Ankstyvoje stadijoje gaubtinės žarnos vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai tampa itin svarbūs siekiant laiku pastebėti šią ligą.
Ženklai, įspėjantys apie storosios žarnos vėžį
Iš pradžių šis vėžys vystosi tyliai ir dažniausiai nesukelia jokių požymių. Dėl to žmonės dažnai nežino, kad jų organizme jau prasidėjo pakitimai. Tačiau kai liga progresuoja, pasirodo ryškesni simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- Būdingų žarnyno įpročių pasikeitimai. Pastebimas užsitęsęs viduriavimas arba užkietėjimas, kurie nepraeina kelias dienas iš eilės, arba tuštinimosi dažnumo ar išmatų formos pokyčiai. Taip pat galite pastebėti, kad įprastu laiku nebegalite normaliai pasituštinti, o išmatos pasidaro siauresnės nei anksčiau.
- Tuštinimosi nejausmas. Gali dažnai kilti noras eiti į tualetą, tačiau po to nesijaučia visiškai išsituštinusios žarnos.
- Kraujavimas iš tiesiosios žarnos bei kraujas išmatose. Nors kraujas gali pasirodyti ir esant kitoms ligoms, tokioms kaip hemorojus, tačiau pastebėjus šviesiai raudoną arba tamsų, net deguto spalvos kraują išmatose ar ant tualetinio popieriaus, reikėtų sunerimti.
- Ilgalaikis pilvo skausmas arba spazmai. Progresuojant ligai, pilvo srityje gali atsirasti nuolatinis skausmas, jo sustiprėjimas ar sunkiai praeinantis pilvo pūtimas. Kai kuriems žmonėms pasireiškia skausmas ir dubens srityje.
- Pykinimas ir vėmimas. Vėžiui toliau plintant, gali užsikimšti žarnynas, todėl atsiranda pykinimas ar net vėmimas. Šie simptomai kartais siejami ir su nuolatiniu vidurių užkietėjimu.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas. Jei svoris ima mažėti be aiškios priežasties, tai gali būti ženklas apie pažengusią ligos stadiją. Apetito sumažėjimą dažnai lemia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, pilvo skausmas ar pykinimas.
- Nuolatinis nuovargis. Jeigu nuolat jaučiatės pavargę, nors pakankamai miegate ir nejaučiate didelio streso, tai gali signalizuoti apie gaubtinės žarnos vėžį arba kitą rimtą būklę.
Kaip vystosi gaubtinės žarnos vėžys?
Ši liga paprastai prasideda žarnyno viduje susiformavus polipams – mažiems audinių dariniams. Jie dažnai nesukelia jokių negalavimų, todėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl reguliariai atlikti profilaktinius storosios žarnos tyrimus yra taip svarbu: tik taip įmanoma pamatyti ankstyvuosius pokyčius ir užkirsti kelią ligai išplisti.
Ką daryti pajutus nerimą keliančius simptomus?
Pasirodžius bent vienam iš anksčiau išvardytų simptomų, nevertėtų delsti – svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Specialistas įvertins jūsų būklę ir prireikus paskirs papildomus tyrimus. Net jei gaubtinės žarnos vėžio diagnozė bus atmesta, panašūs simptomai gali byloti apie kitas žarnyno ligas, tokias kaip:
- hemorojų
- uždegiminę žarnyno ligą
- dirgliosios žarnos sindromą
Kada ir kaip tikrintis profilaktiškai?
Profilaktiniai tyrimai – patikimiausias būdas aptikti pakitimus dar tada, kai jokių požymių nėra. Patikra dažniausiai taikoma šiais būdais:
- Kartą per 10 metų atliekama kolonoskopija, kurios metu galima ne tik aptikti, bet ir pašalinti polipus.
- Kas 2 metus atliekamas slapto kraujo išmatose imunocheminis tyrimas arba jautrus guajakino pagrindu grįstas testas.
- Flexibilioji sigmoidoskopija kas 10 metų kartu su slapto kraujo išmatose tyrimu kas 2 metus.
Rūpinimasis savo žarnyno sveikata ir periodiški tyrimai leidžia pastebėti ligą kuo anksčiau. Tokiu būdu galima išvengti rimtesnių komplikacijų ir užtikrinti kokybiškesnį gyvenimą.
