Gripas – tai virusinė infekcija, pažeidžianti plaučius, nosį ir gerklę. Ši liga yra užkrečiama kvėpavimo takų infekcija, kurios simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių.
Gripas ir peršalimas turi panašių simptomų, todėl juos kartais sunku atskirti. Dažniausiai gripo simptomai yra intensyvesni ir trunka ilgiau nei peršalimo.
Kas turi didesnę riziką užsikrėsti gripu?
Gripu gali susirgti bet kas, tačiau tam tikri asmenys yra labiau linkę užsikrėsti. Tai apima vaikus iki 5 metų ir vyresnius nei 65 metų asmenis.
Gripo rizika taip pat didėja, jei žmogus turi susilpnintą imuninę sistemą arba serga lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip:
- širdies ligos;
- inkstų ligos;
- pirmo ar antro tipo diabetas.
Kokie yra gripo simptomai?
Gripas iš pradžių gali būti panašus į peršalimą. Ankstyvieji simptomai yra šie:
- gerklės skausmas;
- čiaudulys;
- nosies varvėjimas.
Ligai progresuojant, simptomai gali stiprėti ir apimti:
- karščiavimą;
- raumenų skausmus;
- šaltkrėtį;
- prakaitavimą;
- galvos skausmą;
- sausą kosulį;
- nosies užgulimą;
- nuovargį ir silpnumą.
Gripo atvejais dažniausiai nereikia lankytis pas gydytoją. Simptomai paprastai palengvėja per savaitę, gydantis namuose. Galima naudoti nereceptinius vaistus nuo peršalimo ir gripo, taip pat svarbu ilsėtis bei vartoti daug skysčių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Tam tikri žmonės turi didesnę komplikacijų riziką. Jei jūs ar jūsų vaikas priklauso šiai rizikos grupei, būtina kreiptis į gydytoją, jei įtariate gripą. Rizikos grupėms priklauso:
- vaikai iki 2 metų;
- asmenys, vyresni nei 65 metų;
- nėščios moterys arba neseniai pagimdžiusios;
- vaikai iki 18 metų, vartojantys aspiriną ar salicilatus;
- Amerikos indėnai ar Aliaskos vietiniai gyventojai;
- sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, astma, širdies ligos ar ŽIV;
- gyvenantys slaugos ar globos namuose.
Gydytojas gali paskirti antivirusinius vaistus, kurie, pradėjus vartoti per pirmąsias 48 valandas po simptomų atsiradimo, gali sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti jos sunkumą.
Gripo komplikacijos
Dauguma žmonių pasveiksta nuo gripo be komplikacijų, tačiau kartais gali išsivystyti antrinė infekcija, tokia kaip:
Jei simptomai praeina, tačiau po kelių dienų vėl sugrįžta, tai gali būti antrinės infekcijos požymis. Esant tokiai situacijai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Negydomas plaučių uždegimas gali kelti rimtą pavojų gyvybei.
Kaip plinta gripas?
Norint apsisaugoti nuo gripo, svarbu suprasti, kaip jis plinta. Gripas yra labai užkrečiama liga, kuri greitai perduodama namuose, mokyklose, biuruose ir tarp draugų grupių.
Pagal sveikatos organizacijų duomenis, gripą galima perduoti kitam žmogui dar likus vienai dienai iki simptomų atsiradimo ir iki 5–7 dienų po to, kai susirgote. Po kontakto su virusu simptomai paprastai pasireiškia per 1–4 dienas, todėl virusas gali būti perduotas dar prieš suprantant, kad esate užsikrėtę.
Gripas dažniausiai perduodamas nuo žmogaus žmogui. Sergantis asmuo gali skleisti virusą čiaudėdamas, kosėdamas ar kalbėdamas – ore pasklinda lašeliai, kurie, patekę ant nosies ar burnos gleivinės, gali sukelti užsikrėtimą.
Taip pat gripas gali būti perduodamas per rankų paspaudimus, apkabinimus arba palietus užkrėstus paviršius ar daiktus. Todėl nerekomenduojama dalintis indais ar gėrimų stiklinėmis, ypač jei įtariama, kad kitas asmuo serga.
Kiek yra gripo virusų tipų?
Žmonėms įtaką daro trijų tipų gripo virusai: A, B ir C (ketvirtasis, D tipas, žmonių neveikia).
- A tipo gripas: Užsikrėsti gali tiek žmonės, tiek gyvūnai, nes šis virusas perduodamas tarp rūšių. A tipo virusas nuolat kinta ir yra pagrindinė kasmetinių gripo epidemijų priežastis.
- B tipo gripas: Sukelia sezoninius protrūkius žiemos metu, tačiau paprastai yra lengvesnis nei A tipas. Vis dėlto, kartais B tipo gripas gali sukelti rimtų komplikacijų. Šio tipo virusas plinta tik tarp žmonių.
- C tipo gripas: Užsikrečia žmonės ir kai kurie gyvūnai. Simptomai yra lengvi, komplikacijos pasitaiko retai.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Svarbu apsaugoti save ir artimuosius dėl galimų komplikacijų rizikos.
Kadangi gripas perduodamas nuo žmogaus žmogui, dažnai plaukite rankas su muilu arba naudokite alkoholio pagrindo rankų dezinfekantą. Taip pat venkite liesti nosį ir burną neplautomis rankomis.
Gripo virusas ant kietų paviršių ir daiktų gali išlikti iki 48 valandų. Naudokite dezinfekavimo servetėles ar purškiklius, kad išvalytumėte dažnai liečiamus paviršius namuose ar darbe.
Jeigu rūpinatės sergančiu žmogumi, dėvėkite veido kaukę, kad apsisaugotumėte. Padėkite stabdyti viruso plitimą uždengdami burną kosėdami ar čiaudėdami – tai darykite į alkūnės linkį, o ne į delnus.
Taip pat rekomenduojama kasmet pasiskiepyti nuo gripo. Vakcina yra rekomenduojama visiems vyresniems nei 6 mėnesių asmenims ir apsaugo nuo dažniausiai pasitaikančių gripo viruso tipų.
Nors vakcina nėra 100 procentų efektyvi, ji sumažina gripo riziką 40–60 procentų.
Gripo vakcina dažniausiai leidžiama į ranką, tačiau yra ir nosies purškalo forma, tinkama ne nėščioms asmenims nuo 2 iki 49 metų.
Kaip gaminama gripo vakcina?
Kadangi gripo virusas kiekvienais metais keičiasi, vakcinos yra kuriamos tam, kad apsaugotų nuo dažniausiai pasitaikančių viruso tipų. Vakcina skatina imuninę sistemą gaminti antikūnus, kurie padeda kovoti su infekcija.
Pasaulio sveikatos organizacija sprendžia, kurie gripo viruso tipai bus įtraukti į kitos metų vakciną. Vakcina gali turėti neaktyvų arba susilpnintą viruso pavidalą.
Be viruso, vakcinos sudėtyje yra konservantų ir stabilizatorių. Gavus skiepą, organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie padeda apsisaugoti nuo galimo užkrato.
Po vakcinacijos gali pasireikšti gripo simptomus primenantys požymiai, tokie kaip nedidelė temperatūra, galvos skausmas ar raumenų skausmai. Šie simptomai paprastai praeina per 24–48 valandas. Dažniausia vakcinacijos komplikacija – skausmingumas injekcijos vietoje.
