Embolinis insultas atsiranda tada, kai į smegenų kraujagyslę iš kitų kūno dalių atkeliauja krešulys ir ją užkemša. Tai viena iš išeminio insulto rūšių, kai kraujo apytaka smegenyse staiga sutrinka dėl iš išorės atkeliaujančios kliūties.
Embolinio insulto esmė
Šio tipo insultas išsivysto, kai embolija – dažniausiai kraujo krešulys, bet gali būti ir bakterijų ar audinių dalelės – užstringa galvos smegenų kraujagyslėse. Toks sutrikimas labai rimtas, nes be deguonies ir maisto medžiagų net ir trumpam likusios smegenų dalys gali pradėti negrįžtamai žūti.
Embolinio insulto simptomai
Embolinis insultas pasireiškia labai įvairiais požymiais, o jų intensyvumas priklauso nuo užsikišusios kraujagyslės dydžio, vietos ir nuo to, kiek laiko smegenys lieka be aprūpinimo krauju. Dažniausi simptomai:
- Kalbos sutrikimai (afazija, prarastas gebėjimas kalbėti ar suprasti kalbą)
- Neryškus, dvigubas matymas
- Staigus sumišimas, sujaudinimas
- Sąmonės praradimas, koma
- Galvos svaigimas ar net vertigo
- Stiprūs, staigūs galvos skausmai
- Atminties praradimas (amnezija)
- Staigūs nuotaikos ar elgesio pokyčiai
- Pykinimas ir vėmimas
- Kaklo sustingimas
- Nualpimas
- Priepuoliai (traukulių pasireiškimas)
- Neskaidrūs arba sulėtėję žodžiai
- Planuojami ar netikėti pojūčių (regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo) sutrikimai
- Silpnumas ar paralyžius vienoje veido ar kūno pusėje
Kaip atpažinti insultą?
Kai kuriuos simptomus galima greitai prisiminti pasitelkus santrumpą BEFAST:
- Pusiausvyra (B — Balance): netikėtas koordinacijos praradimas
- Akys (E — Eyes): staigus regos sutrikimas ar apakimas
- Veidas (F — Face): besišypsant — viena pusė nusvyra
- Rankos (A — Arms): pakėlus abi rankas, viena „krenta“ žemyn
- Kalba (S — Speech): nerišli arba nesuprantama kalba
- Laikas (T — Time): svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos, o laiką, kada prasidėjo simptomai, perduoti medikams
Embolinio insulto priežastys
Pagrindinis šios būklės priežastis yra embolijos – klajojantys krešuliai ar kitokios dalelės, kurios susiformuoja, dažniausiai, širdyje ar kitose kraujagyslėse. Jos keliauja krauju ir gali užstrigti smegenyse. Dažniausi embolijų susidarymo mechanizmai:
- Širdies ritmo sutrikimai (pvz., prieširdžių virpėjimas)
- Kraujagyslių aterosklerozė (kraujagyslių „kalkėjimas”)
- Kraujo krešėjimo sutrikimai
- Infekcijos (kurios gali ardyti audinius ir sukelti pavojingas komplikacijas, pvz., sepsį)
- Kai kurių infekcijų (pavyzdžiui, COVID-19) pasekmės
Neretai emboliniai insultai pasireiškia kaip praeinantys išeminiai priepuoliai (TIA), vadinami ir „mini-insultais“. Jų simptomai praeina per kelias minutes ar valandas, tačiau tai yra labai svarbus perspėjimo signalas apie galimą didelį insultą ateityje. Esant TIA būklei, privaloma kuo greičiau kreiptis į gydytojus.
Kas didina riziką patirti insultą?
Nors embolinį insultą gali patirti bet kuris žmogus, yra tam tikros grupės bei ligos, kurios padidina tikimybę:
- Vyresnis amžius (per 65 m.)
- Tam tikri kraujo ar širdies sutrikimai
- Rūkymas ar nikotino vartojimas (taip pat ir elektroninės cigaretės)
- Alkoholio vartojimo sutrikimai
- Padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija)
- Diabetas
- Padidėjęs cholesterolio kiekis (hipercholesterolemija)
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas
Kaip diagnozuojamas embolinis insultas?
Ši būklė nustatoma atliekant neurologinį ištyrimą, fizinę apžiūrą ir papildomus diagnostinius tyrimus. Dažniausiai prireikia šių procedūrų:
- Kraujas tyrimai
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Elektrokardiograma (EKG)
- Elektroencefalograma (EEG)
Gydymo galimybės
Esant emboliniam insultui, svarbiausia kuo skubiau atkurti normalią kraujotaką smegenyse – kiekviena minutė lemia smegenų ląstelių likimą. Yra keli pagrindiniai gydymo metodai:
- Trombolizinė terapija: vaistai, kurie tirpdo krešulius. Šį gydymą galima taikyti tik pirmosiomis 4,5 valandomis nuo simptomų pradžios; vėliau jis gali būti pavojingas dėl kraujavimo rizikos.
- Mechaninė trombektomija: tai procedūra, kai specialiu kateteriu iki krešulio patekus į smegenis, jį pašalina arba suskaido ir išsiurbia. Dažniausiai taikoma per pirmąją parą nuo simptomų pradžios.
Dažnai prireikia ir papildomo gydymo:
- Spaudimo ir cukraus kiekio kraujyje kontrolė (vaistais ir stebint ligonį)
- Antikoaguliantai (kraujo skiedikliai) – skiriami, kad būtų išvengta naujų krešulių
- Chirurginis arterijų valymas (endarterektomija), kai susiaurėjusios kraujagyslės trukdo kraujotakai
- Dirbtinis temperatūros sumažinimas (hipotermija), kuris gali padėti apsaugoti smegenis nuo didesnio pažeidimo
- Deguonies terapija – papildomas deguonis gali būti skiriamas norint užtikrinti, kad smegenys gautų kuo daugiau deguonies
Reabilitacija po embolinio insulto
Po insulto reabilitacija yra būtina, nes padeda atsigauti ir socialiai, ir fiziškai. Reabilitacijos apimtys bei pobūdis kiekvienam žmogui skiriasi, tačiau dažniausiai ji apima:
- Kognityvinę reabilitaciją (atminties, dėmesio ir kitų pažinimo funkcijų stiprinimas)
- Ergoterapiją (kasdienės veiklos pritaikymas naujoms kūno galimybėms)
- Fizioterapiją (jėgos, pusiausvyros ir judesių atstatymas)
- Logopedinę terapiją (kalbos, rijimo sutrikimų gydymas bei kalbėjimo raumenų kontrolė)
Kaip galite sumažinti embolinio insulto pavojų?
Prevencija labai svarbi. Rekomenduojami veiksmai:
- Reguliariai sportuokite.
- Rinkitės sveiką, subalansuotą mitybą (dažnai rekomenduojama Viduržemio jūros dieta).
- Kruopščiai tikrinkitės sveikatą, sekite kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekius kraujyje.
- Meskite rūkyti – tiek tradicines, tiek elektronines cigaretes.
- Kreipkitės į medikus kasmetiniam profilaktiniam patikrinimui.
Daugelis ligų, didinančių insulto pavojų, vystosi lėtai ir simptomų galite nepastebėti. Reguliarus medicininis stebėjimas leidžia laiku užkirsti kelią didesnėms grėsmėms.
Gyvenimas po embolinio insulto
Reabilitacija po insulto gali užtrukti keletą mėnesių ir labai priklauso nuo to, kaip greitai pradėtas gydymas, kuri galvos smegenų sritis buvo pažeista ir koks bendra žmogaus sveikatos stovis. Svarbu atidžiai laikytis gydytojų ir reabilitologų nurodymų, reguliariai lankytis paskirtose terapijose ir kartu pasirūpinti emocine sveikata – dažnai po insulto išryškėja depresija ar nerimas.
Vaistų vartojimas, ypač kraujo skiediklių, yra labai svarbus mažinant pakartotinio insulto riziką. Nepraleiskite paskirtų dozių ir nedvejodami pasikonsultuokite su gydytoju dėl visų jums nesuprantamų ar nerimą keliančių klausimų.
Atkuriant kasdienį gyvenimą, gali iškilti sunkumų, tačiau nuolatinis bendravimas su reabilitacijos specialistais ir jų rekomendacijų laikymasis padeda susigrąžinti nepriklausomybę ir pagerina gyvenimo kokybę. Reabilitacijos metu nedvejodami praneškite specialistams, jeigu kažkas kelia diskomfortą ar jaučiatės nesaugiai.
Galimos komplikacijos ir kada kreiptis pagalbos
Patyrus insultą padidėja rizika susidurti su kitomis pavojingomis būklėmis, pavyzdžiui:
- Giliųjų venų trombozė (DVT)
- Miokardo infarktas
- Pneumonija
- Plaučių embolija
- Traukuliai
Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų ar insulto požymių, skubiai kreipkitės pagalbos – uždelsus komplikacijos gali būti pavojingos gyvybei.
Kas lemia embolinio insulto baigtį?
Mokslininkai teigia, kad dauguma žmonių, kuriems buvo diagnozuotas embolinis insultas, išgyvena pirmąjį mėnesį. Kiekvieno atsigavimas prikauso nuo individualių veiksnių, tokių kaip:
- Gydymo pradžios greitis
- Smegenų sritis, kurioje įvyko insultas
- Bendra organizmo būklė
Po pirmojo insulto pakartotinio insulto rizika gerokai išauga, o prognozė blogėja, jei insultai kartojasi.
Atsigavimą ir sveikimą pagreitina ne tik gydymo savalaikiškumas, bet ir aktyvus dalyvavimas reabilitacijos procesuose bei rūpestingas sveikatos stebėjimas ateityje.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kur tiksliai susidarė embolija ir dėl ko ji atsirado?
- Kokius vaistus reikės vartoti ir kaip juos teisingai naudoti?
- Kokią kasdienę veiklą bus būtina keisti po insulto?
