Fibroadenoma – tai tvirti, tačiau nepiktybiniai mazgeliai krūtyje, kurie dažniausiai nėra skausmingi ir gali būti lengvai pajudinami po oda pirštais. Šios dariniai paprastai neretai net nesukelia diskomforto, o jų konsistencija lieka vienoda – jie gali būti apvalūs, lygūs ir nelinkę į piktybinį augimą. Fibroadenomos dažniau pasireiškia jaunesnėms moterims ir dažniausiai yra visiškai saugios, nors retkarčiais prireikia stebėjimo ar gydymo.
Kas yra fibroadenoma?
Fibroadenoma – tai nepiktybinis darinys krūties audinyje, sudarytas iš pluoštinio ir liaukinio audinio. Tai apvalus, vientisas mazgas, kuris paprastai neturi jokių vėžiui būdingų savybių. Labai retais atvejais fibroadenomoje gali rastis vėžinių ląstelių, tačiau tai itin neįprasta.
Šie mazgeliai dažnai išnyksta ar sumažėja nevartojant jokių vaistų. Gydytojas gali rekomenduoti tiesiog stebėti fibroadenomą, bet kartais patariama ją pašalinti chirurginiu būdu.
Fibroadenomos tipai
Yra keletas fibroadenomų rūšių. Dažniausiai pasitaiko paprastos fibroadenomos – jos mažesnės, struktūriškai vienodos ir nėra susijusios su didesne krūties vėžio rizika. Mikroskopiškai tokio audinio ląstelės atrodo labai panašiai visame darinyje.
Kompleksinės fibroadenomos dažnesnės vyresnėms nei 35 metų moterims. Jos gali būti didesnės, o ląstelės šiek tiek skiriasi tarpusavyje. Tokiose fibroadenomose kartais aptinkama kalkėjimų ar cistų – tai matoma atliekant mamografiją. Kompleksinės fibroadenomos sudaro apie 15 % visų atvejų ir gali nežymiai padidinti krūties vėžio riziką, lyginant su moterimis, neturinčiomis krūties mazgelių.
- Milžiniškos fibroadenomos – užauga didesnės nei 5 cm.
- Jaunatvinės fibroadenomos – pasitaiko vaikams ir paaugliams nuo 10 iki 18 metų, tačiau tokie atvejai labai reti.
Kiek dažnai pasitaiko fibroadenomos?
Gerybiniai krūties mazgeliai yra dažni ir gali atsirasti įvairaus amžiaus moterims. Fibroadenoma – dažniausia gerybinė krūties darinys, ypač tarp 15 ir 35 metų amžiaus moterų. Maždaug 10 procentų moterų bent kartą gyvenime susiduria su fibroadenoma.
Fibroadenomos simptomai
Šie mazgeliai – tai tvirtos, tačiau skysčiu neužpildytos gumbelės vienoje arba abiejose krūtyse. Jų dydis gali labai skirtis – nuo žirnio iki golfo kamuoliuko (dažniausiai 2–3 cm). Fibroadenomos yra lygios, turi aiškias ribas, jų forma gali būti apvali arba ovali, o tekstūra – tvirta arba standi, kartais – šiek tiek elastinga.
Mazgelį galima nesunkiai pajudinti pirštais, jis retai sukelia skausmą. Prieš pat mėnesines fibroadenoma gali būti kiek jautresnė, o didesni dariniai kartais sukelia skausmą. Dažniausiai jos auga labai lėtai, o paauglystėje ar po menopauzės net gali sumažėti. Nėštumo metu, kai padidėja estrogenų, fibroadenomos gali padidėti.
Fibroadenomos atsiradimo priežastys
Tiksli priežastis, kodėl kai kuriose moterims vystosi fibroadenomos, nėra žinoma. Manoma, kad tam gali turėti įtakos padidėjęs jautrumas estrogenui, nes šie mazgeliai dažniau auga nėštumo ar gydymo hormonais laikotarpiu ir linkę trauktis po menopauzės, kai estrogenų kiekis sumažėja.
Fibroadenoma paprastai formuojasi lobulėse – tai yra smulkios liaukos krūtyje, atsakingos už pieno gamybą žindymo metu.
Rizikos veiksniai
Dažniausiai fibroadenoma nustatoma 15–35 metų amžiaus moterims. Tačiau bet kuri vaisingo amžiaus moteris gali susidurti su šia problema. Po menopauzės šie darinių atvejai tampa itin reti. Pastebėta, kad juodaodėms moterims rizika susirgti fibroadenoma yra šiek tiek didesnė.
Galimos komplikacijos
Dauguma fibroadenomų nėra pavojingos gyvybei ir neperauga į vėžį, tačiau jos gali padidėti, pasikeisti ar pradėti kelti skausmą. Reguliarus krūtų stebėjimas ir profilaktiniai patikrinimai, tokie kaip mamografija ar gydytojo apžiūra, padeda kuo anksčiau nustatyti galimus pakitimus ir sumažinti komplikacijų riziką.
Diagnostika
Pastebėjus pakitusį krūtų audinį ar naują mazgelį, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Nemaža dalis fibroadenomų būna tokios mažos, kad jų neįmanoma užčiuopti pačiai. Krūties tyrimui naudojami kelios diagnostikos priemonės:
- Mamografija ir echoskopija (ultragarsas).
- Pirminio audinio mėginio paėmimas naudojant adatinę (core needle) biopsiją, kuri leidžia tiksliai išanalizuoti mazgelio sudėtį laboratorijoje.
Gydymas ir stebėjimas
Dalis fibroadenomų laikui bėgant sumažėja ar visai išnyksta be gydymo. Jei biopsija patvirtina, kad mazgelis nėra piktybinis, gydytojas gali pasiūlyti reguliariai (kas 3–6 mėnesius) apžiūrėti ir sekti mazgelį ultragarsu ar mamografija.
Kartais gydytojas rekomenduoja chirurginį mazgelio pašalinimą. Tai gali būti aktualu, jei vaizdiniai tyrimai ar biopsija kelia įtarimų, jei darinys didelis ar sukelia skausmą. Dažniausiai atlikta procedūra yra chirurginis mazgelio išpjovimas, tačiau retais atvejais daroma krioterapija (mazgelis užšaldomas). Pastaroji taikoma gana retai.
Pakartotinis atsiradimas
Fibroadenoma gali formuotis daugiau nei vieną sykį, todėl labai svarbu įprasti reguliariai apčiuopti savo krūtis ir žinoti, kaip jos paprastai jaučiasi. Pajutus naują darinį ar pakitimus, svarbu informuoti gydytoją.
Ar visada reikia šalinti fibroadenomą?
Fibroadenomas pašalinti patariama tik tada, kai jos yra didelės, kelia įtarimų ar sukelia skausmą. Dažnai jas galima tik stebėti – nemaža dalis jų laikui bėgant sumažėja ar net visiškai išnyksta be jokio gydymo.
Ką daryti, jei fibroadenoma neliečiama?
Jei mazgelis mažas ir nėra jokių įtarimų, jo nešalinus jokia žala sveikatai nepadaroma. Gydytojas geriausiai gali įvertinti, ar reikalingas pašalinimas, ar pakaktų stebėti pokyčius. Svarbiausia – nebijoti užduoti klausimų ir aiškiai suprasti siūlomą stebėjimo ar gydymo planą.
Prevencija
Šiuo metu nėra būdų, kaip sumažinti fibroadenomų atsiradimo riziką. Tačiau galima imtis veiksmų, padedančių mažinti krūties vėžio tikimybę:
- Reguliariai apčiuopkite krūtis ir stebėkite jų pokyčius.
- Kartą per metus apsilankykite pas šeimos gydytoją ar ginekologą, kad šis atliktų krūtų apžiūrą.
- Pradėkite mamografijos tirimus nuo 40 metų (dar anksčiau, jei priklausote rizikos grupei).
- Venkite alkoholio, arba vartokite jį labai saikingai.
- Nerūkykite.
- Rinkitės vaisingą, sveiką mitybą, sportuokite reguliariai.
- Stenkitės išlaikyti jums tinkamą kūno svorį.
Prognozė ir gyvenimas su fibroadenoma
Turint fibroadenomą ar kitą gerybinį krūties darinį, didesnė rizika susirgti vėžiu paprastai negresia. Visgi svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl patikros dažnumo ir nuolat stebėti savo krūtų audinio būklę.
Fibroadenoma į vėžį pereina labai retai. Svarbiausia – įprasti jausti savo krūtis ir pastebėjus kažką neįprasto nedelsti kreiptis į gydytoją.
Kada verta sunerimti dėl fibroadenomos?
Nereikia iškart nerimauti nustačius fibroadenomą – dažniausiai ji nėra pavojinga ir paprastai nereikalauja skubaus gydymo. Visgi, jei pastebite, kad mazgelis pakito ar padidėjo, tapo skausmingas, atsirado naujų darinių, pasireiškė spenelio išskyros ar bėrimai – būtina nedelsti kreiptis pas specialistą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokių veiksmų turėčiau imtis gydant ar stebint fibroadenomą?
- Kaip man atskirti nepiktybinį mazgelį nuo galimo vėžinio darinio?
- Kaip dažnai reikėtų atlikti mamografiją ar kitus tyrimus?
- Ar mano rizika sirgti krūties vėžiu padidėjusi?
