Ergoterapija – tai gydymo metodas, kuris padeda lavinti gebėjimus atlikti kasdienes veiklas. Ji gali padėti geriau prisitaikyti prie aplinkos, išmokti naudotis specialiais įrankiais ir saugiai atlikti kasdienes užduotis.
Ši terapija dažnai reikalinga po traumos ar sužeidimo. Taip pat ji gali padėti žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems negalią, geriau valdyti savo simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Ergoterapijos tikslas – padėti žmonėms kuo savarankiškiau gyventi. Nors pavadinime esantis žodis „okupacija” gali reikšti darbą, ergoterapija nebūtinai susijusi su profesine veikla. Ši terapija apima visas kasdienes veiklas, kurių reikia žmogui gyventi pilnavertį gyvenimą.
Ergoterapijos procesą prižiūri specialistas – ergoterapeutas, kuris užtikrina, kad pacientas jaustųsi saugus ir gautų reikiamą palaikymą viso gydymo metu.
Kokias būkles gydo ergoterapija?
Ergoterapija gali padėti žmonėms, kuriems tam tikros ligos, traumos ar negalia apsunkina kasdienę veiklą. Vaikams gali būti skirta specializuota pediatrinė ergoterapija, pritaikyta jauniausiems pacientams.
Ši terapija gali būti naudinga žmonėms, atsigaunantiems po traumų ar sužeidimų, įskaitant:
- Kaulų lūžius
- Nudegimus
- Riešo kanalo sindromą
- Insultus
- Galūnių amputacijas
- Galvos smegenų traumas
- Nugaros smegenų pažeidimus
- Plaštakos sužeidimus
Taip pat ergoterapija taikoma sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip:
- Įgimta stuburo patologija (spina bifida)
- Vėžys
- Išsėtinė sklerozė
- Cerebrinis paralyžius
- Parkinsono liga
Kai kuriais atvejais ergoterapija reikalinga žmonėms su tam tikromis negaliomis, tarp jų:
- Autizmo spektro sutrikimu
- Vystymosi sutrikimais
- Dauno sindromu
Be to, ergoterapija gali būti reikalinga po tam tikrų operacijų, tokių kaip:
- Sąnarių keitimo operacijos
- Stuburo ar galvos operacijos
- Pilvo chirurginės intervencijos
- Amputacijos
Kokios veiklos atliekamos ergoterapijos metu?
Ergoterapija paprastai apima tris pagrindinius etapus:
- Įvertinimas
- Intervencijos
- Progreso vertinimas ir rezultatų stebėjimas
Įvertinimas
Pirmosios ergoterapijos sesijos metu specialistas atlieka paciento būklės įvertinimą. Jis kalbasi su pacientu ir jo artimaisiais, nustato tikslus bei aptaria galimas kliūtis, trukdančias pasiekti norimų rezultatų.
Be to, ergoterapeutas gali apžiūrėti paciento namus, darbo vietą ar kitą dažnai lankomą aplinką. Tai padeda geriau suprasti, kur reikalinga pagalba ir kokios priemonės padėtų palengvinti kasdienybę.
Intervencijos
Intervencijos – tai priemonės, ištekliai ar aplinkos pokyčiai, padedantys pacientui geriau atlikti užduotis.
Vienas iš dažniausiai taikomų metodų – mokymasis naudotis pagalbinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, protezais ar neįgaliojo vežimėliu. Ergoterapeutas užtikrina, kad pacientas mokėtų saugiai ir užtikrintai naudoti naują įrangą visose gyvenimo srityse.
Kai kuriais atvejais intervencijos apima fizinius pratimus, padedančius stiprinti raumenis ir gerinti koordinaciją. Tai gali būti svarbu tiek po konkrečių traumų, tiek esant nuolatiniam fiziniam nuovargiui.
Kartais pacientai dirba ir su psichikos sveikatos specialistais, kad įveiktų emocinius ar psichologinius sunkumus, trukdančius kasdieniam gyvenimui.
Kiekvieno žmogaus poreikiai yra skirtingi, todėl ergoterapijos metodai pritaikomi individualiai pagal fizinius, emocinius ir socialinius tikslus.
Ergoterapija gali padėti saugiai atlikti tokias veiklas kaip:
- Apsirengimas
- Vaistų vartojimas
- Apsipirkimas
- Vairavimas
- Kompiuterio ar kitų technologijų naudojimas
Tai tik keli pavyzdžiai – pacientas gali aptarti savo individualius tikslus su ergoterapeutu, kuris padės juos pasiekti.
Progreso vertinimas ir rezultatų stebėjimas
Šis etapas prasideda, kai pacientas jau prisitaiko prie taikomų intervencijų.
Ergoterapeutas reguliariai stebi, kaip pacientui sekasi, vertina fizinę ir emocinę savijautą bei prireikus koreguoja intervencijas. Jei kuri nors priemonė neveikia taip, kaip tikėtasi, ją galima pakeisti kita, labiau tinkančia alternatyva.
Ergoterapijos nauda
Ergoterapija padeda rasti būdų, kaip įgyvendinti judėjimo ir veiklos tikslus, užtikrinant, kad turėtumėte visas reikalingas priemones.
Ji gali būti dalis gydymo plano, kuris pagerina bendrą fizinę ir psichinę sveikatą. Ergoterapeutas taip pat gali suteikti emocinę ir socialinę pagalbą, kuri leis jaustis saugiau ir labiau palaikomam kasdienėje veikloje.
Ergoterapijos rizikos
Ergoterapija yra labai saugi ir veiksminga. Vienintelė galima rizika – nedideli sužeidimai, kuriuos gali sukelti bet kokia fizinė veikla.
Svarbu aptarti su ergoterapeutu, kaip saugiai atlikti kasdienes užduotis, ypač jei bandote naujas ar sudėtingesnes veiklas namuose arba be specialisto priežiūros tarp susitikimų.
Ar ergoterapija verta?
Be abejo, ergoterapija yra naudinga. Nors pradžioje gali būti sunku prisitaikyti prie naujų užduočių ar išeiti iš savo komforto zonos, ilgainiui ji padeda pasiekti didesnį savarankiškumą.
Po ergoterapijos užsiėmimų galite jaustis pavargę ar emociškai išsekę – tai visiškai natūralu. Jūsų terapeutas padės nustatyti realius tikslus ir lūkesčius. Jei kuri nors užduotis atrodo pavojinga, bauginanti ar skausminga, svarbu apie tai pranešti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebite naujus, pablogėjusius ar neįprastus simptomus.
Jeigu bet kuri kasdienė veikla tampa sudėtingesnė nei įprastai arba sukelia fizinį ar emocinį diskomfortą, pasikalbėkite su ergoterapeutu. Jis gali pakoreguoti terapijos metodus pagal jūsų besikeičiančius poreikius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi ergoterapija (OT) ir kineziterapija (PT)?
Ergoterapija ir kineziterapija padeda geriau ir saugiau judėti, tačiau jų tikslai skiriasi.
- Ergoterapija orientuota į kasdienės veiklos gebėjimų gerinimą, kad žmogus galėtų kuo savarankiškiau gyventi. Ji padeda atlikti įprastas užduotis ir mėgautis mėgstama veikla be pavojaus susižeisti.
- Kineziterapija dažniausiai skirta fizinio mobilumo gerinimui ir tam tikrų sveikatos būklių, pavyzdžiui, skausmo ar sąstingio, valdymui. Kineziterapeutai skiria pratimus ar tempimo metodus, stiprinančius raumenis ir gerinančius lankstumą.
Kartais šios terapijos gali sutapti, ir pacientui gali būti skirta abiejų tipų terapija tuo pačiu metu. Nors jos gali turėti panašius tikslus, jų metodai skiriasi.
