Greivso liga yra visą gyvenimą trunkantis (lėtinis) autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė pradeda gaminti per didelį kiekį skydliaukės hormonų. Ši būklė išsivysto todėl, kad imuninė sistema suformuoja antikūnus, nukreiptus prieš pačią skydliaukę, ir taip sutrikdo jos normalią veiklą.
Tai viena dažniausių hipertiroidizmo, dar vadinamo padidėjusio skydliaukės aktyvumo, priežasčių, ypač tais atvejais, kai šeimoje jau yra buvę skydliaukės ligų. Nors pagrindinis Greivso ligos taikinys yra skydliaukė, sutrikimas gali paveikti ir kitas organizmo sritis. Dažniausiai papildomi pokyčiai pastebimi akyse bei odoje.
Dėl Greivso ligos smarkiai pagreitėja medžiagų apykaita. Šis procesas gali turėti įtakos įvairioms organizmo funkcijoms ir bendrai sveikatos būklei. Žmogus gali jaustis neįprastai, tarsi praradęs įprastą kūno kontrolę ar neatpažįstantis savo savijautos.
Laiku nediagnozuota ir negydoma liga gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. Atsiradus požymiams, būdingiems šiai būklei, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus ir pradėti tinkamą medicininį gydymą.
Greivso ligos simptomai
Greivso ligai, kaip ir kitoms hipertiroidizmo formoms, būdingi įvairūs klinikiniai požymiai, susiję su per dideliu skydliaukės hormonų kiekiu organizme. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra šie:
- Padidėjęs jautrumas karščiui ir gausus prakaitavimas
- Padažnėjęs širdies ritmas (tachikardija)
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu
- Rankų ar viso kūno drebėjimas
- Padidėjęs nerimas, įtampa ar nervingumas
- Viduriavimas arba žymiai padažnėjęs tuštinimasis
- Padidėjusi skydliaukė (gūžys)
- Plaukų slinkimas
- Miego sutrikimai, nemiga
- Silpnesnės, retesnės arba visai išnykusios menstruacijos
- Plona, šilta ir drėgna oda
- Kūno svorio mažėjimas be aiškios priežasties
Ligos simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui – jų atsiradimas gali trukti kelias savaites ar net mėnesius. Vis dėlto kai kuriais atvejais būklė gali progresuoti labai greitai ir pasireikšti per kelias dienas. Žmogus gali jausti tik kelis požymius arba patirti daug jų vienu metu.
Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, nes Greivso liga reikalauja nuoseklaus medicininio gydymo.
Kiti su Greivso liga susiję simptomai
Be bendrųjų hipertiroidizmo požymių, Greivso liga gali sukelti ir specifinius pokyčius akyse bei odoje.
Akių pažeidimai
Daliai sergančiųjų išsivysto vadinamoji Greivso orbitopatija, dar žinoma kaip skydliaukės akių liga. Ji pasireiškia maždaug vienam iš trijų Greivso liga sergančių žmonių. Dažniausi simptomai:
- Išsprogusios akys
- Dvigubas matymas
- Akių dirginimas, svetimkūnio pojūtis
- Padidėjęs jautrumas šviesai
- Spaudimo ar skausmo pojūtis akių srityje
Odos ir galūnių pokyčiai
Iki 4 % žmonių, sergančių Greivso liga, išsivysto pretibinė miksedema, dar vadinama Greivso dermopatija. Šiai būklei būdingas sustorėjęs, nelygus ir pakitusios spalvos odos plotas, dažniausiai blauzdų srityje.
Maždaug 1 % pacientų gali pasireikšti skydliaukės akropachija. Ši komplikacija sukelia rankų ir kojų pirštų galų sustorėjimą bei deformaciją.
Greivso ligos priežastys
Greivso liga išsivysto tuomet, kai imuninė sistema pradeda gaminti per didelį kiekį specifinių antikūnų – skydliaukę stimuliuojančio imunoglobulino. Šis antikūnas prisijungia prie sveikų skydliaukės ląstelių ir skatina jas gaminti pernelyg daug hormonų.
Tyrimų duomenimis, genetiniai veiksniai lemia apie 79 % rizikos susirgti Greivso liga. Tai rodo, kad liga iš dalies yra paveldima. Likusi rizikos dalis, apie 21 %, siejama su aplinkos veiksniais.
Nors tiksli priežastis, kodėl imuninė sistema pradeda atakuoti skydliaukę, nėra iki galo aiški, manoma, kad ligą gali išprovokuoti tam tikri išoriniai veiksniai:
- Ilgalaikis ar stiprus stresas
- Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo
- Virusinės infekcijos ir kiti užkrečiamieji susirgimai
Rizikos veiksniai
Tikimybę susirgti Greivso liga didina šie veiksniai:
- Biologinių giminaičių sirgimas Greivso liga
- Kitos autoimuninės ligos, pavyzdžiui, 1 tipo cukrinis diabetas ar piktybinė anemija
- Estrogenų dominavimas kaip pagrindinio lytinio hormono
- Seleno ir vitamino D trūkumas
- Rūkymas
Greivso ligos komplikacijos
Negydoma arba nepakankamai kontroliuojama Greivso liga gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų.
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
Liga gali sukelti prieširdžių virpėjimą, kuris didina širdies nepakankamumo ir insulto riziką.
Kaulų retėjimas
Ilgalaikis skydliaukės hormonų perteklius silpnina kaulų struktūrą, mažina jų tankį ir didina lūžių tikimybę.
Skydliaukės audra
Tai reta, bet gyvybei pavojinga būklė, kai per labai trumpą laiką į kraują išsiskiria itin didelis kiekis skydliaukės hormonų.
Be to, Greivso liga gali padidinti skydliaukės vėžio riziką.
Nėštumo komplikacijos
Jeigu Greivso liga nėštumo metu nėra gydoma, ji gali kelti pavojų tiek moteriai, tiek vaisiui. Galimos komplikacijos:
- Motinos stazinis širdies nepakankamumas
- Persileidimas
- Preeklampsija
- Priešlaikinis gimdymas
- Mažas naujagimio gimimo svoris
- Kūdikių hipertiroidizmas
Kaip gydytojai nustato Greivso ligą
Greivso ligos diagnostika pradedama išsamia paciento apklausa. Sveikatos priežiūros specialistas domisi patiriamais simptomais, bendra sveikatos būkle bei ankstesnėmis ligomis. Ypatingas dėmesys skiriamas šeimos anamnezei, nes skydliaukės sutrikimai dažnai turi paveldimą komponentą. Taip pat atliekama fizinė apžiūra, kurios metu vertinama skydliaukės būklė ir galimi išoriniai ligos požymiai.
Norint patvirtinti arba atmesti Greivso ligos diagnozę, dažniausiai skiriami papildomi tyrimai.
Skydliaukės kraujo tyrimai
Šiais tyrimais nustatomas skydliaukės hormonų kiekis kraujyje, taip pat matuojamas skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) lygis. Rezultatai leidžia įvertinti, ar skydliaukė veikia per aktyviai.
Skydliaukės antikūnų kraujo tyrimai
Atliekami siekiant aptikti specifinius antikūnus, susijusius su Greivso liga. Jų buvimas patvirtina autoimuninį ligos pobūdį.
Skydliaukės jodo pasisavinimo tyrimas ir skenavimas
Šio tyrimo metu pacientas nuryja nedidelį kiekį radioaktyviojo jodo. Vėliau vertinama, kiek jodo sugeria skydliaukė. Padidėjęs jodo pasisavinimas dažnai rodo Greivso ligą.
Doplerinis ultragarsinis tyrimas
Doplerio ultragarsas naudojamas skydliaukės kraujotakai įvertinti. Sergant Greivso liga, kraujotaka šioje srityje dažniausiai būna sustiprėjusi. Šis tyrimas ypač svarbus tais atvejais, kai radioaktyviojo jodo naudojimas nėra saugus, pavyzdžiui, nėštumo ar žindymo laikotarpiu.
Kaip gydoma Greivso liga
Greivso liga yra visą gyvenimą trunkanti (lėtinė) būklė. Vis dėlto tinkamai parinktas gydymas leidžia kontroliuoti skydliaukės hormonų kiekį organizme. Kai kuriais atvejais medicininė priežiūra gali lemti laikiną ligos nuslopimą, vadinamą remisija.
Greivso ligos gydymui taikomi keli pagrindiniai metodai.
Beta adrenoblokatoriai
Beta adrenoblokatoriai, tokie kaip propranololis ar atenololis, dažnai skiriami kaip pirmasis gydymo etapas. Šie vaistai padeda sulėtinti širdies ritmą ir palengvina simptomus, kol kitos hipertiroidizmo gydymo priemonės pradeda veikti.
Antitiroidiniai vaistai
Antitiroidiniai vaistai, pavyzdžiui, metimazolas ar propiltiouracilas, slopina skydliaukės hormonų gamybą. Jie padeda sumažinti hormonų perteklių ir stabilizuoti organizmo būklę.
Gydymas radioaktyviuoju jodu
Šio gydymo metu palaipsniui naikinamos skydliaukės ląstelės. Mažėjant skydliaukės audiniui, hormonų lygis normalizuojasi. Tačiau ilgainiui dažnai išsivysto hipotirozė, tai yra per silpna skydliaukės veikla.
Chirurginis gydymas
Skydliaukės pašalinimo operacija, vadinama tiroidektomija, gali apimti dalinį arba visišką liaukos pašalinimą. Šis metodas taikomas tam tikrais atvejais, kai kitos gydymo priemonės nėra tinkamos ar veiksmingos.
Gydymas radioaktyviuoju jodu ir chirurginis gydymas dažniausiai sukelia hipotirozę. Atsiradus šiai būklei, visą likusį gyvenimą reikia vartoti pakaitinius skydliaukės hormonus. Nors tai reikalauja nuolatinio gydymo, hipotirozė paprastai yra lengviau valdoma nei hipertiroidizmas ir sukelia mažiau ilgalaikių sveikatos komplikacijų.
Kiekvienas Greivso ligos gydymo būdas turi savų privalumų ir galimų rizikų. Medicinos bendruomenėje nėra vieningos nuomonės, kuris metodas yra optimaliausias. Todėl labai svarbu išsamiai aptarti visas galimybes su sveikatos priežiūros specialistu ir pasirinkti individualiai tinkamiausią sprendimą.
Šiuo metu mokslininkai tiria antigenams specifinę imunoterapiją kaip galimą Greivso ligos gydymo būdą. Dėl galimybės dalyvauti klinikiniuose tyrimuose rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą
Sergant Greivso liga, būtinos reguliarios gydytojo konsultacijos visą gyvenimą. Jų metu stebimi skydliaukės hormonų rodikliai ir vertinamas gydymo veiksmingumas. Atsiradus naujiems ar pakitusiems simptomams, apie tai būtina informuoti specialistą.
Jeigu pasireiškia skydliaukės audrai būdingi simptomai, reikia nedelsiant kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas arba vykti į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Ši būklė yra pavojinga gyvybei ir reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Šaltiniai
- Brent, G. A. (2012). Clinical practice. Graves’ disease. The New England Journal of Medicine, 367(24), 2328–2337
- Davies, T. F., Andersen, S., Latif, R., et al. (2020). Graves’ disease. Nature Reviews Disease Primers, 6(1), 52.
- De Groot, L. J., Chrousos, G., Dungan, K., et al. (Eds.). (2022). Graves’ disease. In Endotext. MDText.com, Inc.
- Kahaly, G. J., & Bartalena, L. (2017). Management of Graves’ hyperthyroidism. European Thyroid Journal, 6(4), 167–186.
- Ross, D. S., Burch, H. B., Cooper, D. S., et al. (2016). 2016 American Thyroid Association guidelines for diagnosis and management of hyperthyroidism and other causes of thyrotoxicosis. Thyroid, 26(10), 1343–1421.
