Folikulinė limfoma – tai lėtai progresuojantis vėžys, kuris gali vystytis limfmazgiuose, kaulų čiulpuose ar kituose organuose. Dažnai liga aptinkama, kai žmogus visai nejaučia jokių simptomų, todėl ji laikoma lėtine – ji gali daug metų nekelti problemų, tačiau dažnai atsinaujina net ir po sėkmingo gydymo. Nors šiuo metu nėra patikimo būdo visiškai išgydyti folikulinę limfomą, nuolat kuriamos naujos gydymo kryptys leidžia tikėtis efektyvesnių sprendimų ateityje.
Kas dažniausiai serga folikuline limfoma
Šia liga suserga apie 3,5 iš 100 000 žmonių. Dažniausiai ji išsivysto vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, taip pat šiek tiek dažniau diagnozuojama vyrams nei moterims.
Kaip folikulinė limfoma veikia organizmą
Folikulinė limfoma priskiriama B ląstelių limfomoms, kitaip tariant – tai viena iš ne Hodžkino limfomų atmainų. Jos simptomai dažnai primena kitų limfomos formų požymius: gali prasidėti limfmazgių padidėjimu, karščiavimu, gausiu prakaitavimu naktį. Tačiau dažnam pacientui ši liga nustatoma dar nespėjus pasireikšti jokioms aiškioms sveikatos problemoms.
Ypač jei žmogus jaučiasi gerai, gydytojai dažnai siūlo aktyvų stebėjimą: reguliarius vizitus ir tyrimus, tačiau neatlieka jokio specifinio gydymo, kol nėra simptomų.
Folikulinė limfoma paveikia ne tik kūną, bet ir psichologinę savijautą – nes žinojimas, kad liga gali bet kada pablogėti ar prireikti pradėti gydymą, kelia nerimą. Dalis žmonių patiria nuolatinį nerimą, net jei kol kas jokių išorinių požymių nesimato.
Ar folikulinė limfoma pavojinga
Nors ši liga laikoma lėta, ji vis dėlto gali būti sudėtinga ar pavojinga dėl kelių priežasčių:
- Ligos progresavimas: Folikulinė limfoma gali virsti agresyvesne ligos forma – difuzine didelių B ląstelių limfoma (DLBCL), kuri pasireiškia stipresniais simptomais ir greitesniu plitimu. Tokia transformacija nustatoma apie 3 % ligonių.
- Ligos atsinaujinimas: Daugelis pacientų patiria remisijos ir atkryčio periodus. Net ir sėkmingai pašalinus simptomus, vėliau liga dažnai sugrįžta, todėl reikia naujo gydymo ciklo.
Folikulinės limfomos simptomai
- Neskausmingas limfmazgių padidėjimas kakle, pažastyse arba kirkšnyse.
- Pakyla temperatūra (be aiškios infekcijos ar kitos priežasties).
- Nepaaiškinamas svorio kritimas – ypač jei per pusmetį netenkama 10 % ar daugiau kūno svorio.
- Stiprus naktinis prakaitavimas bei šaltkrėtis.
- Nuovargis, kai jėgų stoka trukdo įprastai kasdienai.
Ligos priežastys
Medikai vis dar iki galo nėra išsiaiškinę visų veiksnių, lemiančių šios limfomos išsivystymą. Daugeliu atvejų (apie 85 %) pagrindas yra genetiniai pakitimai chromosomose, kurie lemia nekontroluojamą vėžinių ląstelių augimą ir dauginimąsi.
Ligos nustatymas bei stadijos
Kaip diagnozuojama folikulinė limfoma
- Biopsija: Imamas limfmazgio audinio mėginys, kuris tiriamas dėl vėžio požymių.
- PET tyrimas: Specialus tyrimas padeda įvertinti vėžinių ląstelių aktyvumą ir ligos sunkumą – nustatyti ligos stadiją.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Šis radiologinis tyrimas naudojamas stebėti, kiek ir kur liga yra išplitusi, vertinti, kaip sekasi gydymas.
Ligos stadijos
- I stadija: Pakitę limfmazgiai aptinkami tik viename regione. Tokia stadija nustatoma maždaug 25 % atvejų.
- II stadija: Vėžys išplitęs limfmazgiuose vienoje diafragmos pusėje. Tai nustatoma apie 15 % ligonių.
- III stadija: Liga aptinkama limfmazgiuose abiejose diafragmos pusėse. Tai – apie 26 % atvejų.
- IV stadija: Vėžys jau būna išplitęs už limfmazgių ribų – į kaulų čiulpus ar kitus organus (apie 27 % atvejų).
Folikulinės limfomos gydymas
Gydymo strategija parenkama individualiai – priklauso nuo ligos stadijos, žmogaus savijautos ir bendros sveikatos. Gali būti derinami įvairūs metodai:
- Aktyvus stebėjimas: Simptomų nejaučiantiems pacientams taikoma stebėsena su periodiniais apsilankymais, kraujo tyrimais ir kitais diagnostiniais tyrimais.
- Radioterapija: Ankstyvoje stadijoje gydymui gali būti taikoma spindulinė terapija.
- Monokloninių antikūnų terapija: Taikomi specialiai sukurti baltymai, kurie atpažįsta ir naikina vėžines ląsteles.
- Chimioterapija: Naudojamas tiek vienas, tiek su kitais metodais kombinuotas chemoterapinis gydymas.
- Taikinių terapija: Specialūs vaistai, kurių poveikis nukreiptas tik į vėžines ląsteles, nepažeidžiant sveikų.
- Imunoterapija: Stiprinama organizmo imuninė sistema, skatinant ją kovoti su navikinėmis ląstelėmis.
- Kaulų čiulpų arba kamieninių ląstelių transplantacija: Kartais ši galimybė svarstoma, jei vėžys atsinaujina po kitų gydymo formų.
Ar galima išvengti folikulinės limfomos?
Deja, šiuo metu nėra žinomi jokie veiksmingi būdai, kaip apsisaugoti nuo folikulinės limfomos. Jei jums kelia nerimą didesnė rizika susirgti, verta pasitarti su gydytoju, kuris įvertins asmeninę bei šeimos sveikatos istoriją.
Gyvenimo trukmė sergant folikuline limfoma
Nors liga nėra išgydoma, ji progresuoja lėtai ir dažnai tampa lėtine. Statistika rodo, kad praėjus 20 metų nuo diagnozės, gyvi išlieka apie pusė visų pacientų. Penkerių metų išgyvenamumas siekia maždaug 90 %.
Kasdienybė sergant folikuline limfoma
Kaip pasirūpinti savimi
- Formuokite subalansuotus mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius, prireikus kreipkitės į dietologą dėl mitybos rekomendacijų.
- Nuovargis – dažnas tiek ligos, tiek ir gydymo šalutinis poveikis. Klausykitės savo kūno poreikių bei ilsėkitės tada, kai jaučiatės pavargę – ne tik tada, kai „turite laiko“.
- Turėkite omenyje, kad liga gali trukti daugelį metų. Nors tai ir geras ženklas, lėtinė liga ilgainiui gali tapti psichologiškai sudėtinga. Pokalbiai su psichologu ar bendravimas palaikymo grupėje padeda lengviau įveikti emocinius sunkumus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Po diagnozės gydantis gydytojas nustato reikalingų vizitų tvarkaraštį, kad galėtų stebėti ligos eigą ar gydymo rezultatus. Tačiau jeigu pastebite naujų simptomų ar jūsų savijauta keičiasi – nelaukite planinio apsilankymo ir nedelsdami informuokite gydytoją.
