Epitelinis kiaušidžių vėžys – tai dažniausiai pasitaikantis kiaušidžių vėžio tipas. Ši liga prasideda išorinę kiaušidės dalį dengiančiuose epiteliniuose audiniuose – gleivinės sluoksnyje, kuris gaubia kiaušidę.
Kiek dažnas yra epitelinis kiaušidžių vėžys
Kiaušidžių vėžys yra antras pagal dažnumą moterų lytinių organų (ginekologinis) auglys. Dažniausiai moterims diagnozuojamas gimdos vėžys. Statistikos duomenimis, maždaug viena iš 78 moterų per savo gyvenimą susidurs su kiaušidžių vėžiu.
Maždaug 2021 metais daugiau nei 21 400 asmenų buvo diagnozuotas kiaušidžių vėžys, o net daugiau nei 90 % atvejų sudaro būtent epitelinis kiaušidžių vėžys. Daugiau kaip pusė visų diagnozių nustatoma vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims.
Epitelinio kiaušidžių vėžio rūšys
Epitelinio kiaušidžių vėžio rūšių yra keletas, tačiau dažniausiai pasitaikantis jų tipas yra aukštos gradacijos serozinė kiaušidžių karcinoma (HGSOC). Tokios vėžio ląstelės greitai dauginasi ir plinta.
Manoma, kad HGSOC vystosi lėtai – liga prasideda kiaušintakiuose, o pasiekus kiaušides pradeda labai greitai plisti. Maždaug 70 % šio tipo vėžio atvejų jau būna III arba IV stadijos, t. y. išplitę už pirminės židinio ribų.
- Endometrioidinis vėžys: dažnesnis sergančioms endometrioze, paveikia gimdos gleivinę. Dažnai geriau reaguoja į chemoterapiją.
- Žemo laipsnio serozinė karcinoma (LGSOC): paprastai diagnozuojama jaunesnėms moterims (45–57 m.). Tai lėto augimo navikas, sudaro apie 10 % visų epitelinių kiaušidžių vėžio atvejų, tačiau neretai diagnozuojamas jau pažengęs bei sunkiai reaguoja į gydymą.
- Mucininė karcinoma: išsiskiria dideliu naviko dydžiu, dažniausiai veikia tik kiaušides ir gerai reaguoja į gydymą.
- Skaidriųjų ląstelių karcinoma: dažniau pasitaiko Azijos šalių gyventojoms ar sergančioms endometrioze. Dažniausiai nustatoma vėliau ir sunkiai reaguoja į chemoterapiją.
- Pirminė plokščialąstelinė karcinoma: dažnai prasideda dėl nepiktybinių pakitimų, pavyzdžiui, cistų, endometriozės arba Brenner navikų. Ankstyvoje stadijoje ligą sėkmingai galima gydyti.
Taip pat prie epitelinio tipo priskiriami navikai, išsivystantys kiaušintakių epiteliniame sluoksnyje ar pilvaplėvėje, dengiančioje pilvo organus. Visų šių variantų eiga bei gydymas yra gana panašūs.
Epitelinio kiaušidžių vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Dauguma epitelinių kiaušidžių vėžių išsivysto be aiškios priežasties. Pastaraisiais metais vis dažniau manoma, kad daugelis jų prasideda ne pačiose kiaušidėse, o kiaušintakių galuose esančiose ląstelėse, iš kur vėliau išplinta į kiaušides.
Rizikos veiksniai
- Vyresnis nei 65 metų amžius ir menopauzė.
- Šeimos istorija, kai artimi giminaičiai yra sirgę kiaušidžių, krūties ar storosios žarnos vėžiu.
- BRCA geno mutacijos ar paveldėtas genetinis polinkis (pvz., Liynch sindromas).
- Hormoninė terapija menopauzės metu.
- Pirmasis vaikas po 35 metų ar nėštumo nebuvimas.
- Antsvoris ar nutukimas.
Simptomai
Ligos pradžioje epitelinis kiaušidžių vėžys dažniausiai nesukelia jokių požymių. Simptomai tampa pastebimesni, kai liga jau pažengusi ir išplinta į pilvaplėvę. Dažnai kaupiasi skystis pilvo ertmėje (ascitas), todėl atsiranda šie simptomai:
- Pilvo skausmas, maudimas ar spaudimas.
- Sotumo jausmas, sumažėjęs apetitas.
- Naujai atsiradęs pykinimas bei vėmimas.
- Pilvo pūtimas, pilvo apimties didėjimas.
- Dubens skausmas.
Retesniais atvejais gali pasireikšti:
- Dažnas arba staigus noras šlapintis.
- Kraujavimas iš makšties.
Diagnozavimas ir tyrimai
Šiuo metu nėra efektyvių patikros tyrimų, leidžiančių anksti nustatyti kiaušidžių vėžį. Tyrimai dažniausiai skiriami, jei pastebimi simptomai ar yra didelė rizika dėl šeimos istorijos.
Pradinio vizito metu gydytojas dažnai atlieka dubens apčiuopą, norėdamas įvertinti ar nėra padidėjusių organų ar darinų. Galimas kraujo tyrimas – nustatomas vėžinis antigenas CA-125, kurio padidėjusi koncentracija gali būti ženklas, kad reikia tolimesnių ištyrimų.
Norint vizualizuoti darinius pilvo ar dubens srityje galimi tokie tyrimai:
- Transvaginalinis ultragarsas.
- Kompiuterinė tomografija (KT).
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Radioizotopinis (PET) tyrimas.
- Krūtinės rentgenograma (įvertinant ar vėžys neišplito į plaučius).
Neretai atliekama ir laparoskopija – minimaliai invazinė procedūra, kurios metu gydytojas apžiūri vidaus lytinius organus ir gali paimti audinio mėginį iš naviko (biopsija). Tik biopsija leidžia visiškai patvirtinti kiaušidžių vėžio diagnozę.
Ligos stadijos
Kiaušidžių vėžio stadijavimas leidžia gydytojams įvertinti naviko išplitimą. Nuo stadijos priklauso gydymo pasirinkimai ir ligos prognozė. Ligos stadija nustatoma pagal tuos pačius tyrimus, kurie atliekami diagnozei.
- 1 stadija: navikas aptinkamas vienoje kiaušidėje ar viename kiaušintakyje.
- 2 stadija: vėžys plinta į gimdą arba pilvaplėvės ertmę.
- 3 stadija: navikas apima organus, limfmazgius ar kitus audinius už dubens ribų.
- 4 stadija: vėžinės ląstelės randamos skystyje apie plaučius, kirkšnių limfmazgiuose, kituose organuose ar kūno vietose.
Gydymo galimybės
Epitelinio kiaušidžių vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir tipo. Pagrindinis būdas yra operacija, kurios metu pašalinama kiek įmanoma daugiau naviko. Po operacijos dažniausiai skiriama chemoterapija. Ankstyvose stadijose galima pašalinti tik pažeistą kiaušidę ir kiaušintakį, tačiau vėlyvoms stadijoms būdingas didesnės apimties chirurginis gydymas:
- Abu kiaušintakiai ir kiaušidės.
- Gimda (histerektomija).
- Pilvo riebalinis audinys (omentektomija).
- Gretimi limfmazgiai.
- Kiti pažeisti organai, pvz., žarnos, blužnis.
Kiti gydymo būdai
- Standartinė chemoterapija, kuri dažnai apima platinos junginius (pvz., karboplatina) su taksoliu ar doketakseliu.
- Intraperitoninė chemoterapija – vaistai suleidžiami tiesiai į pilvo ertmę naudojant specialų kateterį (pvz., gydant III stadijos vėžį).
- Tikslinės terapijos vaistai, veikiantys vėžio ląstelių augimo mechanizmus.
- Spindulinė terapija, taikoma likusioms vėžio ląstelėms naikinti.
Prevencija
Tyrimai parodė, kad daugiau nei penkerius metus naudojant kontraceptines tabletes galima perpus sumažinti kiaušidžių vėžio riziką. Kai kuriems asmenims, turintiems padidintą riziką (pvz., paveldėtas BRCA geno mutacijas), gali būti rekomenduojamas profilaktinis kiaušintakių ir kiaušidžių pašalinimas, kartais kartu su gimda. Tokia prevencinė (profilaktinė) operacija svarstytina tik esant mediciniškai pagrįstai rizikai, nes kiaušidžių pašalinimas sukelia ankstyvą menopauzę ir su tuo susijusius pokyčius organizme.
Vis dėlto net ir po tokių operacijų visiškai panaikinti vėžio rizikos negalima – daliai pacienčių gali išsivystyti pirminis pilvaplėvės vėžys. Jei kyla klausimų dėl BRCA tyrimo, verta apie tai pasitarti su savo gydytoju.
Prognozė
Kiaušidžių vėžys yra viena dažnesnių mirties nuo vėžio priežasčių tarp moterų – kasmet nuo jo miršta daugiau nei 13 000 asmenų. Tačiau mokslininkai nuolat ieško naujų gydymo galimybių ir tobulina ankstyvos diagnostikos metodus.
Anksti aptikus epitelinį kiaušidžių vėžį, penkerių metų išgyvenamumas siekia daugiau nei 90 %, tačiau vystantis metastazėms sumažėja iki maždaug 30 %. Ligos baigčiai įtakos turi tokie veiksniai kaip naviko išplitimas, taikomų gydymo metodų veiksmingumas, navikų lokalizacija, dydis ir kiekis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus, jei pastebite:
- Šlapinimosi dažnio ar stipraus noro šlapintis pokyčius.
- Apėmusį sotumo jausmą ar apetito sumažėjimą.
- Aiškią priežastį neturintį skausmą pilvo ar dubens srityje.
Dažniausiai kylantys klausimai
- Koks yra pavojingiausias kiaušidžių vėžio tipas?
Aukštos gradacijos serozinė kiaušidžių karcinoma (HGSOC) pasižymi itin agresyviu augimu. Dažniausiai pradžioje išplitimas vyksta lėtai kiaušintakiuose, tačiau pasiekus kiaušides liga plinta labai sparčiai. Daugeliu atvejų HGSOC diagnozuojama jau pažengusiose (metastazinėse) stadijose.
- Ar galima turėti nepiktybinių epitelinių kiaušidžių navikų?
Taip, dauguma epitelinių kiaušidžių navikų nėra piktybiniai. Kai kurie jų vadinami pasienio ar netipinio augimo navikais, anksčiau žinotais kaip žemos piktybinės galimybės navikai. Tokiuose navikuose pakitusios ląstelės nepersiskverbia į kiaušidės atraminį audinį ir dažniausiai išlieka tik kiaušidėje, labai retai progresuoja į vėžį. Kai onkologinė transformacija vis dėlto įvyksta, dažniausiai ji apsiriboja viena kiaušide ir nustatoma ankstyvoje, geriausiai gydomoje stadijoje – dažniausiai tai būna jaunoms moterims.
