Gangrena – tai rimta sveikatos būklė, kuri atsiranda tada, kai kraujas nustoja tekėti į tam tikrą kūno sritį ir dėl to audiniai pradeda mirti. Dažniausiai gangrena išsivysto rankose ar pėdose, tačiau ji gali paveikti bet kurią kūno dalį.

Kaip pasireiškia gangrena

Kai kraujas nepatenka į audinius, jie lieka be deguonies ir maistinių medžiagų, kurių jiems reikia išlikti sveikiems. Dėl šios priežasties toje vietoje pradeda vykti audinių irimas – odos spalva keičiasi į violetinę, žalsvą ar net juodą. Gangrena gali susiformuoti nepaisant infekcijos – kartais ji vystosi dėl infekcijos, o kartais – tik dėl nutrūkusio kraujo tiekimo.

Gangrenos tipai

Sausa gangrena. Ji išsivysto, kai kraujas nebeprateka tam tikrose kūno vietose, tačiau nėra infekcijos požymių. Tokiu atveju oda būna sausa, be žaizdų ar pūlių. Dažniausia šios formos priežastis – kraujagyslių užkalkėjimas (aterosklerozė).
Šlapia gangrena. Čia sutrinka kraujo tekėjimas ir prisideda bakterinė infekcija. Būdingi pūlingi, atviri pūslės pavidalo pažeidimai. Ši gangrenos rūšis greitai plinta į aplinkinius audinius.
Dujinė gangrena. Tai ypač pavojinga forma, sukeliama bakterijų, kurios labai greitai dauginasi raumenyse, suardo minkštus audinius ir išskiria toksinus bei dujas. Dėl greito plitimo ši būklė gali tapti pavojinga gyvybei vos per kelias valandas.
Furnjė (Fournier) gangrena. Labai reta, bet itin sunki infekcija, kuri dažniausiai paveikia išorinius lytinius organus. Ji dažniau pasitaiko vyrams.
Vidinių organų gangrena. Kai kraujas nebepatenka į tokius organus kaip tulžies pūslė, žarnynas arba apendiksas, gali išsivystyti vidaus organų gangrena. Pavyzdžiui, lėtinio tulžies pūslės uždegimo atveju, kai uždegimas ilgai nepraeina, galimas tulžies pūslės audinių žuvimas.

Gangrenos simptomai

Kaip gangrena pasireiškia, priklauso nuo jos tipo. Dažniausi požymiai:

Odos spalvos pakitimai: gali būti raudona, purpurinė, žalsvai juoda ar tiesiog blyški.
Oda paraudusi, kieta, vėsi, skausminga ar jautri lietimui.
Galima girdėti spragsėjimą paspaudus odą – tai signalizuoja apie susikaupusias dujas po oda.
Greičiau plaka širdis, padažnėja kvėpavimas.
Nerimas, stiprus silpnumas ar bendras negalavimas.
Gripo simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, vėmimas, prakaitavimas.
Skausmas arba visiškas skausmo nebuvimas pažeistoje srityje.
Žaizdos, pūslės, iš kurių teka kraujingas ar dvelkiantis pūliai.
Audiniai ištinsta.

Kaip atrodo gangrenos pažeidimai?

Iš pradžių pažeista oda gali atrodyti blyškesnė nei įprastai. Vėliau spalva pasikeičia į raudoną, po to į rudą ir galiausiai gali tapti violetine arba žalsvai juoda. Kai kuriais atvejais, ypač tamsesnės odos žmonėms, spalvų skirtumai gali būti mažiau pastebimi. Jeigu yra infekcija, pasirodo žaizdos ar pūslės su nemalonaus kvapo turiniu.

Susiję įrašai

Kas sukelia gangreną

Pagrindinė priežastis – sutrikęs kraujo tekėjimas. Kraujas tiekia deguonį, maistines medžiagas bei antikūnus į audinius, todėl jų netekę audiniai ima žūti. Kraujo cirkuliacija gali sutrikti dėl daugelio veiksnių:

Lėtinės ligos, veikiančios kraujagysles, pavyzdžiui, periferinių arterijų liga.
Giluminės žaizdos ar traumos.
Chirurginės komplikacijos.

Kas didina riziką susirgti gangrena

Didžiausią riziką susirgti turi tie, kurių kraujotaka sutrikusi dėl tam tikrų ligų arba kitų veiksnių:

Burgerio liga – kai galūnių kraujagyslės uždegamos, susidaro trombai.
Cukrinis diabetas – pažeidžia nervus ir kraujagysles, žaizdos gyja lėčiau, o užkrėtimo pavojus didesnis.
Periferinė arterijų liga – dėl kraujagyslių užsikimšimo blogėja kraujo pritekėjimas į galūnes.
Požastinė duobės arterijos suspaudimo sindromas – blauzdos raumuo spaudžia arteriją, dėl to pablogėja kraujotaka fizinio krūvio metu.
Reino sindromas – žemai temperatūrai jautrios kraujagyslės susiaurėja, sunkina kraujo patekimą į pirštus ir kojų pirštus.
Vaskulitas – kraujagyslių uždegimai trukdo kraujo tėkmei.

Taip pat rizika didesnė, jei:

Buvote sunkiai sužeistas
Sergate sunkia infekcija ar imunitetas nusilpęs
Patyrėte nušalimų ar nudegimų

Reguliarūs vizitai pas gydytoją ir tinkama žaizdų priežiūra – vienos svarbiausių priemonių, padedančių apsisaugoti nuo gangrenos, ypač jei priklausote rizikos grupei.

Gangrenos komplikacijos

Ši būklė gali kelti grėsmę gyvybei. Galimos pasekmės yra:

Galūnių dalies – pirštų, rankos, pėdos – netekimas
Kraujotakos uždegiminė reakcija (sepsis)
Organų veiklos sutrikimai

Dėl gangrenos galima net mirtis, ypač jei liga greitai progresuoja ir nesulaukiama tinkamo gydymo.

Kaip nustatoma gangrena

Pastebėjus pirmuosius simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Diagnostikos metu specialistas apžiūri pažeistą vietą, domisi sveikatos istorija ir neseniai patirtais sužeidimais. Dažniausiai atliekami tokie tyrimai:

Kraujas
Bakterijų pasėliai (ieškoma infekcijos sukėlėjų)
Vaizdo tyrimai: rentgenas, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas
Kraujotakos tyrimai (pvz., čiurnos ir žasto indeksas)

Šie tyrimai padeda nustatyti, kas sutrikdo kraujo tekėjimą, ar yra infekcija, kiek audinių pažeista, bei pasirinkti tinkamiausią gydymo taktiką.

Gangrenos gydymas

Pagrindiniai gydymo tikslai – stabdyti ligos plitimą, pašalinti negyvus audinius ir pagerinti kraujotaką. Dažniausiai taikomi šie gydymo būdai:

Antibiotikai – skirti, jei yra bakterinė infekcija.
Nekrozinių audinių valymas (debrimentas) – pašalinami žuvę audiniai, kad išvengtume tolimesnio plitimo, o aplinkiniai audiniai galėtų gyti.
Procedūros kraujotakai gerinti, pavyzdžiui, angioplastika (kraujo tekėjimo atstatymas) arba kraujagyslių šuntavimas.
Hiperbarinė deguonies terapija – gydymas deguonimi, padedančiu audiniams regeneruotis.
Galūnės dalies amputacija –, jei pašalinti žuvusių audinių nebeįmanoma ir norint apsaugoti paciento gyvybę.

Po gydymo kartais gali būti pasiūlyta odos persodinimo operacija – sveika oda iš kitos kūno vietos gali padėti uždengti pažeistas ar randuotas vietas.

Prognozė ir gydymo perspektyvos

Kaip liga paveiks žmogų ir kokios bus gyvenimo trukmės prognozės, priklauso nuo daugybės dalykų: kaip plačiai išplitusi gangrena, ar gydymas pradėtas laiku, kokias kūno vietas ji paveikė bei bendra žmogaus sveikatos būklė. Kuo anksčiau bus gautas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išgyti. Ypač agresyvi forma – dujinė gangrena – be gydymo dažnai baigiasi mirtimi, ligos plitimas gali būti labai greitas.

Atsiminkite, kad ankstyva intervencija išgelbsti gyvybes ir padeda išvengti sunkių komplikacijų.

Ar gangrena užkrečiama?

Pati gangrena nėra užkrečiama – ji neperduodama nuo žmogaus žmogui. Tačiau kai kurios bakterijos, kurios sukelia gangrenos infekciją, tam tikromis aplinkybėmis gali būti perduodamos kitiems, pavyzdžiui, jei kitas žmogus turi atvirą žaizdą. Kaip bakterijos paveiks kitą asmenį, lemia daugybė aplinkybių, pavyzdžiui, bendras imuniteto stiprumas.

Kilus klausimams dėl saugumo ar turint gangrenos infekciją šeimoje, pasitarkite su medicinos specialistu dėl reikiamų atsargumo priemonių.