Anasarca – tai sudėtingas viso kūno patinimas, kai skysčiai kaupiasi įvairiuose audiniuose, o patinimas pastebimas ne tik galūnėse, bet ir, pavyzdžiui, pilvo, veido ar net lytinių organų srityse. Toks pokytis pastebimas, kai sutrinka natūrali pusiausvyra tarp kraujagyslėse esančių skysčių ir audinių tarpuose. Dažniausiai dėl įvairių priežasčių skystis ima kauptis audiniuose, o limfinei sistemai nepavyksta jo pašalinti pakankamu tempu.
Kas sukelia anasarką
Dažniausiai anasarkos priežastys slypi širdies, kepenų ar inkstų veiklos sutrikimuose. Taip pat šis būklė gali išsivystyti po operacijų ar sergant kai kuriomis autoimuninėmis ir uždegiminėmis ligomis.
- Širdies nepakankamumas
- Inkstų ligos, tokios kaip glomerulonefritas ir nefrozinis sindromas, inkstų nepakankamumas
- Kepenų cirozė ar kepenų funkcijos nepakankamumas
- Ilgalaikis nepakankamas baltymų ir kalorijų kiekis maiste (malnutricija)
- Tam tikri vaistai, pvz., steroidai ar kraujospūdžio reguliatoriai
- Lėtinės uždegiminės ligos (pavyzdžiui, reumatoidinis artritas)
- Limfinės sistemos sutrikimai
- Virškinamojo trakto ligos, įskaitant celiakiją
- Hiposkydliaukystė (skydliaukės hormonų stoka)
- Infekcijos, alerginės reakcijos
Anasarkos simptomai
Pagrindinis šios būklės požymis – žymus, tolygus įvairių kūno dalių, pavyzdžiui, veido, pilvo, galūnių patinimas. Neretai oda ima blizgėti, atrodo įtempta. Skysčių perteklius sukelia nuolatinį svorio padidėjimą, sunkesnį apsiauti batus ar užsidėti papuošalus.
- Didelis ir pastebimas patinimas keliose kūno vietose
- Odos tempimas, blizgėjimas
- Kūno masės padidėjimas dėl susikaupusių skysčių
- Ribotas judėjimas – sunku laisvai judinti rankas, kojas
- Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje (ascitas)
- Mažas šlapimo kiekis arba visai jo nebuvimas
- Nuovargis
- Plaučių edema – skysčių kaupimasis plaučiuose
Galimos komplikacijos
- Odos žaizdos ar infekcijos, pavyzdžiui, celulitas
- Giliųjų venų trombozė
- Perikardo efuzija (skysčių kaupimasis apie širdį)
- Ūmus kvėpavimo distreso sindromas
- Kai kurių organų funkcijos nepakankamumas
Kaip diagnozuojama anasarka
Tiksliai nustatyti anasarkos priežastį padeda išsamūs ligonio sveikatos istorijos ir vartojamų vaistų duomenys, fizinis ištyrimas bei laboratoriniai bei vaizdiniai tyrimai. Dažnai patinimo pobūdis, jo reakcija į kojų pakėlimą, patinimų įdubimas paspaudus odą leidžia gydytojui susidaryti bendrą vaizdą apie galimą anasarkos kilmę.
- Kraujo tyrimai
- Šlapimo tyrimas
- Rentgenograma (ypač krūtinės ląstos)
- Echokardiograma
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Ultragarsinis tyrimas (dažniausiai inkstų arba kojų)
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
- Limfoscintigrafija (limfinės sistemos vaizdinis tyrimas)
Anasarkos gydymas ir valdymas
Pirmiausia gydoma būklė, išprovokavusi skysčių kaupimąsi audiniuose. Dažnai skiriami diuretikai (vadinami „šlapimo varomaisiais”), kurie padeda organizmui pašalinti perteklinį vandenį ir druskas su šlapimu. Tokie vaistai gali skatinti dažnesnį šlapinimąsi ir pradiniu laikotarpiu sukelti dehidrataciją, padidinti kalio arba „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.
- Apribotas druskos ir skysčių vartojimas
- Specialių maistinių medžiagų įtraukimas į mitybą
- Albumino į veną infuzijos
- Dializė
- Kompresinės kojinės ar raiščiai
- Kojų laikymas pakeltoje padėtyje
- Limfodrenažinis masažas
Ar galima išvengti anasarkos?
Norint užkirsti kelią šiai būklei, svarbu kontroliuoti lėtines ligas, kurios jai daro įtaką. Jei laikysitės gydytojo nurodymų, tinkamai vartosite paskirtus vaistus ir koreguosite gyvenimo būdą, sumažinsite riziką susidurti su anasarka.
Prognozė ir gyvenimas su anasarka
Kaip klostysis liga, priklauso nuo jos priežasties ir taikomo gydymo veiksmingumo. Kai anasarka išsivysto dėl vaistų ar trumpalaikės infekcijos, tikėtina, kad suvaldžius priežastį, būklė išnyks. Tačiau jei ją lemia sunkios lėtinės ligos, prognozė sudėtingesnė ir gydymo trukmė ilgesnė.
Kasdienė priežiūra
Be paskirtų vaistų, svarbu taikyti ir kitus sveikos gyvensenos principus:
- Laikyti kojas pakeltas, kai tik galima
- Reguliariai mankštintis (net paprastas pasivaikščiojimas naudingas)
- Mūvėti kompresines kojines
- Valgyti mažiau druskos turinčio maisto
Kada kreiptis į gydytoją
Pastebėjus neįprastą, simetrinį ar į kelias kūno dalis išplitusį patinimą, ypač jei kartu sunku kvėpuoti ar atsiranda dusulys, būtina nedelsti ir pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti požymis, kad sutriko širdies veikla.
Klausimai gydytojui
- Kodėl man atsirado anasarka?
- Kokia gydymo taktika labiausiai tiktų mano situacijoje?
- Kaip galėčiau sumažinti druskos kiekį savo mityboje?
- Kiek dažnai reikėtų nešioti kompresines kojines?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
