Echinokokozė – tai parazitinė infekcija, kurią sukelia kaspinuočiai, priklausantys ešinokokų (Echinococcus) genčiai. Žmonėms dažniausiai reikšmingos kelios šių parazitų rūšys, pavyzdžiui, E. granulosus, E. multilocularis ir E. vogeli. Nuo konkrečios rūšies gali priklausyti, kurie organai dažniau pažeidžiami ir kaip infekcija progresuoja.
Pagal dabartines medicinos žinias, ši liga nėra dažna, tačiau kai kuriuose pasaulio regionuose registruojama gerokai dažniau – ypač ten, kur glaudžiai kontaktuojama su gyvulininkyste ir šunimis. Negydoma echinokokozė gali sukelti sunkių komplikacijų ir kelti grėsmę gyvybei, o laiku parinkus gydymą prognozė neretai būna palankesnė.
Kokie simptomai būdingi echinokokozei
Požymiai labai priklauso nuo to, kuriame organe susiformuoja parazitiniai dariniai (cistos) ir kokio jie dydžio. Ligos pradžia gali būti nepastebima, nes cistos auga lėtai, o simptomai atsiranda tik joms didėjant arba spaudžiant aplinkinius audinius.
Dažniausi pažeidimai
- Kepenys – praktikoje būtent kepenys pažeidžiamos dažniausiai. Gali varginti pilvo skausmas ar maudimas, spaudimo jausmas, kartais randama cistų kepenyse.
- Plaučiai – daliai žmonių parazitas aptinkamas plaučiuose. Tuomet gali atsirasti krūtinės skausmas, kosulys, kartais atkosima kraujingų gleivių.
- Kiti organai – rečiau pažeidžiama oda, blužnis ar inkstai, todėl simptomai gali būti labai įvairūs ir nespecifiniai.
Kaip užsikrečiama echinokokoze
Echinokokozė išsivysto tuomet, kai į organizmą patenka parazito kiaušinėlių. Medicinos praktikoje dažniausiai aprašomas ciklas, kai parazitas gyvena gyvūno (dažniausiai šuns ar ūkiuose laikomų gyvulių) žarnyne, o kiaušinėliai pasišalina su išmatomis.
Žmogus paprastai užsikrečia prarijęs kiaušinėlių su užterštu maistu ar vandeniu. „Inkubacinis“ laikotarpis dažnai trunka mėnesius, todėl simptomai gali pasireikšti gerokai vėliau. Kai kuriais atvejais požymiai atsiranda tik po ilgesnio laiko – net po kelerių metų.
Kas turi didesnę riziką užsikrėsti
Didesnė tikimybė susidurti su echinokokozės sukėlėju siejama su situacijomis, kai žmogus dažniau kontaktuoja su gyvūnų išmatomis arba gyvena aplinkoje, kur sunkiau užtikrinti higieną.
- Darbas ar kasdienė veikla ūkyje, kur laikomi šunys ir ūkiniai gyvūnai (pvz., avys, galvijai, kiaulės).
- Gyvenimas ar kelionės į regionus, kuriuose parazitas paplitęs labiau.
- Maisto ar vandens vartojimas, kai yra rizika, kad jie galėjo būti užteršti parazito kiaušinėliais.
Kaip nustatoma echinokokozė
Diagnozė remiasi simptomais, rizikos veiksniais ir vaizdiniais tyrimais. Gydytojas paprastai išsiaiškina nusiskundimus, galimus kontaktus su rizikos aplinka ir parenka tyrimus, kurie padeda įvertinti organų būklę.
Klinikinėje praktikoje gali būti atliekami krūtinės ląstos vaizdiniai tyrimai, kad būtų įvertinti plaučiai, taip pat pilvo srities tyrimai (pavyzdžiui, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos), siekiant nustatyti cistas ir jų išplitimą. Kadangi liga gali ilgai nesukelti simptomų, cistos kartais aptinkamos atsitiktinai tiriant dėl visai kitos priežasties.
Gydymo galimybės
Gydymo planas parenkamas individualiai – atsižvelgiant į tai, kurie organai pažeisti, kokio dydžio ir tipo yra cistos, ar jos sukelia komplikacijų, ir kokia bendra paciento būklė.
- Antiparazitiniai vaistai – dažniausiai gydyme taikomi vaistai, kurie veikia parazitą, pavyzdžiui, mebendazolas arba albendazolas.
- Uždegimą mažinantys vaistai – kai kuriais atvejais gali būti skiriami preparatai, padedantys kontroliuoti uždegiminę reakciją organuose.
- Chirurginis gydymas – kai cistos didelės, komplikuotos ar kelia grėsmę organo funkcijai, gali būti rekomenduojama operacija. Jei infekcija paveikia galvos smegenis ir jose kaupiasi skystis, kartais taikomas chirurginis sprendimas skysčio nutekėjimui užtikrinti.
- Kiti metodai – tam tikrose situacijose medicinos praktikoje gali būti taikomi ir kiti gydymo būdai, kai siekiama paveikti cistinius darinius.
Ligos eiga ir prognozė
Prognozė priklauso nuo infekcijos apimties, cistų lokalizacijos ir to, ar pavyksta veiksmingai jas kontroliuoti. Medicinos praktikoje žinoma, kad komplikacijų rizika didėja, jei cistos plyšta arba suspaudžia svarbias struktūras. Vis dėlto, taikant tinkamą gydymą ir stebėseną, daugelio pacientų būklę pavyksta stabilizuoti, o ligos baigtis gali būti palanki.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką
Prevencija daugiausia remiasi higiena, saugiu maistu ir priemonėmis, kurios mažina parazito plitimą tarp gyvūnų ir žmonių. Regionuose, kur echinokokozė pasitaiko dažniau, svarbios ir visuomenės švietimo priemonės.
- Gera rankų higiena po kontakto su gyvūnais ir prieš valgį.
- Tinkamas gyvūnų išmatų tvarkymas, kad kuo mažiau terštų aplinką.
- Ūkiuose ir skerdyklose – atsakinga gyvulių priežiūra ir mėsos kontrolės laikymasis.
- Vengti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos; maistą ruošti taip, kad jis būtų saugus vartoti.
- Kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, ypač jei jie galėjo turėti sąlytį su užterštu dirvožemiu.
