Egzostozė yra gerybinis kaulo darinis, kuris dažniausiai pasireiškia kaip kietas kaulinis iškilimas ant jau esamo kaulo. Nors tokie dariniai nėra piktybiniai, jų atsiradimas gali paveikti skirtingas kūno vietas, o požymiai bei gydymo būdai priklauso nuo konkrečios egzostozės vietos ir dydžio.
Kas yra egzostozė?
Egzostozės – tai ne vėžiniai kaulų dariniai, susidarę ant jau susiformavusio kaulo. Kitaip tariant, tai kaulo užaugos, kurios išsikiša iš pagrindo. Šie dariniai neplinta į kitas kūno dalis ir nesukelia vėžio, tačiau gali pabloginti gyvenimo kokybę, jei spaudžia aplinkinius audinius ar sąnarius.
Kuriose kūno vietose dažniausiai atsiranda egzostozės?
Toks kaulo darinys gali atsirasti bet kurioje kūno dalyje. Dažniau egzostozės pasitaiko šiose vietose:
- Čiurnos bei pėdos;
- Ausų landos;
- Sinusų (prie nosies esančiose ertmėse);
- Žandikaulis;
- Pirštai ir kojų pirštai.
Priklausomai nuo lokalizacijos, egzostozės turi skirtingus pavadinimus bei ypatumus. Pavyzdžiui:
- „Banglentininko ausis“ – išauga ausies kanale, gali susilpninti klausą bei didinti ausies uždegimų riziką.
- Haglando deformacija – ataugos ant kulnakaulio, kur prie jo tvirtinasi Achilo sausgyslė. Dažnai sukelia kulno skausmą, ypač avint uždarą avalynę.
- Povandeninė egzostozė – dažniausiai formuojasi po rankų ar kojų nagais.
- Paranazalinės egzostozės – sinusuose susidarančios ataugos.
- Osteofitai – ilgainiui sąnariuose ar jų prieigose susiformuojančios ataugos, žinomos kaip kaulinės išaugos ar „kaulo spurga“.
Kam dažniausiai pasireiškia egzostozės?
Tokie kauliniai dariniai gali išsivystyti bet kuriam žmogui. Visgi, egzostozės dažniau nustatomos vaikams ir paaugliams, nes jų kaulai sparčiai auga ir vystosi.
Egzostozės simptomai
- Vietinės srities skausmas aplink egostozę.
- Judesio apribojimas arba skausmas judant – dažniausiai, kai ataugos formuojasi prie sąnarių (klubo, kelio, čiurnos, pirštų).
- Nosies užgulimas – jei egzostozės atsiranda sinusuose.
- Klausos sutrikimai ar dažnesni ausų uždegimai – esant augliukams ausų landose (pvz., banglentininko ausis).
Neretai tokie dariniai nesukelia jokių simptomų ir aptinkami visiškai atsitiktinai profilaktinio tyrimo ar rentgeno metu.
Egzostozės priežastys
Egzistuoja atvejų, kai egzostozės priežastis lieka neaiški. Tačiau labiausiai tikėtinos šie veiksniai:
- Traumos – kaulo pažeidimas gali paskatinti netinkamą gijimą ir sukelti ataugos susidarymą.
- Lėtinės ligos – pavyzdžiui, osteoartritas ar stuburo stenozė, kuriose dėl patiriamo kaulo dirginimo formuojasi papildomi kauliniai dariniai.
- Paveldimumas – jei tėvai turėjo egzostozių, padidėja tikimybė jas paveldėti.
Egzostozės diagnostika
Nustačius įtartiną kaulinį iškilimą, gydytojas pirmiausia atliks apžiūrą ir išklausinės apie patiriamus pojūčius. Diagnozę patvirtinti dažniausiai padeda vaizdiniai tyrimai:
- Rentgenogramos;
- Kompiuterinė tomografija (KT);
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Gydymas ir valdymas
Gydymo taktika priklauso nuo egzostozės vietos ir simptomų. Kai kurios egzostozės nesukelia nepatogumų, todėl joms stebėjimo ar gydymo nereikia. Jei atsiranda skausmas ar uždegimas, simptomus galima palengvinti nereceptiniais priešuždegiminiais vaistais. Tačiau juos vartoti ilgesnį laiką rekomenduojama tik pasitarus su gydytoju.
Haglando deformacijos atveju padėti gali patogesnė avalynė, nespaužianti kulno. Jei egzostozė kelia didelį diskomfortą arba trukdo judėti, prireikia chirurginio pašalinimo. Gydytojas detaliai informuos apie gydymo eigą ir atsigavimo laikotarpį.
Egzostozės prevencija
Specifinių būdų užkirsti kelią egzostozei nėra. Tačiau sergant osteoartritu ar stuburo stenoze, svarbu tinkamai valdyti pagrindines ligas – taip galima sumažinti riziką kaulams patirti papildomą apkrovą ar dirginimą.
Prognozė ir gyvenimas su egzostoze
Po egzostozės pašalinimo paprastai galima visiškai pasveikti. Net jei atliekama operacija, ilgalaikiai simptomai dažniausiai nepasilieka.
Tačiau kai kurios egzostozės, ypač banglentininko ausis, linkusios ataugti. Pastebėjus naują darinio atsiradimą, verta kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Kada būtina konsultacija su gydytoju?
Kreiptis į specialistą reikėtų, jei pastebėjote naują iškilimą ar darinį ant kaulo arba šalia jo. Nepaisant to, kad egzostozė nėra piktybinė, svarbu įsitikinti, jog darinio pobūdis nėra rimtesnis, pavyzdžiui, sarkoma.
Bet kuris naujas ar keistas darinys, ypač jei jis skausmingas ar greitai didėja, turėtų būti įvertintas gydytojo.
Kuo egzostozė skiriasi nuo kitų kaulinių darinių?
Egzostozės ir sarkomos – abu dariniai ant kaulo, tačiau pagrindinis skirtumas tas, kad egzostozės visada yra gerybinės. Sarkomos – piktybiniai, retesni navikai, išsivystantys kauluose ar greta esančiuose jungiamojo audinio sluoksniuose dėl ląstelėse atsiradusių genetinių pokyčių. Šie pokyčiai sukelia netipinį, vėžinį ląstelių augimą.
Egzostozės dažnai atsiranda tose pačiose vietose, kaip ir sarkomos, be to, pradžioje abiejų simptomai gali būti panašūs, todėl bet kokį naują darinį būtina išsitirti.
Egzostozės ir osteomos skirtumai
Kitas gerybinis kaulo navikas – osteoma (arba osteoidinė osteoma). Ji dažniausiai formuojasi ilgųjų kaulų srityje, ypač paaugliams ir jaunimui. Šie augliai pasižymi nuobodžiu, ypač naktimis sustiprėjančiu skausmu.
Kas yra osteochondroma?
Tais atvejais, kai kaulinė ataugėlė formuojasi srityje, pridengtoje kremzle, ji vadinama osteochondroma. Osteochondromos – taip pat gerybiniai dariniai, kurie paprastai atsiranda ilgųjų kaulų galuose, paveikdami vaikų bei paauglių augimo zonas. Kai vaikai turi keletą tokių auglių iš karto, dažniausiai tai lemia paveldima polinkio forma – daugybinė paveldima osteochondromatozė.
Naujas gumbelis ar iškilimas vaiko ar paauglio kauluose visada reikalauja mediko apžiūros, ypač jei darinys sukelia skausmą.
