Šlapi makulos degeneracija yra sudėtinga akių liga, dėl kurios prarandama centrinė rega. Ši būklė atsiranda, kai akies kraujagyslės tampa nesandarios ir pro jas pradeda lašėti skystis, dėl ko atsiranda tinklainės sluoksnių atskyrimas. Dėl šios priežasties ilgainiui ima silpti rega – o be tinkamo gydymo gali išsivystyti nuolatinis regos praradimas.
Kas yra šlapioji makulos degeneracija?
Šlapioji amžinė makulos degeneracija – tai vėlyva amžinės tinklainės degeneracijos stadija. Jos metu dėl su amžiumi susijusių pakitimų akių kraujagyslės pradeda augti po tinklaine ir dažnai pasidaro trapios, todėl į aplinkinius audinius ima tekėti kraujas ar skystis.
Tai sukelia ne tik žalos tinklainės audiniams, bet ir formuojasi randinis audinys, dar labiau iškreipiantis centrinės regos sritį – makulą. Galiausiai, šie pakitimai stipriai apsunkina kasdienį matymą, o regėjimo silpnėjimas dažnai tampa negrįžtamas.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
Amžinė tinklainės degeneracija dažnėja žmogui senstant ir yra viena pagrindinių centrinės regos praradimo priežasčių vyresniems nei 60 metų asmenims. Apie 10–20 % visų amžinės tinklainės degeneracijos atvejų perauga į šlapiąją formą. Tai reiškia, kad pasaulyje su šia problema susiduria 10–20 milijonų žmonių.
Šlapiosios makulos degeneracijos simptomai
Ši liga dažniausiai paveikia abi akis, tačiau požymiai gali būti skirtingo stiprumo. Svarbiausia – dėl ligos neskauda, tačiau palaipsniui blogėjanti rega keičia kasdienį gyvenimą.
- Tamsios dėmės ar „muselės“ regos lauke
- Lieka tik periferinis matymas (visiškas centrinės regos praradimas)
- Regėjimo iškraipymas: linijos atrodo banguotos, objektai – iškraipyti (metamorfopsija)
- Regėjimo susiliejimas: objektai atrodo mažesni, nei yra iš tikrųjų
- Išblukusios spalvos, sumažėjęs spalvų matomumas (ypač geltonai-mėlynų atspalvių)
- Neryškus, miglotas matymas, ypač žiūrint į arti esančius daiktus
- Atsiranda aklos zonos regos lauke
Šios ligos atsiradimo priežastys
Šlapioji makulos degeneracija nėra padarinys vienos priežasties – ją lemia daugybė rizikos veiksnių, susijusių tiek su išoriniais, tiek su organizmo vidiniais veiksniais.
- Amžius. Kuo žmogus vyresnis, tuo tikimybė susirgti šia liga didesnė.
- Paveldimumas. Polinkį lemia ir genetika – šeimos nariai dažniau gali susirgti panašiomis ligomis.
- Rasė. Žmonės, turintys europietiškos kilmės, serga dažniau.
- Mityba. Mažesnis vitaminų C, E bei mineralų (vario, cinko), beta-karoteno, liuteino ar zeaksantino kiekis mityboje gali didinti riziką.
- Geografinė vieta. Didesnis šviesos poveikis akims ilgainiui gali prisidėti prie tinklainės degeneracijos.
- Įpročiai. Tabako vartojimas prastina akių būklę.
- Ligos ir sveikatos būklė. Aukštas kraujospūdis, cholesterolio kiekio padidėjimas, širdies ir kraujagyslių ligos, bei, tikėtina, diabetas gali didinti riziką.
Galimos komplikacijos
Pagrindinė šios ligos komplikacija – centrinės regos netekimas. Be tinkamo gydymo apie 80–90 % sergančiųjų galiausiai netenka regėjimo tiek, kad laikomi teisiškai aklais.
Kaip nustatoma šlapioji makulos degeneracija?
Šią ligą nustato akių gydytojas, dažniausiai atlikęs išsamų akių ištyrimą. Gydytojas apžiūri tinklainę tiesiogiai naudodamas specialius prietaisus – oftalmoskopą arba plyšinio apšvietimo mikroskopą po vyzdžių išplėtimo. Regėjimo iškraipymams nustatyti gali būti naudojama Amslerio lentelė – paprasta tinklelio schema, kur matomos regėjimo iškraipos.
Be to, išsamiau įvertinti tinklainės ir po ja esančių kraujagyslių būklę padeda vaizdiniai tyrimai:
- Optinė koherentinė tomografija (OCT)
- Fluorescencinė angiografija
- Indocianino žalia angiografija
Gydymo galimybės
Šlapiąją makulos degeneraciją galima sėkmingai gydyti, ypač nustatant ankstyvą ligą. Pagrindiniai gydymo būdai yra vaistai ir lazerio procedūros.
Vaistų terapija paremta augimo faktorių (VEGF) blokavimu – šie baltymai atsakingi už naujų kraujagyslių formavimąsi akyje. Šios grupės vaistai leidžiami tiesiai į akį. Dažniausiai taikomi:
- Afliberceptas
- Bevacizumabas
- Brolucizumabas
- Faricimabas
- Ranibizumabas
Lazerio procedūrų tikslas – sunaikinti naujai susidariusias kraujagysles ir sustabdyti jų augimą. Šio metodo taikymas priklauso nuo to, kurioje vietoje po makula išplitusios kraujagyslės. Vis dėlto dažniau taikomi vaistų injekcijos nei lazerio procedūros.
Ar įmanoma išvengti šios ligos?
Šlapios makulos degeneracijos visiškai išvengti nėra galimybės, tačiau galima ją atitolinti ar sumažinti riziką. Pagrindinė prevencija apima reguliarų akių tikrinimą ir rizikos veiksnių valdymą. Jei jau diagnozuota sausoji makulos degeneracija, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, kad liga neprogresuotų iki šlapiosios formos:
- Kasdien naudoti Amslerio lentelę ir nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus regos pokyčius ar iškraipymus.
- Reguliarūs profilaktiniai akių patikrinimai – jie leidžia ligą aptikti kuo anksčiau.
- Mitybos papildai su vitaminu C, E, variu, cinku, liuteinu, zeaksantinu ir beta-karotenu (tabako vartotojams beta-karoteno vengti dėl padidėjusios vėžio rizikos).
- Atsisakyti tabako gaminių, taip pat garinimo ir kitų nikotino šaltinių.
- Nešioti akinius nuo saulės, kad akys būtų apsaugotos nuo žalingo spindulių poveikio.
- Fizinis aktyvumas ir normalus kūno svoris – svarbu bendrai akims ir organizmui.
Kiekvienam žmogui tinka skirtingos prevencinės priemonės. Jei kyla klausimų, verta aptarti individualiai su akių gydytoju.
Ligos eiga ir prognozė
Šlapiąją makulos degeneraciją patiriančio žmogaus prognozė priklauso nuo kelių aspektų: kiek liga pažengusi, kurioje makulos vietoje įvyko pokyčiai, kokios gydymo galimybės prieinamos ir ar sergama kitomis ligomis.
Kadangi ligos eiga kiekvienu atveju skiriasi, gydytojas gali tiksliau įvertinti ir paaiškinti būsimą situaciją pagal individualų atvejį.
Patarimai gyvenant su šlapiąja makulos degeneracija
Regos praradimas gali kardinaliai pakeisti kasdienį gyvenimą. Tačiau yra būdų, kaip palengvinti situaciją ir išmokti prisitaikyti prie naujų regos sąlygų:
- Kreipkitės dėl regos reabilitacijos – tai specialus akių treniravimas pagal individualius pokyčius.
- Naudokite pagalbines priemones: padidinamąsias lupas, elektroninius prietaisus ar mobiliąsias programėles, kurios padeda geriau orientuotis aplinkoje ar skaityti.
- Pasinaudokite bendruomenės ar organizacijų teikiama pagalba – jos skirtos palengvinti kasdienybę ir išsaugoti savarankiškumą.
Kada reikėtų pasirodyti akių gydytojui?
Akių gydytojas paskirs reguliarų lankymosi grafiką, kad galėtų stebėti ligos eigą ir koreguoti gydymą esant poreikiui. Taip pat būtina kreiptis nedelsiant, jei atlikdami regėjimo testą su Amslerio lentele ar tiesiog kasdienėje veikloje pastebite regėjimo pokyčius ar iškraipymus.
Kokius klausimus verta užduoti savo akių gydytojui?
- Kokia mano ligos stadija ir kokios ateities prognozės?
- Kiek laiko gali užtrukti regėjimo silpnėjimas ir kaip galėčiau jį stabdyti?
- Ar ligos vieta makuloje lemia gydymo galimybes bei efektyvumą?
- Kokios išlikusios regos apsaugos galimybės?
- Kokios pagalbos ar reabilitacijos paslaugos prieinamos?
- Ar man tiktų regos reabilitacijos užsiėmimai?
