Žiedinė grybelinė infekcija arba žiedinė dedervinė – tai dažna odos liga, kurią sukelia grybeliai, o ne kirmėlės, kaip daug kas klaidingai mano. Infekcija plinta greitai, ją nesunku užsikrėsti tiek nuo žmogaus, tiek nuo gyvūno ar net buityje esančių daiktų. Grybeliai mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl dažnai pasitaiko sporto salėse, persirengimo kambariuose ar baseinuose.
- 1.Kas yra žiedinė dedervinė?
- 2.Pagrindiniai dedervinės tipai
- 3.Kaip atpažinti žiedinę dedervinę?
- 4.Kuriems žmonėms didesnė rizika susirgti?
- 5.Dedervinės paplitimas
- 6.Kaip plinta ligos sukėlėjai?
- 7.Diagnozavimo eiga
- 8.Gydymo principai
- 9.Gijimas ir galimos komplikacijos
- 10.Prevencijos būdai
- 11.Ligos eiga ir atsinaujinimo galimybė
- 12.Kada verta kreiptis į gydytoją?
- 13.Dažniausiai užduodami klausimai apie dedervinę
Kas yra žiedinė dedervinė?
Žiedinė dedervinė yra užkrečiama odos liga, pasireiškianti apvaliais, iškylančiais, pleiskanotais bėrimų žiedais. Grybelis, sukeliantis šią ligą, normaliomis sąlygomis gali gyventi ant odos, plaukų ar nagų, tačiau karštoje ir drėgnoje aplinkoje pradeda aktyviai daugintis. Užsikrėtus šiuo grybu, odoje išsivysto rausvos (šviesioje odoje), rudos (tamsioje odoje) spalvos žiedai, apjuosti iškilia, pleiskanojančia riba. Ligos pavadinimas priklauso nuo to, kurią kūno vietą grybelis pažeidžia.
Pagrindiniai dedervinės tipai
- Pėdų grybelis (tinea pedis): sukelia niežulį ir deginimą tarp pirštų arba ant padų. Oda gali skilinėti, pleiskanoti ar net pūslėtis, dažnai sklinda nemalonus kvapas.
- Kirkšnies grybelis (tinea cruris): būdingas paraudimas, niežulys kirkšnyse, ant šlaunų viršutinės dalies, ties sėdmenimis ar išange. Kai kam išberia pūslelėmis.
- Galvos odos grybelis (tinea capitis): matomos pleiskanojančios, paraudusios plikės, gali išslinkti plaukai.
- Ranka (tinea manuum): rankų delnai sausėja, skilinėja, gali atsirasti žiedinių dėmių.
- Barzda (tinea barbae): atsiranda žiediniai, kartais pūlingi, šašais pasidengę bėrimai kaklo, smakro srityje ar ant skruostų.
- Nagų grybelis (tinea unguium, onichomikozė): nagai pastorėja, keičia spalvą, deformuojasi, lūžinėja.
Kaip atpažinti žiedinę dedervinę?
Pirmieji ligos požymiai išryškėja per 4–14 dienų po kontakto su grybelio sukėlėju. Paprastai žiedinė dedervinė prasideda kaip plokščias pakitimas, kurio kraštai laipsniškai iškyla, pleiskanoja ir ima niežėti. Tipinės apraiškos:
- Apvalūs ar žiediniai, pleiskanoti bėrimai su aiškia, iškilusia riba
- Niežulys pažeistoje srityje
- Galimas plaukų slinkimas ar plikės (ypač esant galvos odos dedervinei)
Kuriems žmonėms didesnė rizika susirgti?
Dedervinė gali pasireikšti asmenims bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau serga žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs, sergantys autoimuninėmis ligomis, gausiai prakaituojantys ar aktyviai sportuojantys kontakto sportus (pvz., imtynių dalyviai). Taip pat didesnė rizika užsikrėsti naudojantis bendromis dušo patalpomis ar sporto salėmis, turint artimą kontaktą su gyvūnais ar dažnai liečiant užkrėstus paviršius.
Dedervinės paplitimas
Ši grybelinė odos liga yra itin dažna – ja tuo pačiu metu gali sirgti net penktadalis pasaulio gyventojų. Užkratas plinta per tiesioginį kontaktą su žmogumi, gyvūnu, užkrėstu daiktu arba net žeme.
Dedervinės simptomai
- Žiedinių ar apvalių bėrimų atsiradimas su pleiskanojančiais pakraščiais
- Pažeistos odos niežulys
- Plokščių, paraudusių ar pakitusių spalvos dėmių formavimasis
- Plaukų slinkimas ar išplikimas srityje, kurioje pasireiškė infekcija
Kaip plinta ligos sukėlėjai?
Dedervinės grybai lengvai perduodami per odą, drabužius, grindis, sporto įrangą ar net gyvūnus. Platinimo būdai:
- Tiesioginis odos kontaktas su sergančiu žmogumi
- Sąlytis su užsikrėtusiu šunimi, kate ar kitu gyvūnu
- Bendrai naudojami daiktai – šepetys, rankšluostis, patalynė
- Kontaktas su užterštu paviršiumi arba gruntu
Diagnozavimo eiga
Specialistas dažniausiai ligą atpažįsta apžiūrėjęs odos pokyčius ir įvertinęs nusiskundimus. Kartais paimamas odos paviršiaus ląstelių mėginys ištirti mikroskopu – taip nustatoma, ar iš tiesų tai grybelinė infekcija.
Gydymo principai
Dedervinę galima išgydyti tiek nereceptiniais, tiek receptiniais priešgrybeliniais vaistais. Dažniausiai vartojami kremai, geliai arba milteliai, o plačiau išplitusiai infekcijai gydyti skiriami geriami vaistai.
Priešgrybeliniai kremai ir milteliai
Efektyviausiai pirmu pasirinkimu naudojami vietiniai priešgrybeliniai preparatai:
- Klotrimazolas
- Mikonazolas
- Terbinafinas
- Tolnaftatas
Jeigu po dviejų savaičių gydymo simptomai negerėja arba išplinta, gali būti reikalingas gydytojo paskirtas geriamasis vaistas.
Geriamieji vaistai dedervinei gydyti
Esant židiniams plaukuotoje galvos srityje ar apėmus didelę kūno dalį, gydytojas gali paskirti priešgrybelinius vaistus tablečių forma. Dažniausiai skiriama vartoti nuo vieno iki trijų mėnesių:
- Flukonazolas
- Grizeofulvinas
- Itrakonazolas
- Terbinafinas
Priešgrybelinis šampūnas
Naudojamas, kai infekcija išplitusi galvos srityje: šampūnas su ketokonazolu padeda sumažinti grybelio plitimą, tačiau norint pasiekti visišką efektą, būtina kartu vartoti ir geriamuosius vaistus. Šampūnu galvos oda gali būti plaunama ir tiems šeimos nariams, kurie neturi simptomų, kad būtų užkirstas kelias užkratui.
Namuose taikomos priemonės
Naminiai metodai, tokie kaip obuolių actas ar arbatmedžio aliejus, nėra patikimi ir gali net sukelti sudirginimą ar uždegimą. Grybelio sporos ant paviršių išlieka aktyvios mėnesiais, tad būtina dezinfekuoti aplinką naudoti baliklius ar specialius purškalus. Drabužius, patalynę, rankšluosčius patariama skalbti aukštoje temperatūroje.
Kortikosteroidų kremų naudojimas
Priešuždegiminiai steroidiniai kremai netinka gydyti dedervinei – jie gali pabloginti būklę ir padėti infekcijai išplisti.
Gijimas ir galimos komplikacijos
Nedideli žiedinės dedervinės židiniai dažniausiai išnyksta per keletą savaičių. Didesniems ar ilgiau užsitęsusiems bėrimams gydyti gali prireikti iki trijų mėnesių. Svarbiausia – viso gydymo laikotarpiu nuolat tepti paskirtus preparatus, laikytis asmens higienos ir neliesti pažeistos srities rankomis, kad sumažintumėte infekcijos išplitimo riziką.
Nors kartais dedervinė gali savaime išnykti, palikus ją negydytą, ji vis tiek išlieka užkrečiama ir gali plisti kitiems ar ant kitų kūno vietų.
- Norint pagreitinti gijimą, patariama išlaikyti pažeistą odą kuo sausesnę ir švarią
- Laikytis gydymo ir dažnai plauti rankas
- Vengti liesti užkrėstą vietą arba naudoti atskirus rankšluosčius
Jei dedervinei netaikoma tinkama priežiūra, grybelis gali įsiskverbti giliau, o galvos odos infekcija kartais gali komplikuotis – išsivystyti uždegimas su pūlingais šašais ir randėjimu.
Prevencijos būdai
Dedervinė mėgsta drėgnas, šiltas vietas – užkrėsti gali rankšluosčiai, drabužiai, patalynė, grindys ar net sporto inventorius. Prevenciniai veiksmai apima:
- Kasdien keiskite kojines ir apatinį trikotažą – jei jie sudrėksta, keiskite dažniau
- Po sporto ar kontakto su viešais dušais iš karto nusiprauskite
- Viešose vietose, baseinuose ar dušuose avėkite šlepetes
- Gerai nusausinkite odą, ypač tarpupirščius po maudynių
- Nenaudokite bendrų rankšluosčių, šukų ar kitų asmeninių daiktų
- Drabužius, sporto aprangą ir patalynę skalbkite karštame vandenyje su skalbikliu
- Dezinfekuokite paviršius, ypač bendrose patalpose
- Jei jūsų augintinis serga grybeliu, pasirūpinkite jo gydymu
- Po kontakto su gyvūnais plaukite rankas
Silpnas imunitetas bei šilto, drėgno klimato aplinka dar labiau didina riziką užsikrėsti.
Ligos eiga ir atsinaujinimo galimybė
Žiedinė dedervinė gali atsinaujinti, ypač jeigu gydymas nutraukiamas per anksti arba nesilaikoma visų gydytojo rekomendacijų. Tik baigus gydymo kursą iki galo ir visiškai išnykus simptomams, sumažinama infekcijos pasikartojimo tikimybė.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
- Jei dedervinė atsiranda ant galvos odos
- Jei bėrimas parausta, ištinsta, atrodo kaip pūlingas uždegimas
- Jei infekcija išplinta į kitas kūno vietas
- Jei gydymas nereceptiniais vaistais neveikia
- Jei susirgote nėštumo metu
Dažniausiai užduodami klausimai apie dedervinę
- Dedervinė nėra kirmėlė, o grybelinė odos infekcija, gavusi pavadinimą dėl žiedo formos bėrimo.
- Nėštumui dedervinės grybelis pavojaus nekelia, bet prieš vartojant bet kokius priešgrybelinius vaistus būtina pasitarti su gydytoju.
- Liga gali būti perduodama nuo gyvūnų (šunų, kačių, karvių, ožkų ir kt.), todėl svarbu laikytis higienos ir reguliariai dezinfekuoti augintinių guolius, grindis ar baldus, su kuriais kontaktuoja gyvūnas.
- Dedervinė ir egzema gali atrodyti panašiai: abi ligos sukelia paraudimą ir niežulį, tačiau egzema nėra užkrečiama, o dedervinė – plinta žiedu ir gali pasklisti į kitas kūno vietas.
Kilus abejonių dėl bėrimo pobūdžio ar gydymo, verta pasitarti su gydytoju, kuris paskirs tiksliausią gydymą ir padės įveikti infekciją.
