Gimdymas – svarbus ir sudėtingas procesas moters gyvenime, o jo metu organizmas patiria didžiulius pokyčius. Viena iš retų, bet pavojingų komplikacijų, galinčių kilti iškart po gimdymo, yra gimdos atonija. Ši būklė reikalauja greitos medikų intervencijos, kad būtų išvengta didelio kraujo netekimo ir grėsmės moters gyvybei.
- 1.Kas yra gimdos atonija?
- 2.Kaip organizme veikia gimdos susitraukimai?
- 3.Kodėl atsiranda gimdos atonija?
- 4.Gimdos atonijos rizikos veiksniai
- 5.Gimdos atonijos simptomai
- 6.Gimdos atonijos diagnostika
- 7.Atonijos valdymas ir gydymas
- 8.Kokios gali būti pasekmės?
- 9.Kaip sumažinti riziką?
- 10.Ar gimdos atonija gali pasikartoti?
Kas yra gimdos atonija?
Gimdos atonija – tai būklė, kai po gimdymo arba gimdymo metu gimdos raumenys nesusitraukia pakankamai stipriai. Tokia gimda būna minkšta, be įprasto raumenų tonuso, todėl negali užspausti kraujagyslių, per kurias kraujas tiekė placentai ir vaisiui. Dėl to kraujavimas iš gimdos gali būti pavojingai gausus.
Ši komplikacija dažniausiai pasitaiko iškart po gimdymo, tačiau gimdos atonija gali išsivystyti ir po persileidimo ar gimdos operacijų. Nors statistiškai atonija nustatoma apie 2% visų gimdymų atvejų, ne visada ji sukelia gausų kraujavimą ar rimtas pasekmes.
Kaip organizme veikia gimdos susitraukimai?
Nėštumo metu placenta tiekia kūdikiui kraują, deguonį ir maisto medžiagas. Po kūdikio gimimo gimda turi susitraukti, kad išstumtų placentą ir natūraliai užspaustų kraujagysles, jungusias placentą prie gimdos sienelės. Šie susitraukimai yra gyvybiškai svarbūs – jie neleidžia kraujui laisvai tekėti ir taip padeda apsaugoti moterį nuo nuostolingo kraujavimo. Jei gimda lieka minkšta ir nesusitraukia, kraujas teka laisvai ir kyla pavojus sunkiai netekti kraujo.
Kodėl atsiranda gimdos atonija?
Gimdos atonija dažniausiai išsivysto tada, kai gimdos raumenys nepakankamai reaguoja į oksitociną – hormoną, kurį organizmas išskiria prieš gimdymą ir jo metu, skatindamas susitraukimus. Priežastys, kodėl raumenys tampa „vangesni“ ir nustoja susitraukinėti, gali būti įvairios – nuo hormoninių veiksnių iki raumenų pertempimo dėl didelio gimdymų ar nėštumo skaičiaus.
Gimdos atonijos rizikos veiksniai
- Gimdote pirmą kartą arba jau turite daugiau nei penkis vaikus.
- Esate laukiatės dvynukų, trynukų ar daugiau.
- Jūsų vaikas yra didesnis nei vidutinis.
- Jums daugiau nei 35 metai.
- Nėštumo metu buvo padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis (polihidramnionas).
- Turite antsvorio.
- Jums yra nustatyti gimdos miomos.
Taip pat riziką padidina tokie veiksniai kaip užsitęsęs arba ypač greitas gimdymas, sudėtingas gimdymas, dirbtinai sukeliamas gimdymas, infekcija gimdos gleivinėje, taikyta bendrinė nejautra ar išsiplėtusi gimda.
Padidėjusią riziką turi moterys, kurioms būdingi keli šie veiksniai. Jei gydytojai pastebi padidėjusią riziką, jie iš anksto gali suplanuoti papildomas apsaugos priemones.
Gimdos atonijos simptomai
Pagrindinis gimdos atonijos požymis – užsitęsęs ar gausus kraujavimas iš gimdos po gimdymo. Kiti simptomai gali būti šie:
- Minkšta, silpna ir atsipalaidavusi gimda apčiuopiant pilvą.
- Žemas kraujospūdis.
- Greitas širdies plakimas.
- Svaigulys arba nualpimas.
- Blyškumas.
- Sąmonės praradimas.
- Sunkumas pasišlapinti.
- Skausmas, ypač nugaros srityje.
Gimdos atonijos diagnostika
Medikai dažniausiai atoniją atpažįsta labai greitai po gimdymo. Apžiūros metu gydytojas patikrina gimdos dydį ir kietumą, dažnai delnu apčiuopdamas pilvo apačią ir tuo pačiu atlikdamas makšties tyrimą. Taip pat gali būti skaičiuojami bei sveriami tamponai ir įklotai, kad būtų nustatytas netekto kraujo kiekis.
Dėl didelės kraujavimo rizikos gydytojas tikslingai ieškos ir kitų šaltinių, galinčių sukelti kraujavimą – ar neplyšo gimdos kaklelis, makštis, ar neliko placentos dalių gimdoje. Prireikus, atliekami papildomi kraujo tyrimai, vertinant bendrą kraujo būklę ir krešėjimą.
Atonijos valdymas ir gydymas
Kai tik nustatoma gimdos atonija, būtina nedelsti – gydytojai iškart taiko priemones, kad sustabdytų kraujavimą ir atsistatytų netekto kraujo ar skysčių kiekį. Dažnai taikomas gimdos masažas – specialūs judesiai, kurie skatina stipresnius gimdos susitraukimus. Jei užtenka masažo, dažnai kraujavimas sustabdomas greitai.
Kartu gali būti skiriami vaistai, skatinantys gimdos raumenų darbą: oksitocinas, metilergometrinas, prostaglandinai ir alkaloidai. Jei šių priemonių nepakanka, taikomi papildomi būdai – pavyzdžiui, mechaninis kraujavimo stabdymas pripildant gimdą tamponais arba oro balionėliu ir taip tiesiogiai spaudžiant kraujuojančią gimdos sienelę.
Chirurginis gydymas
Kai visos ankstesnės priemonės nesuteikia norimo efekto, prireikia chirurginės intervencijos. Gali būti atliekamos šios procedūros:
- Gimdos išvalymas (curetažas), jei joje liko dalis placentos ar kraujo krešulių.
- Kraujagyslių, maitinančių gimdą, perrišimas (ligacija).
- Kraujagyslių užkimšimas (embolizacija) – į kraujagysles suleidžiamos smulkios dalelės, sustabdant kraujavimą.
- Histerektomija, arba gimdos šalinimas – kraštutinė, bet kartais būtina priemonė.
Kokios gali būti pasekmės?
Gimdos atonijos komplikacijos yra rimtos. Didelis kraujo netekimas gali sukelti mažakraujystę, stiprų nuovargį, svaigulį ar net gyvybei pavojingą būklę. Ilgainiui padidėja rizika vėl patirti stiprų kraujavimą per kitus gimdymus.
Kaip sumažinti riziką?
Nors gimdos atonijos paprastai negalima visiškai išvengti, ypač jei yra tam tikrų rizikos veiksnių, gydytojai iš anksto gali suplanuoti papildomas apsaugos priemones. Tokiais atvejais pasiruošiama naudojant papildomus įrankius ir sudarant sąlygas operatyviam reagavimui, kartais rekomenduojama gimdyti didesnėje ligoninėje.
Pati moteris taip pat gali prisidėti prie saugesnės nėštumo eigos: svarbu vartoti gydytojo paskirtus vitaminus, lankytis visuose planiniuose nėščiųjų patikrinimuose ir pasirūpinti sveika mityba bei svoriu. Jei anksčiau po gimdymo buvo gausus kraujavimas, būtina apie tai informuoti savo gydytoją.
Ar gimdos atonija gali pasikartoti?
Patyrus vieną kartą, rizika susidurti su gimdos atonija kitų gimdymų metu tampa didesnė. Todėl apie buvusią komplikaciją būtina pranešti gimdymą prižiūrinčiam gydytojui, kad būtų galima tinkamai pasiruošti.
