Dubens spūsties sindromas, dar vadinamas dubens venų nepakankamumu, yra lėtinio skausmo būklė, kuriai būdingi kraujotakos sutrikimai dubens srityje esančiose venose. Tokia būklė diagnozuojama, kai skausmas trunka ilgiau nei pusę metų ir nėra tiesiogiai susijęs nei su mėnesinėmis, nei su nėštumu.
- 1.Kas dažniausiai serga dubens spūsties sindromu?
- 2.Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?
- 3.Dubens spūsties sindromo simptomai
- 4.Dubens spūsties sindromo priežastys
- 5.Dubens spūsties sindromo diagnostika
- 6.Gydymo būdai ir pagalba
- 7.Ar įmanoma išvengti dubens spūsties sindromo?
- 8.Prognozė ir gyvenimo kokybė
- 9.Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
Kas dažniausiai serga dubens spūsties sindromu?
Dažniausiai ši liga nustatoma 20–45 metų moterims, ypač toms, kurios jau yra gimdžiusios daugiau nei vieną kartą. Tam tikri rizikos veiksniai padidina tikimybę susirgti:
- Išsiplėtusios (varikozinės) venos, ypač dubens srityje.
- Paveldimumas – jei šeimoje jau buvo ši problema.
- Policistinių kiaušidžių sindromas.
Menopauzės sulaukusioms moterims dubens spūsties sindromas diagnozuojamas labai retai.
Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?
Apskaičiuota, kad maždaug 40 % ginekologinių konsultacijų sukeliamos dėl lėtinių dubens skausmų. Manoma, jog iki 30 % šių atvejų pagrindinė priežastis yra dubens spūsties sindromas.
Dubens spūsties sindromo simptomai
Skausmas yra pagrindinis šios ligos simptomas. Dažniausiai jis jaučiamas kaip maudžiantis, sunkus, o kartais – aštrus ir stipresnis. Daugeliui pacientų skausmas labiausiai jaučiamas kairėje pusėje, tačiau ne retai išplinta į abi puses arba pasireiškia dešinėje.
Pirmieji pojūčiai gali prasidėti nėštumo metu ar netrukus po gimdymo. Skausmas neretai stiprėja su kiekvienu nauju nėštumu. Būdinga, kad nemalonūs jutimai sustiprėja dienos pabaigoje, prieš mėnesines ir jų metu, užsitęsus sėdėjimui ar stovėjimui, lytinių santykių metu ar po jų. Neretai pamalonina atsigulus.
- Matomi išsiplėtusių venų tinklai klubų, sėdmenų, šlaunų, lytinių lūpų ar makšties srityse.
- Žarnyno veiklos sutrikimai – dažna viduriavimo ir vidurių užkietėjimo kaita.
- Streso sukeliamas šlapimo nelaikymas – kai netyčia išteka šlapimas juokiantis, kosint ar keliant svorį.
- Šlapinimosi skausmingumas.
Dubens spūsties sindromo priežastys
Kodėl atsiranda šis sutrikimas, mokslininkai vis dar tiria, tačiau aišku, kad pagrindinį vaidmenį atlieka netinkamas kraujo nutekėjimas per kiaušidžių ir dubens venas. Paprastai kraujas iš dubens regione esančių venų keliauja aukštyn, link širdies, o specialūs vožtuvėliai venose neleidžia kraujui grįžti atgal.
Esant šiam sutrikimui, venos stipriai išsiplečia, vožtuvai nebelaiko kraujo, todėl jis ima tekėti atgal, susikaupia (stazuoja), vystosi venų išsiplėtimas, skausmas. Skausmas gali būti susijęs ir su tuo, kad išsiplėtusios venos ima spausti dubens nervus.
Pagrindiniai veiksniai:
- Nėštumas. Pasak vienos hipotezės, sindromas išsivysto dėl didelių kraujo apytakos pokyčių nėštumo metu, kai kraujagyslės išsiplečia, kad aprūpintų vaisių. Šie pokyčiai gali nepraeiti iš karto po gimdymo.
- Moteriški hormonai. Pastebėta, kad po menopauzės moterims ši liga praktiškai nepasitaiko, tad spėjama, jog estrogenai daro įtaką kraujagyslių sienelių tvirtumui.
Dažnai specialistai teigia, jog dubens spūsties sindromo atsiradimą lemia kelių veiksnių derinys.
Dubens spūsties sindromo diagnostika
Diagnozuojant šį sutrikimą, gydytojas detaliai aptaria paciento sveikatos ir ligos istoriją, simptomus. Atliekamas išsamus fizinis ištyrimas, įskaitant ir ginekologinę apžiūrą – tikrinamas kiaušidžių, gimdos kaklelio ir gimdos jautrumas, siekiant nustatyti skausmo židinį.
Siekiant tiksliai nustatyti kraujotakos sutrikimus bei atmesti kitas lėtinių dubens skausmų priežastis, skiriamos šios tyrimų rūšys:
- Ultragarsinis tyrimas. Dažniausiai pradinio pasirinkimo metodas, leidžiantis pastebėti išsiplėtusias venas, įvertinti kraujo tekėjimą ultrasgarso „doplerio“ pagalba.
- Magnetinio rezonanso arba kompiuterinė tomografija. Šie tyrimai pateikia dar detalesnį vaizdą nei ultragarsas, padeda pamatyti išsiraizgiusių venų plotus, nustatyti galimas kitas dubens ligas, pvz., endometriozę.
- Dubens venografija. Tiksliausias būdas venų vaizdavimui, dažniausiai atliekamas tada, kai kitais tyrimais aiškaus atsakymo nepavyko gauti, arba prieš planuojamą gydymo procedūrą. Įvedamas plonas kateteris į veną (per kaklą ar kirkšnį), naudojamas kontrastinis skystis ir rentgenas, kad matytųsi, kur išsiplėtusios, išsiraizgiusios venos ir kaip juda kraujas.
- Laparoskopija. Tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu per mažus pjūvius pilve apžiūrimi vidaus organai. Laparoskopija gali padėti atmesti kitas skausmo priežastis.
Ne visada išsiplėtusios venos reiškia šį sindromą, nes jų gali būti net ir žmonėms, kurie nejaučia skausmo. Todėl dubens spūsties sindromo diagnozė dažniausiai patvirtinama tik tuomet, kai atmestos visos kitos galimos dubens skausmo priežastys.
Svarbu žinoti, kad gydymas skiriamas tik tada, kai nustatomi ne tik išsiplėtusios venos, bet ir ilgalaikis lėtinis skausmas, trikdantis kasdienybę.
Gydymo būdai ir pagalba
Nors visiškai išgydyti dubens spūsties sindromo šiuo metu negalima, šiuolaikiniai gydymo metodai efektyviai padeda sumažinti ligos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Vaistai
Esant poreikiui, skiriami vaistai, mažinantys skausmą ir hormonų (ypač estrogenų) poveikį. Dažniausi gydymo būdai:
- Sintetiniai progesterono preparatai.
- Hormoniniai implantai.
- GnRH agonistai.
- Kiti hormonų veikimą slopinantys vaistai.
Dauguma pacientų pirmiausia gydomi vaistais, o tik nesant efekto svarstoma apie intervencines priemones.
Minimaliai invazinės procedūros
- Kiaušidžių venų embolizacija arba skleroterapija. Per kateterį į išsiplėtusias venas įvedamos specialios medžiagos (kai kada naudojami metaliniai spiraliukai ar klijai), kurios užblokuoja nesveiką kraujo tekėjimą ir sustabdo kraujo kaupimąsi.
- Laparoskopinė chirurgija. Kai kuriais atvejais per mažus pjūvius galima užspausti ar surišti pažeistas venas, taip užkertant kelią kraujo tekėjimui atgal.
- Bendras dubens organų šalinimas. Labai retais atvejais, kai pacientė jau planuoja nesusilaukti daugiau vaikų, galima pasiūlyti operaciją pašalinant gimdą, kiaušides ir kiaušintakius, tačiau toks gydymas taikomas itin retai.
Ar įmanoma išvengti dubens spūsties sindromo?
Ši būklė nėra profilaktiškai išvengiama – kol kas nėra žinomų būdų, padedančių užkirsti kelią jos išsivystymui.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Nors dubens spūsties sindromas gyvenimui pavojaus nekelia, užsitęsęs skausmas gali smarkiai riboti kasdienę veiklą ir gyvenimo džiaugsmą. Laiku kreipusis į gydytojus, dažniausiai pavyksta rasti veiksmingą simptomų mažinimo metodą.
Pavyzdžiui, net 75 % pacientų, kuriems taikyta kiaušidžių venų embolizacija, jaučia reikšmingą palengvėjimą. Liga atsinaujina tik nedidelei daliai pacientų – apie 5 %.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar prireiks konsultuotis pas kelis skirtingus specialistus gydymo metu?
- Kokius vaistus rekomenduotumėte skausmui ir kitiems simptomams malšinti?
- Kada būtų verta svarstyti apie medicinines procedūras?
- Kurią procedūrą siūlytumėte Jūsų atveju ir kodėl?
- Kokios yra galimos rizikos, susijusios su rekomenduojama procedūra?
