Skydliaukės akių liga – tai uždegiminis sveikatos sutrikimas, kuris pažeidžia audinius aplink akis, sukeldamas patinimą, diskomfortą ir kitus nemalonius simptomus. Dažniausiai ši liga pasireiškia žmonėms, sergantiems autoimuniniais sutrikimais, kurie veikia skydliaukę. Viena labiausiai paplitusių šios būklės priežasčių – Graveso liga, todėl tokiais atvejais gydytojai ją vadina Graveso akių liga.
Nors autoimuniniai sutrikimai dažniausiai yra viso gyvenimo palydovai, skydliaukės akių liga pasižymi skirtingomis fazėmis. Aktyvioji ligos stadija dažniausiai trunka apie dvejus metus ar net ilgiau, ir tada uždegimas pamažu rimsta. Šiuo periodu simptomai gali sustiprėti ar susilpnėti ir kisti nuo lengvų iki sunkių. Daugeliui žmonių liga būna nesunki, tačiau sunkesniais atvejais gali kilti ilgalaikių išvaizdos bei regėjimo pokyčių, kurie kartais tampa negrįžtami.
Kasdienybę keičiantys simptomai
Skydliaukės akių ligos simptomai dažniausiai pasireiškia abiejose akyse, tačiau kartais gali būti jaučiami tik vienoje pusėje. Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra:
- Akių išvirtimas į išorę
- Jausmas, tarsi akys būtų nuolat dirginamos
- Patinę, paraudę ar uždegiminiai vokai
- Nuolatinis akių sausumas ar ašarojimas
- Padidėjęs mirksėjimas
- Padidintas jautrumas šviesai
- Akių skausmas ir galvos skausmai
- Apribotas akių judesių laisvumas
- Dvejinimasis žiūrint
Ligos eiga kiekvienam asmeniui gali būti skirtinga. Retais atvejais simptomai sukelia ilgalaikių pasekmių – nuo vokų pakitimų iki nuolatinio akies iškilimo, „maišelių“ po akimis ar paraudimo. Kai kuriems asmenims ilgalaikiai sutrikimai taip pat pasireiškia neryškiu, dvejinamu ar stipriai pablogėjusiu regėjimu. Tokiu atveju prireikia ir chirurginių sprendimų.
Kas lemia skydliaukės akių ligą?
Ši liga priklauso autoimuninių sutrikimų grupei, kai imuninė sistema ima atakuoti ne tik pačią skydliaukę, bet ir akių audinius. Dažniausia priežastis – Graveso liga, tačiau panašius procesus gali sukelti ir kiti autoimuniniai skydliaukės sutrikimai, pavyzdžiui, Hashimoto liga. Įdomu tai, kad net ir esant normaliam skydliaukės veikimui, kai kada išsivysto skydliaukės akių liga.
Ligos mechanizmas susijęs su tuo, kad imuninė sistema gamina antikūnus, imituojančius skydliaukės hormonus ir prisitvirtinančius prie specifinių receptorių. Nors daugiausiai šių receptorių yra pačioje skydliaukėje, jų galima rasti ir už akies obuolio, todėl tie patys antikūnai veikia ir optinės srities audinius.
Kas didina riziką susirgti?
- Moterims ši liga išsivysto penkis kartus dažniau nei vyrams, nors vyrams pasireiškus simptomai dažniausiai būna sunkesni.
- Sutrikęs skydliaukės hormonų balansas (tiek per didelis, tiek per mažas) didina ligos riziką, nes šie hormonai veikia tuos pačius audinių receptorius aplink akis kaip ir antikūnai.
- Pritaikius radioaktyvaus jodo (RAI) gydymą, kuris įprastas gydant padidėjusį skydliaukės aktyvumą, ligos rizika ir sunkumas gali padidėti.
- Rūkymas ar buvimas dūminėje aplinkoje labai stipriai didina riziką susirgti liga, be to, tokiais atvejais simptomai dažniausiai būna ryškesni ir trunka ilgiau. Mesti rūkyti – tai svarbiausias žingsnis saugant akis nuo ligos progresavimo.
Tyrimai ir diagnostika
Kai gydytojas įtaria skydliaukės akių ligą, pirmiausia apžiūrima akių sritis, įvertinami vokai ir akys. Tyrimui patvirtinti paprastai skiriami kraujo tyrimai, kurie parodo hormonų ir antikūnų lygį: svarbus tiek per didelis, tiek per mažas kiekis.
Be to, gali būti atliekami ir kiti instrumentiniai tyrimai:
- Odos ultragarsas
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
Ligos valdymo ir gydymo galimybės
Priklausomai nuo ligos stadijos bei simptomų intensyvumo, taikomi skirtingi gydymo būdai. Ankstyvoje, aktyvioje stadijoje dažniausiai skiriamos pagalbinės priemonės, kurios padeda sumažinti diskomfortą – tiek namų metodai, tiek nereceptiniai ar receptiniai vaistai. Praėjus aktyviai fazei, kai ligos požymiai stabilizuojasi, gali būti svarstoma apie kosmetinę ar regos korekcinę chirurgiją.
Pagalbinės priemonės
- Akių lašai padeda sumažinti sausumą, paraudimą ir skausmą aktyvios fazės metu.
- Selenu papildai – šio mikroelemento trūkumas siejamas su stipresniais simptomais.
- Skleraliniai lęšiai – jų paviršius dengia didesnę akies dalį, saugo nuo aplinkos veiksnių ir gali būti naudojami vaistų vartojimui.
- Specialios priemonės regėjimui, pavyzdžiui, akių raiščiai ar akiniai su prizmais, padeda trumpalaikiai įveikti dvejinimąsi.
- Tireostatiniai vaistai reikalingi tiems, kam nustatytas padidėjęs skydliaukės aktyvumas. Dažniausiai vartojami metimazolas ar propiltiouracilas.
- Kortikosteroidai skiriami ryškiam uždegimui sumažinti, paprastai trumpam laikotarpiui, vartojant tabletėmis arba intraveniniu būdu.
- Imunobiologinis vaistas teprotumumabas yra naujesnė alternatyva uždegimui gydyti, padedanti jau aktyvios ligos fazės metu.
- Radioterapija gali būti taikoma uždegiminiams audiniams sunaikinti, kai kitos priemonės nepadeda.
Kai kurios gydymo priemonės pasirenkamos individualiai, priklausomai nuo ligos eigos ir paciento poreikių. Chirurginė intervencija per ligos aktyvią fazę reikalinga itin retai. Dažniausiai chirurgijos poreikis peržiūrimas tik tada, kai liga nurimsta ir aišku, kokie išvaizdos bei regėjimo pakitimai išliks ilgam laikui.
Chirurginiai sprendimai
- Orbitos dekompresijos operacija gali būti reikalinga, kai stiprus uždegimas spaudžia regos nervą arba norima sumažinti akies išsiveržimą, kai būklė stabilizuojasi. Operacijos metu pašalinama dalis kaulinės orbitos sienelės.
- Skydliaukės pašalinimas (tiroidektomija) taikomas, kai skydliaukės hormonų nepavyksta sureguliuoti vaistais.
- Vokų chirurgija atliekama tada, kai vokai yra deformuoti ar per daug atitraukti, taip pagerinant išvaizdą ir sumažinant akių dirginimą.
- Akių raumenų operacijos prireikia, jei randiniai pakitimai trukdo akių judėjimui ar sukelia dvejinimąsi dėl nesuderinto akių padėties.
- Okuloplastinė chirurgija padeda koreguoti minkštųjų audinių ar kaulo pakitimus, kad atstatytų natūralų akių ir vokų išvaizdą bei funkciją.
- Ragenos persodinimas gali būti svarstomas, jei dėl ligos rageną stipriai pažeidė ilgalaikis akių išsausėjimas ar nudegimas.
Ligos eiga ir prognozė
Didžiajai daliai žmonių skydliaukės akių ligos prognozė yra gera – dauguma patiria tik lengvus, savaime praeinančius simptomus. Vyresni nei 50 metų asmenys dažniau susiduria su sunkesne ligos eiga. Jei liga stipresnė, gali prireikti įvairių gydymo būdų derinio ar chirurginių sprendimų. Kai kuriems lieka ilgalaikių išvaizdos ar regos pakitimų, kuriems ištaisyti gali prireikti operacijos.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Sergant skydliaukės akių liga būtina stebėti ne tik bendrą būklę, bet ir regėjimo pokyčius. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei:
- Atsiranda regėjimo lauko susiaurėjimas ar jo praradimas
- Pastebite, kad spalvos atrodo kitaip nei anksčiau
- Staiga atsiranda stiprus akių skausmas
Skydliaukės akių liga gali pakeisti žmogaus savijautą, išvaizdą ir regėjimą. Svarbiausia – nelikti vieniems su sunkumais: gydytojų komanda padės pritaikyti gydymą individualiai ir užtikrins, kad liga kuo mažiau trukdytų kasdienybei bei emocinei savijautai.