Ezotropija – tai akių būklė, kai viena arba abi akys pakrypsta į vidų, link nosies. Ši būklė priklauso žvairumo (strabizmo) grupei, kai akys nustoja judėti vieningai ir nebežiūri tiesiai ta pačia kryptimi. Ezraotropija gali pasireikšti tiek vienoje akyje, tiek abiejose, ir neretai vadinama „susikryžiavusiomis akimis“.
Ezotropijos tipai
Ezotropija nėra vienalytė – yra keletas šios būklės atmainų, kurios skiriasi atsiradimo laiku, pobūdžiu ir gydymo galimybėmis:
- Intermituojanti ezotropija – akys pakrypsta į vidų ne nuolat, o tik retais epizodais.
- Pastovi ezotropija – akių krypimas į vidų išlieka visą laiką.
- Kūdikystės arba įgimta ezotropija – pasireiškia nuo gimimo ar labai ankstyvoje vaikystėje.
- Alternuojanti ezotropija – pakaitomis viena ar kita akis krypsta į vidų.
- Akomodacinė ezotropija – šis žvairumo tipas gydomas regėjimo korekcija akiniais ar kontaktiniais lęšiais.
- Neakomodacinė ezotropija – regėjimo korekcija nepadeda, dažnai prireikia operacijos.
- Pseudoezotropija – klaidingai atrodo, kad akys krypsta į vidų dėl plataus nosies tiltelio ar odos klosčių ties akių kampučiais mažiems vaikams, tačiau ši būklė išnyksta vaikui augant ir gydymo nereikalauja.
Ezotropijos simptomai
Pagrindinis ezotropijos požymis – viena ar abi akys nukreiptos į vidų, dažnai pastebimi ir kiti simptomai:
- Akys nesijudina sinchroniškai, žvilgsniai nesusilieja į vieną tašką.
- Žvairuojantis asmuo pradeda žvairuoti, žiežirbuoti, daug žiūri žemyn arba pasuka galvą norėdamas geriau matyti, dėl to gali atsirasti akių nuovargis.
- Sutrikusi giluminio matymo (erdvinio suvokimo) funkcija.
- Dvigubas matymas (diplopija).
- Viena akis gali blogiau matyti (ambliopija).
Ezotropijos priežastys
Šios būklės esmė – netinkamas akių raumenų bendradarbiavimas. Akys dažniausiai dirba kaip viena komanda – judėjimas ir žiūrėjimas yra suderinti, kad aiškiai matytume tiek arti, tiek toli esančius objektus. Kai sutrinka ši sistema, viena ar abi akys pakrypsta į vidų.
Ezotropija dažnai nustatoma kūdikiams ir vaikams, kurie linkę geriau matyti tolimus, nei artimus daiktus (toliaregystė). Neretai ši būklė išryškėja tuomet, kai vaikui reikia akinių dėl toliaregystės.
Be to, ezotropija gali būti paveldima – jei šeimoje yra žvairuojančių asmenų, rizika padidėja. Taip pat ezotropija gali atsirasti dėl kitų sveikatos problemų, tokių kaip:
- Akies struktūrų – lęšiuko, tinklainės ar regos nervo – pažeidimai.
- Galvos smegenų veiklos, pavyzdžiui, padidėjęs intrakranijinis slėgis ar navikas.
- Neurologiniai sutrikimai – po insulto, sergant diabetu ir kt.
- Patirtos akies traumos.
- Skydliaukės ligos.
Rizikos veiksniai
Ezotropijos išsivystymui įtakos turi įvairūs rizikos veiksniai:
- Priešlaikinis gimdymas.
- Giminėje buvęs žvairumas ar kiti regėjimo sutrikimai.
- Rūkymas, alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas nėštumo metu.
- Genetiniai ypatumai.
- Neurologinės ligos.
- Didelė toliaregystė.
- Lėtinės ligos, pavyzdžiui, hipertireozė, diabetas.
Galimos komplikacijos
Kai akys nesugeba bendradarbiauti, gali atsirasti įvairių sunkumų:
- Dvigubas matymas – matomas tas pats objektas kelis kartus.
- Susiaurėjęs periferinis regėjimas.
- Prarandamas erdvinis (3D) ir žvilgsnio abu akių bendrumas (binokulinis matymas).
- Matymas gali tapti neryškus.
- Silpnesnė vienos akies funkcija (ambliopija).
Dėl išvaizdos ir socialinių sunkumų, vaikas ar suaugęs žmogus gali prarasti pasitikėjimą savimi, patirti socialinę atskirtį ar sunkumų moksluose bei kasdienėje veikloje.
Ezotropijos diagnozė
Pastebėjus akių nukrypimą, gydytojas gali nukreipti pas akių ligų specialistą. Diagnozei patvirtinti specialistas detaliai išklausia šeimos ir sveikatos istoriją bei atliks įvairius tyrimus:
- Regėjimo aštrumo nustatymas.
- Refrakcijos testas – patikrina, kaip akys laužia šviesą ir ar reikalingos korekcinės priemonės.
- Akių judesių ir žvilgsnio suderinamumo tyrimai.
- Vyzdžių išplėtimo testas – įvertinamos vidinės akies struktūros sveikata.
Gydymo galimybės
Ezotropijos eiga gali būti įvairi – kartais ji praeina savaime, tačiau dažniau prireikia intervencijos. Gydytojas parenka tinkamiausią sprendimą, kuris gali būti vienas arba kelių procedūrų derinys:
- Akiniai arba kontaktiniai lęšiai regėjimui koreguoti.
- Ambliopijos gydymas – dengiamas stipresnysis akis pleistru arba naudojami lašai, silpninantys stipresnės akies regą tam, kad dirbtų silpnesnioji akis.
- Prizmai.
- Botulino toksino (Botox) injekcijos į akių raumenis.
- Chirurginės procedūros.
Jei ezotropiją sukelia kita liga, gydoma pagrindinė priežastis – tuomet ir akių būklė dažniausiai pagerėja.
Prevencija
Visiškai išvengti ezotropijos dažnai neįmanoma, tačiau ankstyvai pastebėjus simptomus ir reguliariai tikrinant vaiko akis, galima užtikrinti geresnį regėjimą ir sumažinti galimų komplikacijų riziką.
Prognozė
Laiku pradėjus gydymą akių optinėmis priemonėmis arba chirurginiu būdu, ezotropijos prognozė paprastai būna gera. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai lankytis pas specialistus kontroliniams patikrinimams.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dėmesį verta atkreipti, jei vaikas pradeda dažnai žiūrėti kreivai, prisimerkti, vartoti galvą ar labiau pradeda vesti žaislus, daiktus ar knygas arčiau veido, norėdamas įžvelgti detales. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Taip pat reikėtų nedelsti, jei akių pozicija pasikeičia staiga, ypač po traumos.
Klausimai gydytojui
Susitikimo su gydytoju metu naudinga iš anksto pasiruošti klausimus – jie padės geriau suprasti vaiko būklę ir gydymo perspektyvas. Galite klausti:
- Kokio tipo ezotropija diagnozuota?
- Kokie gydymo variantai labiausiai tinkami?
- Ar būtina operacija?
- Kaip užtikrinti, kad liga nesugrįžtų?
