui alergiškų asmenų vis tiek reikia aiškaus plano, kaip atpažinti ir valdyti simptomus.
Dažniausi alergiją sukeliantys augalai
Nors žiedadulkes skleidžia daugybė augalų, medicinos praktikoje pastebima, kad ryškiausias sezonines reakcijas sukelia tam tikros medžių, žolių ir piktžolių grupės. Toliau pateikiami augalai, kurie dažnai minimi kaip reikšmingesni žiedadulkių alergijos provokatoriai Šiaurės Amerikoje.
Dažniau minimi augalai pagal grupes
- Piktžolės: ambrozija, gyslotis, balanda, kiečiai (sagebrush), raudonšaknė burnotė, rusiškasis usnis (tumbleweed / Russian thistle).
- Medžiai: alksnis, uosis, bukas, beržas, klevai (įskaitant raudonąjį ir sidabrinį), guobos, ąžuolai, riešutmedžiai, gluosniai, platanai (sycamore), tuopos, kadagiai, šilkmedžiai, kedrai, hikorijos, karijos, pekano riešutmedis, skirtingos palmės (pvz., datulinė ar Phoenix palm).
- Žolės: bermudų žolė, Johnson žolė, Kentukio miglė, sodo žolė (orchard grass), svidrė (rye grass), kvapioji smilga (sweet vernal grass), motiejukas (Timothy grass).
Pavasarinė žiedadulkių alergija: kada suaktyvėja medžiai
Vėlyva žiema ir ankstyvas pavasaris dažnai sutampa su medžių žydėjimo pradžia. Kai kurie medžiai žiedadulkes pradeda skleisti labai anksti, o dalis rūšių gali tęsti žydėjimą ir ilgiau. Nors medžių rūšių yra labai daug, alergiją įprastai sukelia tik nedidelė jų dalis.
Medžių žiedadulkės paprastai yra sausos ir lengvos, todėl lengvai pernešamos vėjo ir gali nukeliauti didelius atstumus. Dėl to simptomai gali pasireikšti net ir tada, kai alergiją sukeliantis medis neauga visai šalia namų.
Kryžminė reakcija: kodėl simptomus gali provokuoti ir maistas
Pagal dabartines medicinos žinias, daliai žmonių alergijos požymiai gali sustiprėti ne tik dėl įkvepiamų žiedadulkių, bet ir dėl vadinamosios kryžminės reakcijos. Ji pasireiškia tada, kai vieno alergeno (dažniausiai žiedadulkių) baltymai yra panašūs į kito alergeno (dažniausiai tam tikrų maisto produktų) baltymus.
Dažnai aptariamas pavyzdys – beržo žiedadulkės ir obuoliai. Jei pastebite, kad kontaktas su tam tikromis žiedadulkėmis ar kai kurie maisto produktai sukelia ar sustiprina simptomus (pvz., burnos niežėjimą, perštėjimą, dilgčiojimą), verta tai aptarti su gydytoju. Alergologiniai tyrimai gali padėti patvirtinti kryžminės reakcijos tikimybę.
Žolių žiedadulkės: sezono pradžia ir kasdienės apsaugos priemonės
Žolių žiedadulkių sezonas dažniausiai prasideda vėlyvą pavasarį ir tęsiasi vasarą. Nors žolių rūšių yra tūkstančiai, stipresnes reakcijas paprastai sukelia tik kelios dažnesnės rūšys.
Žmonėms, kuriems simptomus provokuoja žolių žiedadulkės, ypač svarbu atsargiai planuoti darbus lauke, pavyzdžiui, vejos pjovimą. Moksliniai duomenys rodo, kad žiedadulkės lengvai prikimba prie drabužių ir plaukų, o vėliau patenka į namus.
- Dirbant kieme gali padėti kaukė, mažinanti įkvepiamų dalelių kiekį.
- Rekomenduojama veją prižiūrėti taip, kad ji nebūtų peraugusi, arba svarstyti mažiau žiedadulkių išskiriančius žemės dangos augalus (pvz., dichondra, „Irish moss“ ar kuokštinius danginius augalus).
- Drabužius, su kuriais buvote lauke, geriau palikti ne gyvenamosiose patalpose, kad žiedadulkės neišplistų namuose.
- Vengti džiovinti skalbinius lauke, jei žiedadulkių koncentracija didelė.
- Reguliariai keisti namų oro filtrus ir dažniau siurbti, nes žiedadulkės lengvai įnešamos į patalpas.
Piktžolių žiedadulkės: vėlyva vasara ir ruduo
Piktžolių alergijos sezonas dažniausiai suintensyvėja vasaros pabaigoje ir rudenį, o žiedadulkių kiekis neretai būna didžiausias ankstyvą rudenį. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad piktžolių žiedadulkės yra vienos agresyviausių – jų susidaro daug, jos lengvai plinta vėju.
Dažnai minima ambrozija: vienas augalas per sezoną gali pagaminti milžinišką kiekį žiedadulkių, o vėjas jas gali nunešti labai toli. Taip pat pastebima, kad piktžolių žiedadulkių koncentracija dažnai būna didžiausia rytais (maždaug tarp 5 ir 10 val.).
Kaip valdyti simptomus ir kada kreiptis į gydytoją
Žiedadulkių alergijos valdymo pagrindas – trigerių (provokuojančių veiksnių) atpažinimas ir, kiek įmanoma, jų vengimas. Kai kuriems žmonėms simptomus palengvina vaistinėse be recepto įsigyjamos priemonės, tačiau jų poveikis gali skirtis.
Jei negalite išvengti kontakto su alergiją sukeliančiomis žiedadulkėmis arba jei simptomai išlieka varginantys nepaisant savipagalbos priemonių, tikslinga pasitarti su gydytoju. Prireikus galima siuntimo konsultacijai pas alergologą – specialistas padeda tiksliau nustatyti, kas sukelia simptomus, ir sudaryti individualų gydymo bei prevencijos planą.
