Gastritas

Gastritas yra skrandžio gleivinės uždegimas, sudirginimas arba erozija. Jis gali prasidėti staiga ir trukti trumpai (ūminis gastritas) arba prasidėti palaipsniui ir būti ilgalaikis (lėtinis gastritas).

Tai yra dažna būklė, paveikianti apie 8 iš 1000 žmonių visame pasaulyje. Ūminę formą dažnai sukelia infekcija, per didelis alkoholio vartojimas ar vaistai, kurie dirgina skrandį. Visame pasaulyje manoma, kad iki pusės gyventojų turi lėtinį gastritą, susijusį su Helicobacter pylori (H. pylori) bakterijų infekcija.

Gastrito tipai

Be ūminio ir lėtinio gastrito, gastritą galima skirstyti pagal tai, kaip jis veikia apsauginę skrandžio gleivinę.

• Erozinis gastritas. Šio tipo gastritas palieka žaizdas arba opas skrandžio gleivinėje.
• Neerozinis gastritas. Žmonės, sergantys šio tipo gastritu, turi skrandžio sudirginimą, bet be opų. Jei turite neerozinio gastrito tipą, vadinamą atrofiniu gastritu, sudirginimas sukelia skrandžio gleivinės plonėjimą.

Gydytojai taip pat gali nustatyti gastritą pagal priežastis, tokias kaip:

• Alkoholis sukeliamas gastritas
• Autoimuninis gastritas
• Vaistų sukeltas gastritas
• Infekcinis gastritas
• Streso sukeltas gastritas

Kas sukelia gastritą?

Gastritas yra jūsų kūno reakcija į skrandžio gleivinės silpnumą ar pažeidimą. Daugelis veiksnių gali sukelti šią būklę, įskaitant:

• Ilgalaikį nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), pvz., aspirino ar naprokseno, vartojimą
• Per didelį alkoholio, tabako ar kokaino vartojimą
• Dažną vėmimą
• Stresą, kurį gali sukelti trauma, operacija ar rimta liga
• Bakterijų, tokių kaip H. pylori, sukeltas infekcijas
• Kitas infekcijas, įskaitant parazitines infekcijas, ŽIV/AIDS ir virusus, sukeliančius „skrandžio gripą“
• Tulžies refliuksą, kai tulžies skystis grįžta į skrandį
• Autoimuninę reakciją, kai jūsų imuninė sistema puola skrandžio gleivinės ląsteles
• Uždegimines būkles, tokias kaip Krono liga, celiakija ar sarkoidozė
• Chemoterapijos ir radioterapijos gydymus

Kadangi skrandžio gleivinė su amžiumi tampa plonesnė, vyresnio amžiaus žmonės turi didesnę riziką susirgti gastritu.

Gastrito simptomai

Gastrito simptomai skiriasi priklausomai nuo asmens, ir daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų. Gastrito simptomai gali būti:

• Virškinimo sutrikimai, deginimo ar graužimo jausmas skrandyje, dažniausiai pasireiškiantis tarp valgymų arba naktį
• Pykinimas ir vėmimas
• Pilvo pūtimas
• Skrandžio skausmas
• Žagsėjimas
• Apetito praradimas

Jei gastritas sukėlė kraujavimo opą, galite:

• Vemti krauju arba kavos tirščių pavidalo medžiaga
• Turėti juodą, dervingą išmatą

Gastrito tyrimai

Norėdami diagnozuoti gastritą, gydytojas apžvelgs jūsų asmeninę ir šeimos medicinos istoriją bei atliks fizinį tyrimą. Jis taip pat gali rekomenduoti bet kurį iš šių tyrimų:

• Viršutinio virškinamojo trakto (GI) serijos arba bario testas. Tai yra rentgeno nuotrauka, kuri leidžia gydytojui pažvelgti į viršutinę jūsų virškinimo sistemos dalį. Prieš rentgeno nuotrauką jūs išgersite kreidinio skysčio, vadinamo bariu. Jis padengia organus ir padeda gydytojui juos pamatyti. Tai gali parodyti, ar yra skrandžio gleivinės erozija.
• Viršutinė endoskopija. Endoskopas – plona vamzdelis su maža kamera – įterpiamas per burną į skrandį, kad gydytojas galėtų patikrinti gleivinę dėl uždegimo požymių. Tuo pačiu metu gali būti atliekama biopsija, kurios metu pašalinamas mažas audinio mėginys ir siunčiamas į laboratoriją analizei.
• Kraujo tyrimai. Gydytojas gali patikrinti jūsų raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, kad nustatytų, ar turite mažakraujystę. Jie taip pat gali naudoti kraujo tyrimus, kad patikrintų H. pylori infekciją ir pernicinę anemiją.
• Išmatų slapto kraujo testas. Šis testas tikrina, ar jūsų išmatose nėra kraujo, kuris gali būti gastrito požymis.
• Kvėpavimo testas H. pylori nustatyti. Gydytojas gali paskirti šį testą, jei mano, kad galite būti užsikrėtę H. pylori bakterijomis. Jūs išgersite medžiagą, vadinamą karbamidu, kurią bakterijos skaido į anglies dioksidą. Kvėpuojate į maišelį, o kvėpavimo mėginys tiriamas dėl per didelio anglies dioksido kiekio.

Gastrito gydymas

Gastrito gydymas priklauso nuo to, kas jį sukelia, ir kokia rimta būklė.

Ūminis gastritas gali praeiti savaime arba pagerėti, kai nustosite rūkyti, vartoti alkoholį ar tam tikrus vaistus. Jei turite alkoholio ar narkotikų vartojimo sutrikimų, gydytojas gali nukreipti jus į gydymo programas. Jei NVNU sukelia jūsų gastritą, gydytojas gali pasiūlyti alternatyvius skausmo malšinimo vaistus. Jei turite lėtinį gastritą, reikės ilgalaikio gydymo.

Gastrito gydymui gali būti naudojami šie vaistai:

• Antacidai. Tai yra vaistai, kuriuos galima įsigyti be recepto, siekiant palengvinti virškinimo sutrikimus ir rėmenį. Jie veikia neutralizuodami skrandžio rūgštis.
• H2 blokatoriai. Histamino blokatoriai (H2), kurie yra prieinami be recepto arba pagal receptą, mažina skrandžio rūgšties gamybą.
• Protonų siurblio inhibitoriai. Šie vaistai padeda blokuoti skrandžio rūgšties gamybą.
• Paviršiaus apsauginės priemonės. Šie receptiniai vaistai apsaugo pažeistą skrandžio audinį nuo rūgšties ir fermentų, kad jis galėtų gyti.
• Antibiotikai. Jei gastritą sukelia bakterinė infekcija, pvz., H. pylori, gydytojas greičiausiai paskirs antibiotikus kartu su vaistais, mažinančiais skrandžio rūgštį.
• Vaistai nuo pykinimo. Jei gastritas sukelia pykinimą, galite vartoti vaistus nuo šio simptomo.

Jei gastritą sukelia autoimuninė liga, gydytojas gali skirti vaistus šiai ligai gydyti. Jei turite tulžies refliuksą ar virškinamojo trakto (GI) kraujavimą, gydytojas gali pasiūlyti operaciją, kad ištaisytų problemą, tačiau tai yra retas atvejis.

Gastrito komplikacijos

Gastritas paprastai nesukelia ilgalaikių problemų, tačiau kai jis pažeidžia skrandžio gleivinę, gali atsirasti komplikacijų, tokių kaip:

• Pepcinės opos. Šios skausmingos žaizdos skrandžio gleivinėje gali sukelti kraujavimą ir randus.
• Skrandžio išėjimo obstrukcija. Randuotas audinys nuo opų arba ilgalaikio uždegimo gali iš dalies arba visiškai užblokuoti angą tarp skrandžio ir žarnyno, trukdydamas virškinimui ir sukeldamas skausmą, pykinimą ir vėmimą.
• Virškinamojo trakto perforacija. Opa gali ilgainiui virsti skyle (perforacija) skrandžio sienelėje, sukeldama infekciją pilvo ertmėje, vadinamą peritonitu.
• Mažakraujystė. Geležies trūkumo mažakraujystė gali atsirasti dėl kraujavimo iš opų arba dėl nuolatinio skrandžio gleivinės sudirginimo. Gastritas taip pat gali sukelti pernicinę anemiją, kai organizmas negali pakankamai absorbuoti vitamino B12.
• Atrofinis gastritas. Net neerozinis gastritas laikui bėgant gali sukelti komplikacijų. Skrandžio gleivinės gleivės gali tapti plonesnės ir neveikti taip gerai, kaip turėtų.
• Achlorhidrija arba hipochlorhidrija. Atrofinis gastritas kartais neleidžia skrandžiui gaminti pakankamai (hipochlorhidrija) arba jokios (achlorhidrija) druskos rūgšties, kuri yra skrandžio rūgšties komponentas.
• Skrandžio žarnų metaplazija. Tai yra reta būklė, kai lėtinis gastritas sukelia skrandžio gleivinės ląstelių pokyčius, padidindamas skrandžio vėžio riziką.

Gastrito prevencija

Šie dalykai gali padėti išvengti gastrito arba neleisti, kad jūsų simptomai pablogėtų:

• Gera higiena. H. pylori gali būti perduodama nuo žmogaus žmogui arba per užterštą maistą ar vandenį. Svarbiausias būdas išvengti plitimo yra dažnai plauti rankas, ypač po tualeto naudojimo ir prieš tvarkant maistą.
• Mesti rūkyti. Rūkymas padidina infekcijos H. pylori ir pepsinės opos riziką.
• Riboti alkoholį. Kadangi alkoholis gali dirginti skrandžio gleivinę ir padaryti ją labiau pažeidžiamą, gerkite jį saikingai arba visai negerkite.
• Nevartoti per daug NVNU. NVNU, tokie kaip aspirinas, ibuprofenas ir naproksenas, taip pat gali dirginti skrandžio gleivinę.
• Valdyti stresą. Kadangi stresas gali prisidėti prie gastrito, ieškokite sveikų būdų, kaip jį valdyti.
• Vengti maisto produktų ir gėrimų, kurie gali dirginti skrandžio gleivinę. Kava, aštrūs ir riebūs maisto produktai gali pabloginti simptomus, jei jau turite gastritą.

Gastrito perspektyva priklauso nuo ligos priežasties. Atsitiktinis ūminis gastritas greičiausiai pagerės savaime. Jei dažnai sergate gastritu arba jis nepraeina, kreipkitės į gydytoją. Vaistai arba gyvenimo būdo pokyčiai greičiausiai pagerins jūsų simptomus.