Didžioji depresija (sunkus depresinis sutrikimas): simptomai

Klinikinė depresija – tai nuolat išliekanti prastos nuotaikos, motyvacijos stoka ir interesų praradimas, kurie stipriai paveikia žmogaus kasdienybę. Ši būklė mediciniškai žinoma kaip didysis depresinis sutrikimas ir vertinama viena rimčiausių psichikos sveikatos problemų. Svarbu pažymėti, kad depresija keičia ne tik emocinę savijautą – ji gali paveikti miego ritmą, apetitą ir net mąstymo gebėjimus. Diagnozė nustatoma, kai simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.

Kas yra klinikinė depresija

Klinikinė depresija – ilgesnį laiką trunkanti gili liūdesio būsena bei prarasta motyvacija, kuri paprastai atsiranda epizodais. Toks epizodas gali trukti kelias savaites ar mėnesius, o gyvenime jų gali pasitaikyti ne vienas. Tai skiriasi nuo nuolatinio depresinio sutrikimo, kuris būna švelnesnis ar vidutinio sunkumo, bet tęsiasi mažiausiai du metus.

Egzistuoja ir keletas klinikinės depresijos porūšių:

Sezoninė depresija (sezoninis nuotaikos sutrikimas)
Depresija nėštumo ar pogimdyminiu laikotarpiu
Netipinė depresija

Klinikinę depresiją neretai lydi ir kitos psichikos sveikatos problemos, pavyzdžiui:

Susiję įrašai

Kaip skiriasi klinikinė depresija nuo įprasto liūdesio

Gyvenimo išbandymai – skyrybos, artimo netektis ar darbo praradimas – yra dalykai, dėl kurių natūraliai jaučiamės prastai ar pasakome, kad „depresuojame“. Tačiau tikroji, klinikinė depresija, pasižymi kur kas gilesne būkle: požymiai išlieka kone kasdien bent dvi savaites, be to, pasireiškia daugiau nei tik liūdesys.

Nors žmonės dažnai visus depresinius sutrikimus vadina tiesiog „depresija“, iš tiesų egzistuoja įvairių formų depresija – pavyzdžiui, nuolatinėlė arba priešmenstruacinio periodo depresija. Klinikinė depresija laikoma sunkiausia forma.

Kam gali pasireikšti klinikinė depresija

Šia liga gali susirgti kiekvienas – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia dvidešimties sulaukusiems asmenims, depresija gali išsivystyti bet kokiame gyvenimo etape.

Moksliniai tyrimai rodo, kad moterys klinikine depresija serga dažniau nei vyrai. Didesnė rizika kyla tiems, kurie neturi glaudžių tarpasmeninių santykių, yra vieniši, išsiskyrę ar netekę sutuoktinio.

Kiek dažna yra klinikinė depresija

Didysis depresinis sutrikimas laikomas viena iš dažniausių psichikos ligų pasaulyje. Su šia problema tam tikru gyvenimo laikotarpiu susiduria nuo 5 iki 17 procentų žmonių.

Klinikinės depresijos simptomai

Simptomų stiprumas ir pobūdis gali skirtis. Dažniausiai jie trunka beveik visą dieną, kasdien, ir tęsiasi ne trumpiau nei dvi savaitės. Štai pagrindiniai požymiai:

Užvaldančio liūdesio, beviltiškumo, tuštumos jausmas – vaikams ar paaugliams dažnai pasireiškia dirglumas
Interesų praradimas – net buvusi mylima veikla praranda prasmę
Apetito pokyčiai, kurie lemia svorio priaugimą arba kritimą
Sulėtėjusi kalba ir judesiai, sunku aiškiai mąstyti (psichomotorinis sujaudinimas ar slopinimas)
Miego sutrikimai – nemiga arba atvirkščiai, pernelyg ilgas miegojimas
Energijos stygius, nuolatinis nuovargis
Savivertės trūkumas, kaltės jausmas
Dėmesio koncentracijos sutrikimai
Mintys apie mirtį ar savižudybę

Klinikinės depresijos priežastys

Šios psichikos ligos atsiradimo priežastys nėra iki galo išaiškintos. Manoma, kad ją lemia daugybė veiksnių:

Smegenų biocheminiai pokyčiai: Sutrikęs neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas ar dopaminas, balansas gali turėti įtakos depresijos išsivystymui. Nors anksčiau manyta, kad būtent šių medžiagų pusiausvyra yra pagrindinis faktorius, naujausi tyrimai rodo, kad procesas yra kur kas sudėtingesnis.
Genetika: Jei šeimoje yra sirgusių depresija, rizika susirgti padidėja kone tris kartus. Visgi liga gali išsivystyti ir tiems, kurių šeimoje ji nebuvo diagnozuota.
Vaikystės patirtys: Patirtas smurtas, nepriežiūra ar kitos neigiamos vaikystės patirtys didina depresijos tikimybę suaugus.
Stresinės gyvenimo situacijos: Trauma, skyrybos, artimo žmogaus netektis ar izoliacija – visi šie išgyvenimai gali išprovokuoti depresiją asmenims, linkusiems į šią ligą.

Kaip diagnozuojama klinikinė depresija

Diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, psichikos ir fizinės sveikatos istoriją. Dėl įvairių formų depresijos gydytojas gali tikslinti, ar pasireiškia specifinis depresijos tipas, pavyzdžiui, sezoniniai paūmėjimai ar netipinė eiga.

Norint patvirtinti diagnozę, simptomai turi pasireikšti beveik visą dieną, kasdien, ne trumpiau nei dvi savaites. Būtina, kad iš penkių ar daugiau simptomų būtų pastebimas liūdesys bei interesų praradimas.

Gydytojas taip pat ieško galimų kitų sveikatos sutrikimų ar cheminių medžiagų poveikio, galinčių sukelti tuos pačius ženklus, todėl gali būti skiriami kraujo ar kiti tyrimai. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar nėra buvusios hipomanijos arba manijos epizodų – tai gali rodyti bipolinį sutrikimą.

Klinikinės depresijos gydymas

Šiai ligai gydyti dažniausiai taikomi vaistai ir (ar) psichoterapija – kalbėjimosi terapija su specialistu. Pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija arba tarpasmeninė psichoterapija yra efektyvios gydant klinikinę depresiją. Dažniausiai vizitai pas terapeutą vyksta kartą per savaitę arba rečiau.

Antidepresantai – specifiniai vaistai, galintys padėti sureguliuoti sutrikusią smegenų chemiją. Šių vaistų yra kelių rūšių, ir kartais gali prireikti laiko ar kelių bandymų, kol atrasite, kas jums tinka labiausiai.

Kai depresija yra labai sunki ir nepriklauso nei vaistams, nei terapijai, gali būti skiriama elektros impulsų terapija (EKT) – procedūra, kai sukeliami trumpi, kontroliuojami traukuliai. Tokia terapija yra saugi, atliekama taikant bendrąją nejautrą ir nėra skausminga.

Kitos pažangios gydymo priemonės, skirtos sunkiai depresijai, apima transkranijinę magnetinę stimuliaciją bei vagaus nervo stimuliaciją. Taip pat naudojami tokie preparatai, kaip ketaminas ar esketaminas.

Gydymo trukmė ir poveikis

Dauguma žmonių vaistų poveikį pradeda jausti po poros savaičių, bet visiško pagerėjimo dažniausiai tenka palaukti du ar tris mėnesius. Jei per tokį laiką efektas nepasireiškia, verta pasikonsultuoti dėl dozės arba vaistų keitimo.

Psichoterapijos rezultatai pradeda ryškėti po keleto savaičių, tačiau dažnai reikalinga 10–15 susitikimų, kad pasijaustumėte tikrai geriau. Gydymo trukmė priklauso nuo depresijos sunkumo, jūsų poreikių ir motyvacijos bendradarbiauti.

Kaip mažinti klinikinės depresijos riziką

Nors visiškai išvengti depresijos neįmanoma, galite pastebimai sumažinti riziką:

Laikykitės taisyklingo miego režimo ir rūpinkitės poilsiu
Mokykitės įveikti stresą sveikais būdais
Reguliariai užsiimkite sportu, meditacija ar joga
Gydykite turimas lėtines fizines ar psichikos ligas
Venkite alkoholio ar kitų žalingų medžiagų

Patyrusiems depresinį epizodą anksčiau, liga gali atsinaujinti. Pasijutus blogai, svarbu kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

Klinikinės depresijos eiga ir pasekmės

Ligos prognozė priklauso nuo daugelio veiksnių: kiek stipri depresija, ar tinkamai gydoma, ar nėra kitų sveikatos problemų. Lengva ar laiku gydoma depresija, turint artimųjų paramą, praeina greičiau ir sėkmingiau. Sunkesnė eiga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie kenčia nuo kitų psichikos sutrikimų.

Negydomų depresijos epizodų trukmė dažnai siekia 6–12 mėnesių, o ilgalaikiai padariniai – itin sunkūs. Maždaug dviem trečdaliams sergančiųjų iškyla minčių apie savižudybę, o 10–15 procentų pacientų, sergančių šia liga, galiausiai gyvenimą užbaigia savo noru.

Tačiau svarbu žinoti, kad depresija – viena iš geriausiai gydomų psichikos ligų. 80–90 procentų žmonių, kurie kreipiasi pagalbos, pasiekia reikšmingą pagerėjimą.

Galimos komplikacijos

Klinikinė depresija smarkiai trikdo kasdienybę, apsunkina bendravimą ir mažina gyvenimo kokybę. Padidėja nerimo, alkoholio ar kitų priklausomybių rizika – visa tai dar labiau prisideda prie savižudybės grėsmės.

Depresija apsunkina ir kitų fizinių ligų eigą, pavyzdžiui, sergant diabetu, hipertenzija, lėtine obstrukcine plaučių liga ar išemine širdies liga. Taip pat dažniau pasireiškia polinkis į save žalojantį elgesį.

Gyvenimas su klinikine depresija

Ką galite daryti patys

Gydymas būtinai turi būti prižiūrimas specialisto, tačiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai:

Rinkitės fizinį aktyvumą jums patogia forma
Rūpinkitės miego kokybe
Valgykite subalansuotą maistą
Venkite alkoholio vartojimo
Leiskite laiką su jums rūpimais žmonėmis

Kada kreiptis pagalbos

Pastebėję klinikinės depresijos simptomus, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Jie padės tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą.

Jeigu taikomas gydymas neveikia arba pojūčiai negerėja, pasitarkite su specialistais dėl gydymo koregavimo.