Embrioninė karcinoma – tai reta ir agresyvi (sparčiai plintanti) lytinių liaukų naviko rūšis, kuri dažniausiai išsivysto sėklidėse. Šios rūšies navikas susiformuoja tuomet, kai gemalinės ląstelės (sėklidėse esančios ląstelės, kurios paprastai virsta brandžiomis spermos ląstelėmis) ima itin greitai daugintis ir sudaro piktybinį darinį pačioje sėklidėje.
Kas yra embrioninė karcinoma?
Embrioninė karcinoma laikoma viena agresyviausių lytinių liaukų navikų formų. Paprastai šie navikai priskiriami ne seminomos navikų grupei – tai reiškia, kad jie auga greičiau ir linkę plisti labiau nei seminomos tipo sėklidžių navikai. Nors pati embrioninė karcinoma yra reta, mišriuose gemalinių ląstelių navikuose jos elementų aptinkama net 85 procentais atvejų.
Labai retais atvejais ši karcinoma gali susiformuoti ir už sėklidžių ribų, pavyzdžiui, kiaušidėse. Tokia forma vis tiek išlieka agresyvi ir sparčiai progresuojanti, nepriklausomai nuo to, kurioje organizmo vietoje išsivystė.
Ligos simptomai
Embrioninės karcinomos simptomai
- Padidėjusi ar patinusi sėklidė
- Gumbas ar auglys sėklidėje – gali būti skausmingas arba neskausmingas
- Sunkumo jausmas ar diskomfortas kapšelyje
Kai navikas būna pažengęs, gali pasireikšti papildomi simptomai, rodantys vėžio išplitimą:
- Nugaros apačios skausmas
- Skausmas šone
- Dusulys
- Kosulys ar net kraujo atkosėjimas
Priežastys ir rizikos veiksniai
Embrioninė karcinoma vystosi, kai gemalinės ląstelės pradeda daugintis nekontroliuojamai ir formuoja auglį. Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl šios ląstelės ima elgtis neįprastai, tačiau manoma, jog jų pakitimai gali prasidėti dar ankstyvoje vaisiaus vystymosi stadijoje.
- Amžius: dažniausiai diagnozuojama 25–35 metų žmonėms
- Paveldimumas: jei artimas biologinis giminaitis sirgo panašiu naviku, rizika padidėja
- Tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, nenusileidusi sėklidė (kriptorkizmas), Klinefelterio sindromas
Diagnostika ir stadijos
Pirmiausia gydytojas įvertina simptomus ir surenka detalią medicininę informaciją. Atliekamas išorinis lytinių organų apžiūrėjimas, ieškoma guziukų sėklidėje, taip pat gali būti tikrinami pilvo limfmazgiai, nes jų padidėjimas rodo galimą vėžio išplitimą.
- Ultragarsinis tyrimas – paprastai pirmasis diagnostikos metodas, padedantis nustatyti darinį sėklidėje.
- Vaizdo tyrimai – atlikus ultragarsą ir įtarus vėžį, gali būti taikomi KT, rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimai siekiant patikrinti, ar vėžys neišplitęs kitur.
- Kraujo tyrimai – nustatomi naviko žymenys, tokie kaip alfa-fetoproteinas (AFP) ir žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG). Jie ne visada būna padidėję, bet gali padėti nustatyti naviką.
- Chirurginis naviko pašalinimas (ingvinalinė orhiektomija) – norint tiksliai patvirtinti diagnozę, visas pažeistas sėklidė pašalinama ir ištiriama mikroskopu. Įprastos biopsijos atlikti negalima, nes dėl to gali išplisti vėžinės ląstelės.
Embrioninės karcinomos stadijos
- I stadija: vėžys išplitęs tik sėklidėje
- II stadija: išplitęs į pilvo ertmės limfmazgius
- III stadija: išplitęs už limfmazgių ribų, gali būti plaučiuose, kepenyse, kauluose ar smegenyse
Svarbu žinoti, kad ši liga dažnai plinta labai greitai: net iki 40 proc. atvejų vėžys jau būna pažengęs į kitas kūno vietas nustatant diagnozę. Ankstyvosios stadijos dažniausiai lengviau išgydomos.
Gydymas ir valdymas
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos stadijos, sveikatos būklės ir asmeninių paciento pageidavimų. Dažniausiai taikomos šios priemonės:
- Radikali ingvinalinė orhiektomija – pašalinama visa pažeista sėklidė, nutraukiama kraujotaka ir limfagyslės, kad sumažėtų vėžio išplitimo rizika.
- Retroperitoninių limfmazgių pašalinimas – jeigu navikas išplitęs į pilvo limfmazgius arba yra tikimybė, kad išplis, jie taip pat gali būti pašalinti.
- Chemoterapija – dažnai skiriama po operacijos arba pažengusioje stadijoje prieš chirurginį gydymą. Chemoterapija veiksminga ir gali sunaikinti išlikusias vėžines ląsteles.
Profilaktika
Embrioninės karcinomos išvengti neįmanoma. Svarbiausia – reaguoti į bet kokius pakitimus sėklidėje ir laiku kreiptis pas gydytoją. Nors pokyčiai ne visada reiškia vėžį, tačiau juos tikrai reikia ištirti, kad būtų galima laiku nustatyti diagnozę.
Ligos eiga ir prognozė
Prognozė labai priklauso nuo to, kokiu metu nustatomas vėžys. Ankstyvoje stadijoje daugiau nei 98 procentai gydytų pacientų išgyvena bent penkerius metus po diagnozės nustatymo. Net ir III stadijoje penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 80 proc.
Nors gydymas dažnai būna sėkmingas, pacientams būtina ilgalaikė stebėsena, nes liga gali atsinaujinti. Jei vėžys buvo tik sėklidėje, tikimybė, kad jis grįš, siekia apie 20 proc. Tačiau jeigu navikas išplito į kapšelį ar limfmazgius, pasikartojimo rizika gali būti didesnė nei 50 proc.
Gyvenimas su diagnoze
Kilus nerimui dėl gydymo ar gyvenimo po jo, svarbu aptarti visus rūpimus klausimus su gydytoju. Daugelį jaudina, kaip operacija – ypač sėklidės pašalinimas – gali paveikti seksualinį gyvenimą ir vaisingumą. Likusi sėklidė dažniausiai toliau gamins pakankamą kiekį testosterono, todėl erekcija ir ejakuliacija išsaugoma, o galimybė susilaukti vaikų paprastai išlieka.
Jeigu rūpi išvaizda, galima pagalvoti apie sėklidės protezo įsidėjimą. Tiems, kurie nori išsaugoti galimybę tėvystei, spermatozoidų užšaldymas – viena iš svarstytinų alternatyvų.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokioje stadijoje yra mano liga?
- Kokios gydymo galimybės yra man tinkamiausios?
- Kokios galima tikėtis gydymo baigties?
- Kokia tikimybė, kad vėžys bus išgydytas visiškai?
- Ar man rekomenduojama užšaldyti spermą prieš gydymą?
