Funkcinis šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai žmogus negali išlaikyti šlapimo pūslės kontrolės, nors pati šlapimo pūslė gali veikti normaliai. Dažniausiai ši problema kyla dėl kitų sveikatos sutrikimų, kurie trukdo laiku nueiti į tualetą arba sunkina suvokimą, kada reikia pasišlapinti.

Funkcinio šlapimo nelaikymo paplitimas

Šlapimo nelaikymas – dažna problema, įvairias jo formas patiria milijonai žmonių. Funkcinis šlapimo nelaikymas ypač dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus asmenims, gyvenantiems slaugos namuose. Vis dėlto, ši būklė gali išsivystyti bet kurio amžiaus žmogui, jei dėl kitų ligų ar sunkumų fiziškai sunku nueiti į tualetą.

Kaip pasireiškia funkcinis šlapimo nelaikymas

Šiai šlapimo nelaikymo rūšiai būdingi šie požymiai:

Dažnas ar nuolatinis lašėjimas, nevalingas šlapimo tekėjimas.
Netikėtas šlapimo pūslės ištuštinimas negalint to sukontroliuoti.
Negebėjimas sulaikyti šlapimo iki pasiekiant tualetą.
Šlapimo kvapas ant drabužių ar namuose.

Priežastys, kurios lemia funkcinį šlapimo nelaikymą

Šio tipo šlapimo nelaikymą gali lemti daugybė priežasčių:

Susiję įrašai

Psichikos būklės, veikiančios pažinimą – pavyzdžiui, demencija, dezorientacija ar intelekto sutrikimai.
Nervų sistemos ligos – tokių kaip insultas, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga.
Raumenų ar sąnarių ligos (pavyzdžiui, artritas), kurios apsunkina judėjimą ar gebėjimą nusirengti.
Silpni dubens dugno ar šlapimo pūslės raumenys.
Kliūtys kelyje į tualetą – laiptai, prastas apšvietimas, netvarka arba didelės minios viešose vietose.
Plonėjantys ar dirginami makšties audiniai.
Vaistai, veikiantys sąmoningumą ar lėtėjantys reakciją, taip pat diuretikai (skatinantys šlapinimąsi).
Šlapimo takų infekcijos ar užkietėję viduriai.

Kas dažniau susiduria su šia problema

Tie, kurie serga pažinimo ar neurologiniais sutrikimais.
Žmonės, turintys motorinių sunkumų (raumenų ar sąnarių ligos).
Vartojantys vaistus, kurie skatina mieguistumą ar dažnesnį šlapinimąsi.
Vyresni nei 65 metų asmenys.
Nedaug judantys, stokojantys fizinio aktyvumo žmonės.

Kaip nustatomas funkcinis šlapimo nelaikymas

Diagnozę nustato gydytojas, įvertinęs fizinę būklę ir apklausęs apie kasdienius įpročius:

Ar vartojate kokius nors vaistus arba gydotės dėl kitų ligų?
Kokia Jūsų mityba ir ar vartojate alkoholį ar kofeiną?
Kaip dažnai maitinasi ir kiek skysčių suvartojate per dieną?
Kiek ir kokio pobūdžio judrumo veiklos atliekate?
Ar patiriate judėjimo sunkumų?

Norint tiksliau nustatyti priežastį, gali būti atliekami įvairūs tyrimai.

Tyrimai, padedantys nustatyti funkcinius šlapimo nelaikymo šaltinius

Šlapimo tyrimas, galintis parodyti infekciją ar kitas problemas.
Dubens dugno raumenų funkcijos įvertinimas.
Urodinaminiai tyrimai – jie leidžia įvertinti raumenų ir nervų veiklą, šlapimo srovės stiprumą bei šlapimo pūslės spaudimą.

Kaip galima palengvinti funkcinį šlapimo nelaikymą

Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties, dėl ko kyla šis sutrikimas. Jei sunku ar skausminga nusirengti dėl sąnarių ligos, rekomenduojama dėvėti lengvai nusiimamus drabužius. Jei priežastis – šlapimo takų infekcija, prireikia gydymo antibiotikais. Kai problemą sukelia vartojami vaistai, verta pasikonsultuoti dėl jų pakeitimo.

Taip pat gali būti taikomi šie pagalbiniai sprendimai:

Naudoti specialias įklotas ar apatinius, sugeriančius šlapimo nutekėjimą.
Laikytis šlapimo pūslės treniravimo režimo – eiti į tualetą reguliariais laiko tarpais, nepriklausomai nuo poreikio.
Naudoti kateterį, kuris padeda šlapimui ištekėti į specialų surinkimo maišelį nevaldomais atvejais.
Naudoti prezervatyvo tipo kateterį (vyrams).
Atlikti dubens raumenų stiprinimo pratimus (pavyzdžiui, Kėgelio pratimus) arba lankyti specializuotą kineziterapiją.

Kasdienės pagalbinės priemonės namuose

Patariama pasirūpinti, kad kelias iki tualeto būtų laisvas, visur geras apšvietimas, pašalinti galimas kliūtis. Jei matomumas prastas, naudinga įrengti papildomus šviestuvus arba nešiotis kišeninį žibintuvėlį. Viešose vietose iš anksto pasidomėkite, kur yra artimiausi tualetai.

Ar įmanoma išvengti funkcinio šlapimo nelaikymo?

Ne visada įmanoma užkirsti kelią tokiems sveikatos sutrikimams kaip raumenų silpnumas, neurologinės ar pažinimo funkcijos sutrikimai, kurie gali sukelti funkcinį šlapimo nelaikymą.

Ką reikėtų žinoti apie tolimesnę eigą

Dažnai, jei pagrindinė liga yra lėtinė, funkcinis šlapimo nelaikymas taip pat gali būti ilgalaikis. Tokiu atveju svarbiausia – rasti būdus, kaip kiek įmanoma geriau kontroliuoti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Patarimai, kaip prižiūrėti save sergant funkciniu šlapimo nelaikymu

Pildykite šlapimo pūslės dienoraštį – jame žymėkite, kiek ir ką geriate bei valgote, kaip dažnai ir kiek šlapinatės. Tai padės geriau valdyti simptomus bei stebėti pokyčius kasdienybėje.
Venkite maisto produktų ir gėrimų, galinčių dirginti šlapimo pūslę. Dažniausi šlapimo pūslės dirgikliai – kofeinas, alkoholis, gazuoti gėrimai, aštrus maistas, šokoladas, pomidorai ir citrusinių vaisių sultys.
Rūpinkitės sveika kūno mase. Svorio mažinimas, ypač pilvo srityje, sumažina spaudimą šlapimo pūslei.
Reguliariai pasivaikščiokite – fizinė veikla padeda geriau jausti, kada prisipildo šlapimo pūslė, ir lavina judrumą.
Meskite rūkyti – tai gali turėti teigiamą poveikį ir šlapinimosi kontrolei.

Kada derėtų kreiptis į gydytoją

Pajutus bet kuriuos šlapimo nelaikymo požymius, rekomenduojama kuo skubiau pasitarti su gydytoju. Specialistas padės nustatyti priežastį ir pasiūlys tinkamiausią pagalbą, leidžiančią sumažinti simptomus ir išvengti nemalonių nutekėjimų.