Fabry liga – tai reta paveldima liga, kai organizme trūksta arba visai nėra fermento vadinamo alfa-galaktozidaze A (alfa-GAL). Šis fermentas atsakingas už tam tikrų riebalų – sfingolipidų – skaidymą. Kai jo trūksta, šios medžiagos ima kauptis kraujagyslėse bei audiniuose ir gali pakenkti daugeliui organų – širdžiai, inkstams, nervų sistemai ir odai. Fabry liga priskiriama lizososominiams kaupimosi sutrikimams ir dažnai vadinama Anderson-Fabry liga arba alfa-galaktozidazės A trūkumu.
Fabry ligos tipai
Fabry ligos eigą lemia tai, kada pasireiškia pirmieji simptomai. Skiriama:
- Klasikinė forma. Šiuo atveju simptomai pasireiškia vaikystėje arba paauglystėje – dažnai jau nuo 2 metų. Vienas pirmausių požymių – deginantis skausmas rankose ir kojose, kuris su laiku stiprėja.
- Vėlyva/atipinė forma. Tokiu atveju simptomai išryškėja vyresniame amžiuje – sulaukus 30 metų ar vėliau. Pirmasis požymis gali būti širdies ar inkstų veiklos nepakankamumas.
Kaip dažnai pasitaiko Fabry liga?
Klasikinė Fabry ligos forma diagnozuojama maždaug 1 iš 40 000 vyrų. Vėlyvosios formos yra dažnesnės – jos nustatomos apie 1 iš 1 500–4 000 vyrų. Kiek moterų serga Fabry liga, tiksliai nėra žinoma. Kai kurioms moterims liga pasireiškia silpnai arba nepasireiškia visai, todėl ji neretai lieka nepastebėta.
Kas gali paveldėti Fabry ligą?
Fabry liga paveldima per X chromosomą. Vyrams ši chromosoma paveldima iš motinos, moterys turi dvi X chromosomas – po vieną iš kiekvieno tėvo. Sutrikimą sukeliančią mutaciją gali perduoti tiek motina, tiek tėvas, tačiau vyrų ir moterų paveldėjimo galimybės skiriasi:
- Jei tėvas serga Fabry liga, visas savo dukteris jis „apdovanos“ pažeista X chromosoma, tad visos jos paveldės patologinį geną. Sūnums paveldėjimo rizika nekyla, nes iš tėvo jie gauna Y chromosomą.
- Jei motina serga Fabry liga, kiekvienas jos vaikas – ir sūnus, ir dukra – turi 50 % tikimybę paveldėti pažeistą X chromosomą.
Fabry ligos simptomai
Ligos simptomai ir jų intensyvumas priklauso nuo ligos tipo ir paciento lyties. Dažniausiai Fabry liga pasireiškia:
- Nutirpimu, deginimu, dilgčiojimu ar skausmu rankose ir kojose.
- Stipriu skausmu fizinio krūvio metu.
- Padidėjusiu jautrumu karščiui ir šalčiui.
- Akies ragenos pakitimais, pastebimais tik specialios apžiūros metu, tačiau regėjimo nesutrikdo.
- Galvos svaigimu.
- Panašiais į gripą simptomais – nuovargiu, kūno skausmais, pakilusia temperatūra.
- Virškinimo sutrikimais: viduriavimu, vidurių užkietėjimu, pilvo skausmais.
- Klausos susilpnėjimu arba ūžesiu ausyse.
- Padidėjusiu baltymų kiekiu šlapime.
- Tamsesnėmis, pakilusiomis odos dėmėmis krūtinės, nugaros ar lytinių organų srityje.
- Mažesniu ar visai nesudrėkstančiu kūnu (prakaitavimo sumažėjimas arba nebuvimas).
- Kojų, pėdų ar kulkšnių patinimu.
Fabry ligos priežastys
Ligos pagrindas – GLA geno mutacija, dėl kurios nesigamina arba pakankamai neveikia alfa-GAL fermentas. Dėl šios mutacijos organizme nesuardomi tam tikri riebalai ir jie pradeda kauptis kraujagyslėse bei vidaus organuose.
Galimos Fabry ligos komplikacijos
Daugelį metų besikaupiančios riebalų sankaupos gali pažeisti kraujagysles ir sukelti pavojingas komplikacijas:
- Širdies ligas: širdies ritmo sutrikimus, miokardo infarktą, širdies padidėjimą ar nepakankamumą.
- Inkstų funkcijos nepakankamumą.
- Periferinių nervų pažeidimą (neuropatiją).
- Insultą ar trumpalaikius smegenų išemijos priepuolius.
Fabry ligos diagnozė
Diagnozuojant Fabry ligą, dažniausiai atliekami keli tyrimai:
- Fermento aktyvumo tyrimas kraujyje, matuojantis alfa-GAL lygį. Jei šio fermento aktyvumas siekia 1 % ar mažiau nei įprasta, diagnozė tikėtina. Šis testas patikimas tik vyrams.
- Genetiniai tyrimai – DNR analizė, tiksliai nustatanti GLA geno mutaciją. Tai ypač svarbu moterims, kurioms fermento lygis gali išlikti normalus.
- Naujagimių patikra. Kai kur naujagimiai tiriami dėl Fabry ligos, kaip ir kitų lizososominių kaupimosi ligų.
Fabry ligos gydymo galimybės
Šiuo metu Fabry liga neišgydoma, tačiau yra būdų palengvinti jos simptomus ir lėtinti komplikacijų vystymąsi. Gydymui naudojami vaistai nuo skausmo, virškinimo sutrikimų, o dvi pagrindinės gydymo strategijos padeda stabdyti žalingų riebalų kaupimąsi organizme:
- Fermento pakaitos terapija. Kas dvi savaites į veną suleidžiamas dirbtinai pagamintas fermentas, kuris atlieka trūkstamo fermento funkciją ir užkerta kelią riebalų kaupimuisi. Tokios terapijos metu naudojami vaistai, turintys agalsidazės beta ar pegunigalsidazės alfa veikliąją medžiagą. Prieš lašinimą įprasta gauti vaistų nuo alergijos, kad sumažėtų šalutinių reakcijų rizika. Infuzijų procedūros gali būti atliekamos gydymo įstaigoje arba, jei pacientas jas gerai toleruoja, – ir namuose.
- Geriamoji ‘chaperonų‘ terapija. Tai mažos molekulės, galinčios „pataisyti“ sutrikusį fermentą, kad jis vėl galėtų skaidyti riebalus. Tokia terapija tinka ne visiems – efektyvumas priklauso nuo konkrečios GLA geno mutacijos. Chaperonų terapijai naudojama migalastato tablečių forma, vartojama kas antrą dieną.
Be to, šiuo metu vyksta aktyvūs tyrimai, kurių metu kuriamos naujos gydymo kryptys, pasitelkiant genų inžineriją ir kamieninių ląstelių technologijas.
Ar įmanoma Fabry ligos išvengti?
Kadangi Fabry liga yra paveldima, ją galima numatyti planuojant šeimą. Genetinė konsultacija padeda suprasti riziką susilaukti vaikų su pažeista X chromosoma. Yra galimybė taikyti embrionų atranką (preimplantacinė genetinė diagnostika) – tokiu būdu atrenkami tik sveiki embrionai, kuriuos vėliau galima implantuoti dirbtinio apvaisinimo metu. Tai leidžia sumažinti riziką vaikui paveldėti Fabry ligą.
Fabry ligos prognozė
Fabry liga – progresuojanti, visą gyvenimą trunkanti būklė. Bėgant metams simptomai ryškėja, didėja grėsmė sunkioms komplikacijoms. Vyrai, kurie serga klasikine Fabry liga, paprastai sulaukia apie 50–60 metų, o moterys dažnai gyvena iki 70-ies ir ilgiau. Tinkamai gydant širdies bei inkstų ligas ir imamasi prevencinių priemonių, galima prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Turėtumėte nedelsti ir pasitarti su gydytoju, jei sergate Fabry liga ir pastebite šiuos simptomus:
- Skausmas krūtinėje, ritmo sutrikimai, pasunkėjęs kvėpavimas ar kitokie širdies pažeidimo požymiai.
- Stiprus galūnių, veido ar pilvo patinimas.
- Ryškus galvos svaigimas, regėjimo sutrikimai ar kiti insulto simptomai.
- Klausos susilpnėjimas.
- Stiprūs pilvo skausmai ar stiprus viduriavimas.
Klausimai gydytojui apie Fabry ligą
- Kaip aš užsikrėčiau Fabry liga?
- Kokio tipo Fabry liga sergu?
- Koks gydymas man tinkamiausias?
- Kokios yra gydymo rizikos ir galimi šalutiniai poveikiai?
- Ar mano šeimos nariai taip pat gali sirgti šia liga ir ar derėtų atlikti genetinį tyrimą?
- Kokios ilgalaikės priežiūros ir stebėsenos man reikės?
- Kokius simptomus ar požymius reikėtų stebėti komplikacijų prevencijai?
