Gripas, peršalimas ir COVID-19 dažnai pasireiškia panašiais simptomais. Tačiau gripo ir COVID-19 eiga gali būti gerokai sudėtingesnė nei įprasto peršalimo, kuris retai sukelia rimtų pasekmių.
- 1.Kas yra gripas?
- 2.Kada dažniausiai pasitaiko gripas?
- 3.Kaip dažnai pasitaiko gripas?
- 4.Gripo ir peršalimo skirtumai
- 5.Ar įmanoma atskirti, ar tai gripas, ar COVID-19?
- 6.Kas rizikuoja sunkesne gripo eiga?
- 7.Gripo simptomai
- 8.Gripo priežastys
- 9.Ar gripas užkrečiamas?
- 10.Kaip plinta gripo virusas?
- 11.Kiek laiko reikia, kad po kontakto su virusu pasireikštų gripas?
- 12.Kaip nustatoma, ar sergate gripu?
- 13.Gripo gydymas
- 14.Kaip apsisaugoti nuo gripo?
- 15.Ko tikėtis susirgus gripu?
- 16.Galimos komplikacijos
- 17.Kada kreiptis į gydytoją?
- 18.Kokius klausimus užduoti gydytojui?
- 19.Ar skrandžio gripas – tai gripas?
Kas yra gripas?
Gripas – tai kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusai. Ši infekcija pasireiškia galvos ir kūno skausmais, karščiavimu, gerklės perštėjimu bei kvėpavimo sutrikimais. Simptomai neretai būna sunkūs. Dažniausiai žmonės gripu suserga šaltuoju metų laiku, kai daug žmonių aplinkoje užsikrečia vienu metu.
Kada dažniausiai pasitaiko gripas?
Gripo sezonas prasideda spalio mėnesį ir tęsiasi iki gegužės, o daugiausia atvejų užfiksuojama žiemos viduryje – nuo gruodžio iki vasario mėnesio.
Kaip dažnai pasitaiko gripas?
Gripas – viena dažniausių infekcinių ligų. Kasmet gripu perserga milijonai žmonių visame pasaulyje, todėl tai didelė visuomenės sveikatos problema.
Gripo ir peršalimo skirtumai
Nors peršalimas ir gripas sukelia panašius simptomus – pavyzdžiui, sloga ar kosuliu – jų eiga skiriasi. Peršalimo simptomai dažniausiai lengvi, o gripas gali sukelti labai sunkių komplikacijų. Šias dvi ligas sukelia skirtingi virusai.
Ar įmanoma atskirti, ar tai gripas, ar COVID-19?
Nuo gripo ar COVID-19 simptomai dažnai panašūs, todėl norint tiksliai žinoti, kuris virusas sukėlė ligą, reikia atlikti laboratorinius tyrimus. Šias ligas sukelia skirtingi virusai, todėl gydymas ir medikamentai taip pat skiriasi.
Kas rizikuoja sunkesne gripo eiga?
Gripas gali būti pavojingas visiems, tačiau ypač sunkių komplikacijų riziką patiria asmenys, turintys tam tikrų lėtinių ligų ar sveikatos sutrikimų. Į rizikos grupę patenka žmonės, kurie:
- Serga astma, LOPL ar kitomis lėtinėmis plaučių ligomis
- Turi širdies, kraujagyslių, inkstų, kepenų, nervų sistemos ligų, įskaitant insultą
- Susiduria su raumenų funkcijos sutrikimais, sunkiai kosėja, ryja ar šalina kvėpavimo takų gleives
- Serga cukriniu diabetu
- Turi silpną imuninę sistemą
- Kenčia nuo kraujo ligų, pavyzdžiui, pjautuvinės anemijos
- Turi didesnį nei 30 kūno masės indeksą (nutukimas)
- Yra jaunesni nei 5 metų arba vyresni nei 65 metų
- Laukiasi kūdikio
- Yra jaunesni nei 19 metų ir nuolat vartoja aspiriną
- Gyvena ilgalaikės priežiūros įstaigose
Gripo simptomai
Gripo požymiai dažniausiai pasireiškia staiga. Jie gali būti šie:
- Karščiavimas
- Drebulys
- Kūno skausmai
- Kosulys
- Galvos skausmas
- Gerklės skausmas
- Sloga arba užgulusi nosis
- Nuovargis, bendras silpnumas
- Viduriavimas ar vėmimas (dažniau vaikams)
Ne visi gripu sergantys žmonės patiria visus šiuos simptomus.
Gripo priežastys
Gripo virusas yra pagrindinė šios ligos priežastis. Žmones užkrečia A, B ir C gripo virusai. Dažniausiai plinta A ir B tipai, dažniau pasireiškiantys žiemos mėnesiais bei sukeliantys sunkesnius simptomus. Gripo C tipas nesukelia sunkių simptomų ir plinta ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono.
Tarp A tipo variacijų yra kiaulių (H1N1) ir paukščių gripas.
Ar gripas užkrečiamas?
Gripas lengvai perduodamas iš žmogaus žmogui – užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti nuo vieno iki dviejų kitų žmonių.
Kaip plinta gripo virusas?
Gripo virusas perduodamas per tiesioginį arba netiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Dažniausios užsikrėtimo būdai:
- Kai ligonis kosėja, čiaudi ar kalba, viruso lašeliai pasklinda ore ir gali patekti ant jūsų odos arba tiesiai į kvėpavimo takus.
- Virusas patenka ant įvairių paviršių – durų rankenų, stalų, kompiuterių, telefonų – o po to, palietę užkrėstą objektą ir savo veidą, galite susirgti.
- Užsikrėtęs asmuo prisilietęs prie jūsų rankos ar veido, o jūs paskui palietę savo burną, nosį ar akis, taip pat galite užsikrėsti.
Kiek laiko reikia, kad po kontakto su virusu pasireikštų gripas?
Paprastai simptomai išryškėja per vieną–keturias dienas po užsikrėtimo.
Kaip nustatoma, ar sergate gripu?
Gydytojas vertina jūsų simptomus ir paima nosies gleivių mėginį ištyrimui. Tam naudojamas ilgas pagaliukas su minkštu antgaliu, kuris įkišamas į nosį. Rezultatai gali būti pateikiami iš karto arba po kelių dienų, jei mėginys siunčiamas į laboratoriją.
Gripo gydymas
Tam tikrais atvejais gripas gydomas antivirusiniais vaistais, kurie gali sumažinti sunkių ligos formų riziką ir sutrumpinti sirgimo trukmę. Dauguma žmonių gripą lengvai įveikia be receptinių vaistų, bet kai kuriems gydytojas skiria antivirusinius, jei:
- Simptomai tęsiasi ne ilgiau kaip 48 valandas – šiuo laikotarpiu antivirusiniai efektyviausi.
- Turite lėtinių ligų ar priklausote rizikos grupei – net jei simptomai trunka ilgiau kaip 48 valandas.
- Jaučiate ypač sunkius simptomus, nepriklausomai nuo to, kada jie pasireiškė.
- Gyvenate kartu ar rūpinatės žmonėmis, kuriems gresia sunkios komplikacijos.
Kokie vaistai naudojami gripui gydyti?
- Oseltamiviras (geriamas sirupas arba tabletės, vartojamas keletą dienų)
- Zanamiviras (įkvepiamas milteliais per specialų inhaliatorių, netinka sergantiems astma ar LOPL)
- Peramiviras (skiriamas į veną, dažniausiai užtenka vienos dozės)
- Baloksaviras (geriama dozė sirupe ar tabletėmis, užtenka vienos dozės, netinka nėščioms, žindančioms ar hospitalizuotiems asmenims)
Prieš pradedant antivirusinį gydymą svarbu informuoti gydytoją apie kitas turimas sveikatos problemas.
Kaip palengvinti gripo simptomus?
Gripo simptomus daugelis įveikia namuose, vartojant nereceptinius vaistus ir taikant paprastas priemones:
- Poilsis – kuo daugiau ilsėkitės.
- Gerkite daug skysčių (vandens, sultinio), kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Kūno skausmus galite malšinti šiltais kompresais ar termoforais.
- Kūno temperatūrą ir skausmą sumažins paracetamolis ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
- Nosies gleivinės paburkimą mažina dekongestantai.
- Kosulio priepuolius slopina antitusiciniai (kosulio slopintuvai).
- Jei vargina skrepliai, padės atsikosėjimą lengvinantys vaistai.
Ne visi nereceptiniai vaistai tinka kiekvienam, todėl prieš vartojant pasitarkite su specialistu. Vaikams iki 16 metų aspirino skirti negalima, nebent taip nurodė gydytojas.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Efektyviausia gripo prevencija – kasmetinė vakcinacija. Skiepytis galima injekcija arba nosies purškalu. Kadangi virusas nuolat kinta, būtina pasiskiepyti kiekvienais metais.
Kiti prevencijos būdai:
- Dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu arba naudokite dezinfekcinį skystį
- Uždenginėkite burną ir nosį čiaudėdami ar kosėdami (geriausia – į sulenktą alkūnę ar servetėlę)
- Venkite artimo kontakto su sergančiais asmenimis
- Ligos metu, jei privalote būti tarp žmonių, dėvėkite kaukę
- Nečiupinėkite veido, akių, nosies ar burnos
- Nedalinkitės indais ar stalo įrankiais su kitais
Ko tikėtis susirgus gripu?
Dauguma žmonių sugeba gripo simptomus valdyti namuose ir pasveiksta per kelias dienas ar savaitę. Tačiau būtina stebėti savo sveikatos būklę, ypač jei priklausote rizikos grupei. Sunkesnės komplikacijos dažniausiai išsivysto žmonėms su lėtiniais susirgimais.
Sergant reikėtų kuo mažiau bendrauti su kitais, kol nepasveiksite.
Kiek trunka gripas?
Gripo eiga dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. Karščiavimas ir kūno skausmai paprastai praeina greičiau nei kiti simptomai, o kosulys ar sloga gali užsitęsti ilgiau.
Kiek laiko gripas užkrečiamas?
Užkrėtimo rizika išlieka nuo vienos dienos prieš simptomų pradžią iki savaitės po jų pasireiškimo. Didžiausią tikimybę užkrėsti kitus turite 3–4 dienas nuo simptomų pradžios. Kūdikiai ir žmonės su silpnesne imunine sistema gali būti užkrečiami ilgiau.
Kada galima grįžti į darbą ar mokyklą?
Grįžti į įprastą veiklą rekomenduojama ne anksčiau kaip praėjus 24 valandoms po to, kai praeina karščiavimas (nevartojant temperatūrą mažinančių vaistų). Darbo ar švietimo įstaigos gali taikyti papildomas taisykles.
Galimos komplikacijos
Gripas gali sukelti komplikacijų, o taip pat susilpninti imuninę sistemą ir sudaryti palankias sąlygas bakterinėms infekcijoms. Dažniausios komplikacijos ir antrinės infekcijos:
- Vidurinės ausies uždegimas
- Sinusitas
- Sunki plaučių infekcija (pneumonija), kuri gali išprovokuoti ūminį respiracinį distreso sindromą ir kitas pavojingas būkles
- Nėščiosioms – persileidimas ar nervinio vamzdelio defektai vaisiui
Kada kreiptis į gydytoją?
Kuo anksčiau sužinosite apie gripą, tuo veiksmingesnis gali būti gydymas. Skubiai kreipkitės, jei:
- Jaučiate gripo simptomus ir priklausote rizikos grupei
- Po savaitės simptomai nemažėja, karščiavimas tęsiasi ilgiau nei tris dienas
- Esate nėščia ir turite gripo požymių ar temperatūrą
Kada būtina nedelsti ir ieškoti pagalbos?
- Kai temperatūra pakyla virš 40 °C
- Jaučiate kvėpavimo sunkumus
- Neinate į tualetą arba šlapinatės labai retai
- Skausmas krūtinėje ar pilve, kuris nepraeina
- Nuolatinis galvos svaigimas
- Sumišimas, sąmonės sutrikimai
- Labai stiprūs raumenų skausmai ar silpnumas
- Tirpsta ar pamėlsta oda, lūpos, nagai (tai gali reikšti deguonies trūkumą)
- Kai po pagerėjimo simptomai vėl atsinaujina ir stiprėja
- Pasunkėja kitos lėtinės ligos eiga
Kokius klausimus užduoti gydytojui?
- Kaip tinkamai vartoti skirtus vaistus?
- Kokius nereceptinius medikamentus galiu saugiai naudoti?
- Kaip rūpintis savimi ir malšinti simptomus namuose?
- Kokie simptomai rodo, kad būtina skubiai vykti pas gydytoją?
- Kiek laiko gali trukti sveikimas?
- Kada reikėtų ateiti kontroliniam vizitui?
Ar skrandžio gripas – tai gripas?
Nepaisant pavadinimo, vadinamasis „skrandžio gripas“ (gastroenteritas) nesusijęs su gripo virusu ir neturi nieko bendra su sezoniniu gripu.
