Gerklės vėžys: simptomai, priežastys, gydymas, tipai ir stadijos

Gerklės vėžys – tai piktybinis navikas, išsivystantis gerklėje arba balso stygų srityje. Gerklė (ryklė) yra raumeninis vamzdelis, prasidedantis už nosies ir besitęsiantis iki kaklo. Balso stygų sritis (gerklos) yra po gerkle, sudaryta iš kremzlės ir turinti balso klostes, leidžiančias skleisti garsus.

Gerklės vėžio tipai

Dauguma šio vėžio atvejų prasideda iš plokščiųjų ląstelių, kurios iškloja gerklę ir balso stygas. Pagrindinės gerklės vėžio rūšys yra dvi:

Ryklių vėžys

Ryklių vėžys gali atsirasti skirtingose ryklės dalyse:

• Nosinė ryklė – viršutinė ryklės dalis, esanti už nosies. Šios vietos vėžys yra retas.
• Burninė ryklė – vidurinė ryklės dalis, esanti už burnos. Vėžys dažniausiai išsivysto tonzilių srityje, liežuvio šaknyje arba minkštojo gomurio dalyje.
• Gerklinė ryklė – apatinė ryklės dalis, esanti už balso stygų.

Gerklų vėžys

Balso stygų srityje vėžys gali susiformuoti skirtingose vietose:

• Glotinis – apima pačias balso stygas.
• Supraglotinis – virš balso stygų, įskaitant antgerklį, kuris veikia kaip kvėpavimo takų dangtis.
• Subglotinis – žemiau balso stygų, tarp jų ir trachėjos.

Gerklės vėžio stadijos

Gydytojas nustato, kokioje stadijoje yra liga. Šios stadijos padeda įvertinti, kiek vėžys išplitęs ir kokios gydymo galimybės yra tinkamiausios. Gerklės vėžys skirstomas į penkias pagrindines stadijas:

0 stadija

Aptinkamos pakitusios ląstelės, kurios ateityje gali tapti vėžinėmis. Ši stadija dar vadinama karcinoma in situ.

I stadija

Navikas yra ankstyvoje stadijoje, neviršija 2 centimetrų ir neplinta už gerklės ribų.

II stadija

Navikas siekia 2-4 centimetrus, tačiau limfmazgiai dar nėra pažeisti. Balso stygos vis dar juda įprastai.

III stadija

Navikas didesnis nei 4 centimetrai arba jau išplitęs į šalia esančius limfmazgius. Balso stygos gali nebejudėti, o vėžys gali būti įsiskverbęs į kitas gerklės dalis.

IV stadija

Navikas gali būti bet kokio dydžio, bet jau yra išplitęs į:

• Kaklo, trachėjos, skydliaukės, stemplės, žandikaulio ar burnos audinius.
• Didesnius arba priešingoje kaklo pusėje esančius limfmazgius.
• Tolimesnes kūno vietas, pavyzdžiui, plaučius.

Daugeliu atvejų gerklės vėžys diagnozuojamas jau III arba IV stadijoje, nes jis gali išplisti į limfmazgius prieš pradedant jausti ryškius simptomus. Pažengęs vėžys yra sunkiau gydomas ir dažniau atsinaujina po gydymo.

Gerklės vėžio simptomai

Vienas iš medicinos iššūkių yra tai, kad daugelis ligų turi panašius simptomus. Paprastas gerklės skausmas ar kosulys dažniausiai nėra rimta problema ir praeina savaime. Tačiau kai kuriais atvejais jie gali būti rimtesnės ligos, tokios kaip gerklės vėžys, požymiai.

Jeigu sergate gerklės vėžiu, galite pastebėti šiuos simptomus:

• Balso pokyčiai – užkimimas, balso lūžinėjimas ar sunkumas aiškiai kalbėti.
• Rijimo, kramtymo ar kvėpavimo sutrikimai.
• Jausmas, tarsi kažkas būtų įstrigę gerklėje.
• Nuolatinis gerklės skausmas, kosulys (gali būti su krauju) ar ausies skausmas.
• Galvos skausmas.
• Skausmas ausyse ar kakle.
• Patinimas ar gumbas kakle, kuris nepraeina.
• Nepaaiškinamas svorio kritimas.
• Žandikaulio sustingimas.
• Kraujavimas iš burnos ar gerklės.
• Atsilaisvinę dantys.
• Blogas burnos kvapas.
• Opaligės burnoje ar gerklėje, kurios negyja.

Jeigu kuris nors iš šių simptomų trunka ilgiau nei kelias savaites, kreipkitės į gydytoją. Tačiau verta prisiminti, kad daugelis šių požymių gali būti susiję ir su kitomis, ne vėžinėmis ligomis.

Kaip atrodo gerklės vėžys?

Paprastai jis nėra lengvai pastebimas, nes augliai dažniausiai būna maži ir pasislėpę giliau gerklėje. Tik apie 20-30 % žmonių gali pastebėti matomus pokyčius.

Jeigu vėžys yra matomas, galite pastebėti:

• Vienoje gerklės pusėje esantį skirtumą.
• Raudonas ar baltas dėmes gerklėje.
• Patinimą.

Dažniausiai gydytojui reikės naudoti endoskopą – lankstų vamzdelį su kamera, kuris įkišamas per nosį ar burną. Vėžys paprastai atrodo kaip masė vienoje kaklo pusėje.

Ankstyvieji gerklės vėžio simptomai

Dauguma žmonių ankstyvoje ligos stadijoje nejaučia jokių simptomų. Jei simptomai pasireiškia, dažniausiai tai būna gumbas ar masė vienoje gerklės pusėje. Dažniausiai ji nėra skausminga, tačiau kai kuriais atvejais gali atsirasti skausmas gerklės gale. Taip pat gali būti sunku ryti.

Ar „grublėta” gerklė yra vėžys?

Grublėta gerklė reiškia, kad gerklės gale matomi iškilimai. Tai yra uždegiminė reakcija, kurią gali sukelti infekcija, dirgikliai arba alergija. Šis reiškinys nėra susijęs su gerklės vėžiu. Jis dažniausiai gydomas antibiotikais arba nereceptiniais antihistaminais, priklausomai nuo uždegimo priežasties.

Gerklės vėžio priežastys

Tikslios gerklės vėžio priežastys nėra žinomos. Kaip ir kiti vėžiai, jis atsiranda, kai gerklės ląstelėse įvyksta genetiniai pokyčiai, dėl kurių jos ima nekontroliuojamai daugintis arba plisti į kitas kūno vietas. Šios nenormalios ląstelės gali sudaryti naviką.

Apskritai, gerklės vėžys yra gana retas. Gerklų vėžys sudaro apie 0,6 % visų naujų vėžio atvejų per metus, o burnos ertmės ir ryklės vėžys – apie 2,9 %.

Gerklės vėžio rizikos veiksniai

Nors tikslios priežastys nėra aiškios, yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti šios ligos riziką:

• Rūkymas ar kramtomasis tabakas.
• Pernelyg didelis alkoholio vartojimas.
• Infekcijos, ypač žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir Epšteino-Baro virusas.
• Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas.
• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL).
• Kenksmingų medžiagų, tokių kaip asbestas, nikelis ar sieros rūgštis, poveikis.

Kai kurie veiksniai taip pat turi įtakos, nors jų pakeisti negalima:

• Lytis. Vyrai penkis kartus dažniau serga šia liga nei moterys.
• Amžius. Dauguma žmonių diagnozuojami sulaukę 65 metų ar daugiau.
• Rasė. Afroamerikiečių vyrai serga dažniau nei kitų etninių grupių atstovai.

Gerklės vėžys ir ŽPV

Yra daugiau nei 100 skirtingų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų. Maždaug 40 iš jų gali būti perduodami lytiniu būdu – per kontaktą su lytiniais organais, burna ar gerkle. ŽPV infekcija gali atsirasti po oralinio sekso. Daugeliui žmonių ši infekcija praeina per vienerius ar dvejus metus, tačiau kai kuriais atvejais ji lieka organizme ir po daugelio metų gali sukelti gerklės vėžį.

Mokslininkai vis dar nežino, ar vien ŽPV gali sukelti vėžį, ar tam reikalingi ir papildomi rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas. Tačiau ŽPV yra atsakingas už maždaug 70 % burninės ryklės vėžio atvejų. Šios vėžio rūšies atvejų skaičius kasmet didėja, o vyrams gerklės vėžys diagnozuojamas dažniau nei moterims gimdos kaklelio vėžys, kuris taip pat siejamas su ŽPV.

ŽPV vakcina gali apsaugoti nuo šio viruso tipų, kurie gali sukelti gerklės vėžį. Taip pat yra įrodymų, kad jei pakankamai moterų ir asmenų, gimusių moteriškos lyties, gauna vakciną, gali susiformuoti vadinamasis kolektyvinis imunitetas. Vis dėlto ši vakcina rekomenduojama visiems jauniems žmonėms.

Kada reikėtų skiepytis nuo ŽPV?

Skiepytis rekomenduojama, jei:

• Esate 11-12 metų.
• Esate jaunas suaugęs iki 26 metų.
• Esate vyresnis nei 26 metų, tačiau vakcinos veiksmingumas gali būti mažesnis, jei jau buvote susidūręs su ŽPV.

Vakcina skiriama dviem dozėmis, kurios turi būti suleidžiamos 6-12 mėnesių intervalu. Jei skiepijimas pradedamas vėliau, reikalingos trys dozės. Pirmąją dozę galima gauti jau nuo 9 metų.

Kaip sumažinti riziką susirgti gerklės vėžiu nuo ŽPV?

• Pasiskiepykite nuo ŽPV.
• Ribokite seksualinių partnerių skaičių.
• Naudokite apsaugos priemones, pavyzdžiui, prezervatyvus ar specialias apsaugines plėveles oralinio sekso metu.

Gerklės vėžys ir oralinis seksas

Nors oralinis seksas pats savaime nesukelia gerklės vėžio, jis yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių. 2007 m. atliktas tyrimas parodė stiprų ryšį tarp burnos ŽPV infekcijos ir burninės ryklės vėžio. Buvo nustatyta, kad žmonės, kurie gyvenime turėjo šešis ar daugiau oralinio sekso partnerių, 8,5 karto dažniau susirgdavo šia vėžio forma nei tie, kurie jo nepraktikavo. Naujesni tyrimai rodo, kad turint daugiau nei 10 oralinio sekso partnerių per gyvenimą, gerklės vėžio tikimybė išauga 4,3 karto.

Gerklės vėžio diagnozė

Gydytojas atliks išsamų sveikatos patikrinimą, įvertins jūsų bendrą būklę, rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročius bei seksualinę istoriją.

Gerklės vėžio nustatymui gali būti naudojami specialūs prietaisai, tokie kaip:

• Endoskopas – lankstus vamzdelis su kamera, leidžiantis apžiūrėti gerklę iš vidaus.
• Laringoskopas – įrankis, skirtas gerklų tyrimui.

Jei gydytojas įtars vėžį, bus paskirti papildomi tyrimai.

Audinio biopsija

Biopsija – tai procedūra, kurios metu paimamas audinio mėginys, kuris vėliau tiriamas mikroskopu. Tai vienintelis būdas tiksliai nustatyti, ar navikas yra piktybinis, ir koks yra jo tipas. Biopsija gali būti atliekama chirurginiu būdu, naudojant ploną adatą arba endoskopą.

Vaizdiniai tyrimai

Šie tyrimai padeda nustatyti auglio vietą, dydį ir išplitimą:

• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT).
• Pozitronų emisijos tomografija (PET).
• Rentgeno tyrimas.

Jeigu nustatomas burninės ryklės vėžys, audinio mėginys gali būti tiriamas dėl ŽPV. Paprastai pacientai, kurių vėžys susijęs su ŽPV, turi geresnę prognozę nei tie, kuriems liga atsirado dėl rūkymo.

Kaip patikrinti gerklės vėžį namuose?

Jeigu manote, kad esate padidėjusios rizikos grupėje, galite atlikti savitikrą. Tačiau verta prisiminti, kad gerklės vėžys dažnai yra giliai paslėptas ir gali būti nepastebimas.

Patikrinimo metu reikėtų:

• Apčiuopti kaklą ir patikrinti, ar nėra gumbų.
• Pažiūrėti į gerklės galą veidrodžio pagalba.
• Stebėti, ar nėra raudonų arba baltų dėmių.
• Atkreipti dėmesį į neįprastus patinimus, guzelius ar opas.

Jeigu pastebėjote pokyčių, kurie nepraeina per kelias savaites arba didėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Gerklės vėžio gydymas

Gydytojai siekia pašalinti naviką, sustabdyti vėžio plitimą ir kiek įmanoma išsaugoti rijimo bei kalbėjimo funkcijas.

Jūsų gydymo planas priklausys nuo:

• Vėžio stadijos
• Naviko vietos
• Bendros sveikatos būklės
• Asmeninių pageidavimų

Gali būti taikomas vienas arba keli gydymo metodai. Svarbu aptarti savo galimybes su gydytoju, kad pasirinktumėte geriausią sprendimą. Pagrindiniai gydymo būdai: spindulinė terapija, chirurgija, chemoterapija, taikinių terapija ir imunoterapija.

Spindulinė terapija

Spindulinė terapija naudoja aukštos energijos spindulius, kurie naikina vėžines ląsteles. Ji gali būti atliekama:

• Išoriniu būdu – specialus aparatas siunčia spindulius į vėžio pažeistą vietą.
• Vidiniu būdu – mažos radioaktyvios sėklos įterpiamos netoli naviko.

Jeigu vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, vien spindulinė terapija gali būti pakankama. Tačiau pažengusio vėžio gydymui dažnai ji derinama su chemoterapija ar operacija.

Chirurginis gydymas

Operacijos pobūdis priklauso nuo vėžio vietos ir jo išplitimo.

• Mažų navikų šalinimas – jei vėžys yra tik balso klostėse ar paviršiniuose gerklės sluoksniuose ir dar nepasiekė limfmazgių, jį galima pašalinti endoskopiniu būdu naudojant lazerį ar specialius įrankius.
• Laringektomija – jei vėžys yra balso stygų srityje, gali būti pašalinta dalis arba visa balso dėžutė. Jei pašalinamos visos gerklos, kvėpavimui suformuojama anga kakle (tracheostoma). Tokiu atveju yra būdų, kaip atkurti kalbėjimą.
• Faringektomija – dalies ryklės pašalinimas. Po šios operacijos gali prireikti rekonstrukcinės chirurgijos, kad būtų išlaikytos rijimo funkcijos.
• Kaklo disekcija – jei vėžys išplitęs į limfmazgius, gali reikėti pašalinti kelis ar daug limfmazgių.

Chemoterapija

Chemoterapiniai vaistai naikina vėžines ląsteles ir neleidžia joms plisti. Jie gali būti naudojami:

• Prieš operaciją – siekiant sumažinti naviko dydį.
• Po operacijos – kad sumažėtų ligos atkryčio rizika.
• Kartu su spinduline terapija – kad gydymas būtų veiksmingesnis.

Taikinių terapija

Šis gydymo metodas veikia specifinius vėžinių ląstelių baltymus, kurie reikalingi joms augti. Pavyzdžiui, gerklės vėžys dažnai priklauso nuo epidermio augimo faktoriaus receptoriaus (EGFR). Vaistas cetuksimabas blokuoja šį baltymą, stabdydamas vėžio augimą. Taikinių terapija dažnai derinama su chemoterapija ar spinduline terapija.

Imunoterapija

Kai kuriems galvos ir kaklo vėžiams, įskaitant gerklės vėžį, yra patvirtinti imunoterapiniai vaistai. Jie padeda imuninėms ląstelėms kovoti su vėžiu. Tai vadinamieji imuninės patikros taškų inhibitoriai. Jie dažniausiai naudojami, kai vėžys negali būti pašalintas chirurginiu būdu arba kai kiti gydymo metodai neveikia.

Reabilitacija po gydymo

Po operacijos ar kitų gydymo metodų gali prireikti papildomos pagalbos:

• Priežiūra po operacijos – pavyzdžiui, kvėpavimo angos (tracheostomos) priežiūra.
• Rijimo ir valgymo terapija – jei sunku ryti, gali reikėti mokytis naujų rijimo būdų.
• Fizioterapija – jei jaučiate kaklo ar žandikaulio sustingimą ar skausmą.
• Kalbos terapija – jei pašalintos balso klostės, gali reikėti išmokti alternatyvių kalbėjimo būdų.

Paliatyvi ir pagalbinė priežiūra

Paliatyvus gydymas padeda sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę bet kurioje ligos stadijoje. Gydytojas gali paskirti vaistus, kurie padeda kontroliuoti skausmą ir kitus simptomus.

Rijimo sutrikimai po gydymo

Rijimo sutrikimas (disfagija) gali atsirasti dėl gydymo poveikio.

• Chirurginės operacijos gali apsunkinti rijimą.
• Spindulinė terapija gali sukelti burnos sausumą ir pažeisti rijimui reikalingus raumenis.
• Chemoterapija gali sustiprinti šiuos šalutinius poveikius.

Disfagijos požymiai:

• Kosulys ar springimas valgant.
• Rijimo sunkumai ar skausmas.
• Maisto užstrigimo pojūtis.

Gydytojas gali rekomenduoti specialias rijimo technikas arba skystą, tirštą maistą, kol būklė pagerės.

Kaip sumažinti gerklės vėžio riziką?

Nors visiškai išvengti šios ligos neįmanoma, yra būdų sumažinti jos tikimybę:

• Nerūkykite.
• Jei rūkote – meskite.
• Vartokite alkoholį saikingai arba visai jo atsisakykite.
• Valgykite daug vaisių ir daržovių.
• Saugokitės ŽPV infekcijos – pasiskiepykite ir praktikuokite saugų seksą.

Kaip gyventi su gerklės vėžiu?

Gerklės vėžys ir jo gydymas gali turėti ilgalaikių pasekmių, tačiau galima gyventi visavertį gyvenimą.

• Rūpinkitės savimi. Po gydymo galite jaustis silpni, todėl skirkite pakankamai laiko poilsiui, judėkite ir maitinkitės sveikai.
• Meskite rūkyti ir ribokite alkoholį. Jie gali sumažinti gydymo efektyvumą ir padidinti kito vėžio išsivystymo riziką.
• Reguliariai lankykitės pas gydytoją. Per pirmuosius kelerius metus gydytojai stebės, ar nėra vėžio atkryčio požymių.
• Ieškokite specialistų pagalbos. Jei kyla sunkumų valgant, ryjant ar kalbant, kreipkitės į logopedą ar kitus specialistus.
• Rūpinkitės psichologine sveikata. Vėžio diagnozė ir gydymas gali sukelti emocinių sunkumų, todėl nebijokite kreiptis į psichologus ar paramos grupes.