2013 metų diagnozė visiškai pakeitė vienos moters kasdienybę – tuomet jai buvo įtarta lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Iki tol ji rūkė ir buvo įsitikinusi, kad negalės ištrūkti iš šio įpročio rato.
„Visada galvojau, kad esu tas žmogus, kuris niekada nemes rūkyti“, – prisimena ji. Tačiau po susitikimo su plaučių ligų gydytoju ir gavusi galutinę diagnozę, moteris pasiryžo keisti savo įpročius. Praėjus dvejiems metams, ji visam laikui atsisveikino su cigaretėmis.
Aktyvus judėjimas ir stiprybė kasdienybėje
Labai svarbi gyvenimo naujovė tapo ir fizinė veikla. Reguliarūs pratimai padėjo atgauti jėgas, sustiprinti raumenis ir vėl jaustis savarankiška. Pradžia nebuvo lengva – net menkiausias judesys atrodė sudėtingas. Tačiau pamažu prisijaukinti judesį jai tapo tarsi nauju atradimu.
„Pradžioje vos judėti galėjau“, – sako ji su šypsena. – „Bet vėliau sportas mane taip įtraukė, kad net tapau tikra sporto klubo entuziaste.“ Stebėdama, kaip krenta svoris, moteris suprato, kad fizinė veikla suteikia ne tik energijos, bet ir džiaugsmo.
Kodėl svarbi pagalba ir bendruomenė
Po diagnozės buvo daug sumaišties ir nežinios – moteris neslėpė, kad jautėsi pasimetusi. Tik naršydama internete ji atrado pokalbių grupes, kur galėjo dalintis patirtimi ir išgirsti padrąsinimą iš kitų, esančių panašioje situacijoje.
„Kai nežinai, kur pasukti, labai svarbu sutikti žmonių, kurie supranta tave ir nori padėti“, – sako ji. – „Tikiu, kad galiu būti tokia pati atrama kitiems, kaip kadaise buvo kiti man.“ Dabar moteris aktyviai prisideda prie LOPL bendruomenės, skatindama nebijoti ieškoti informacijos ir palaikymo.
Svarbiausias – požiūris į sergančiuosius
Moteris siekia supažindinti visuomenę su LOPL iš arčiau ir kviečia nenuteisti sergančiųjų dėl praeities pasirinkimų: „Ligą reikia matyti kitomis akimis – rūkyti metantiems reikia pagalbos, o ne smerkiamo požiūrio. Esu tikra, kad reikia daugiau pagalbos mesti rūkyti ir lengvesnės prieigos prie specialistų.“
Ji kviečia priimti žmones, kuriems reikalingas palaikymas, ir galvoti, kaip galime jiems padėti.
Kasdienių džiaugsmų atradimas iš naujo
Nors liga atneša tam tikrų apribojimų, moteris džiaugiasi tuo, ką turi – laiką su šeima, draugais, vakarienes mieste. „Tiesa, pasiilgau sodo ir jūros, bet vis dar galiu gyventi visavertį gyvenimą“, – atvirauja ji. – „Kai keičiasi gyvenimas, vis labiau imi vertinti mažus dalykus.“
66-erių metų moteris aktyviai dalyvauja LOPL bendruomenės veikloje, rūpinasi artimųjų gerove ir reguliariai sportuoja. Jos istorija – tai priminimas: gyvenimas su LOPL nesibaigia ties diagnoze, o atrasta stiprybė ir bendruomenė atveria duris visaverčiam gyvenimui.
