Gyvsidabris – tai natūralus elementas, aptinkamas Žemės plutoje akmenyse ir žinomas dėl blizgaus, sidabro spalvos paviršiaus, pelnęs pravardę „skystasis sidabras“. Tai vienintelis metalas, kuris kambario temperatūroje būna skystas, tačiau šis elementas gali egzistuoti ir kietoje būsenoje, jei pakanka žemos temperatūros. Periodinėje lentelėje jis žymimas simboliu Hg ir turi 80-ąjį atominį numerį.
Kur naudojamas gyvsidabris?
Gyvsidabris pasižymi gebėjimu praleisti šilumą ir elektrą, todėl jį daugelį metų žmonės naudojo gamindami termometrus, fluorescentines lempas, kai kurias jungiklius bei dantų plombas. Dėl savo cheminės sudėties ir laidumo šis metalas tapo nepakeičiamas įvairiose pramonės srityse, tačiau svarbu prisiminti, kad jis yra toksiškas žmogaus organizmui.
Kas yra apsinuodijimas gyvsidabriu?
Apsinuodijimas gyvsidabriu – tai būklė, kuri atsiranda organizmui įsisavinus per daug šios medžiagos. Patekus gyvsidabriui, kūnas reaguoja neigiamai, nes šis metalas veikia toksiškai ir gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Simptomai priklauso nuo to, su kokia forma žmogus kontaktuoja ir kaip ilgai vyksta poveikis.
Toksiškos gyvsidabrio rūšys
Gyvsidabris kenksmingas žmogui keliais pavidalais:
- Elementinis gyvsidabris: Tai skystas metalas, randamas termometruose, kai kuriuose elektros jungikliuose, lempose, senose dantų plombose.
- Norganinis gyvsidabris: Randamas kai kurių tipų baterijose, dezinfektantuose ir chemijos laboratorijose.
- Organinis gyvsidabris: Šio tipo junginių dažnai būna taršiose jūros gėrybėse, ypač žuvyse, kurios kaupė metilgyvsidabrį. Jo galima aptikti ir senose antiseptinėse priemonėse.
Kas gali apsinuodyti gyvsidabriu?
Kiekvienas asmuo, kuris įkvepia, praryja ar tiesiogiai kontaktuoja su gyvsidabriu, gali patirti apsinuodijimą. Didesnė rizika kyla vaikams, nėščioms moterims ir žindančioms moterims, ypač jei jos suvartoja daugiau žuvies ar jūros gėrybių, turinčių šios medžiagos.
Kaip dažnai pasitaiko apsinuodijimai gyvsidabriu?
Nors apsinuodijimai gyvsidabriu yra reti, labiau rizikuoja žmonės tam tikrose vietovėse – šalia kasyklų ar pakrančių, kur galimi užteršti maisto produktai ar oro tarša. Taip pat didesnė rizika tiems, kurių darbo aplinkoje naudojamas gyvsidabris ar jo junginiai.
Gyvsidabrio poveikis organizmui
Įkvepiant, praryjant ar liečiant gyvsidabrį, ši medžiaga per kraują pasiekia širdį, inkstus bei centrinę nervų sistemą. Organizmas atpažįsta gyvsidabrį kaip pavojingą, todėl reaguoja panašiai, kaip gintųsi nuo infekcijos, sukelia įvairius simptomus ir imuninę reakciją.
Apsinuodijimo gyvsidabriu simptomai
Elementinio gyvsidabrio simptomai
Elementinį, arba skystą gyvsidabrį, dažnai galima liesti ar net praryti be iškart pastebimų pasekmių, nes šis metalas sunkiai įsisavinamas virškinimo sistema ar per odą. Tačiau didžiausias pavojus kyla, kai jis tampa garais ir įkvepiamas – tokiu atveju gali pasireikšti:
- Kosulys
- Dusulys, kvėpavimo sunkumai
- Metalo skonis burnoje
- Pykinimas, vėmimas
- Kraujuojančios ar patinusios dantenos
Norganinio gyvsidabrio simptomai
Norganizinis gyvsidabris toksiškas, jei suvalgomas. Jis gali sukelti žalą inkstams ir smegenims, sukelti žemiau išvardytus simptomus:
- Deginantis pojūtis skrandyje ar gerklėje
- Pykinimas, vėmimas
- Viduriavimas
- Kraujas vėmaluose ar išmatose
- Pakitusi šlapimo spalva
Organinio gyvsidabrio simptomai
Organiniai gyvsidabrio junginiai gali veikti įkvepiant ar ilgai liečiant odą. Dažniausiai simptomai išryškėja tik po ilgo, metų ar net dešimtmečių kontakto, tačiau labai didelis poveikis gali sukelti reakciją ir iš karto. Dažniausi ilgalaikiai simptomai gali būti:
- Nutirpimas arba maudimas kai kuriose kūno vietose
- Raumenų drebėjimas
- Nestabilus ėjimas
- Dvigubas ir neryškus matymas ar apakimas
- Atminties sutrikimai
- Epilepsijos priepuoliai
Nėščiosioms ypač pavojinga didelė metilgyvsidabrio dozė – ji gali pakenkti vaisiaus smegenų vystymuisi. Tad gydytojai rekomenduoja mažinti žuvies vartojimą ar visai jos atsisakyti nėštumo metu, ypač vengti kardžuvių ir panašių rūšių žuvies.
Nuolatinis kontaktas su organiniu gyvsidabriu pavojingas gyvybei, todėl dirbant su šia medžiaga būtina dėvėti apsaugines priemones, tokias kaip pirštinės ar respiratorius.
Apsinuodijimo gyvsidabriu priežastys
- Įkvėpus gyvsidabrio garų, susidariusių, pavyzdžiui, netinkamai valant išsiliejusį gyvsidabrį
- Valgant ar dažnai vartojant žuvį, turinčią daug organinio gyvsidabrio
- Prarijus gyvsidabrio arba ilgai kontaktuojant su juo liečiant skystą metalą
Kaip nustatomas apsinuodijimas gyvsidabriu?
Dažniausiai ši būklė nustatoma skubios pagalbos skyriuje, kai pacientas pasijunta labai prastai po sąlyčio su gyvsidabriu. Gydytojas renkasi ligos istoriją, klausia apie galimus kontaktus su cheminėmis medžiagomis ir įvertina simptomus.
Diagnozei patvirtinti atliekami įvairūs tyrimai:
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Šlapimo tyrimas (per 24 valandas surenkamas šlapimas)
- Kraujas – bendrojo kraujo tyrimo ir biocheminio profilio analizė
- Širdies veiklos įvertinimas (elektrokardiograma)
Apsinuodijimo gydymas
Skubios pagalbos atveju pirmiausia pašalinama gyvsidabrio medžiaga nuo odos ar drabužių, kad būtų sustabdytas tolesnis poveikis. Tolimesnis gydymas priklauso nuo to, kaip į organizmą pateko gyvsidabris.
Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti gyvsidabrį iš organizmo. Būdai gali būti šie:
- Kelias savaites ar mėnesius vartojami chelatai – vaistai, surišantys ir iš organizmo pašalinantys metalus
- Oro kaukė, tiekianti deguonį
- Vaistai simptomams lengvinti
- Dializė (esant sunkiam inkstų pažeidimui)
- Kai kuriais atvejais operacija, šalinant dideles gyvsidabrio sankaupas
Net ir pašalinus metalą, kai kurie simptomai gali išlikti ilgesnį laiką ir reikės nuolatinės medicininės priežiūros.
Kaip apsisaugoti nuo apsinuodijimo?
- Ribokite žuvies ir jūros gėrybių vartojimą, ypač jei jos žinomos kaip kaupiančios daugiau gyvsidabrio
- Nėščiosios ir žindančios moterys turėtų itin atsargiai rinktis žuvį ar jos visiškai atsisakyti
- Darbo aplinkoje naudokite asmenines apsaugos priemones dirbdami su cheminėmis medžiagomis
- Venkite vietų, kur gali būti gyvsidabrio – ypač seni pramonės objektai, kai kurios laboratorijos
- Jei namuose ar darbe vis dar turite seno tipo amalgaminių dantų plombų – jas verta pakeisti saugesnėmis alternatyvomis
- Išsiliejus gyvsidabriui jokiu būdu nenaudokite dulkių siurblio, nes taip pavojingas metalas gali patekti į orą
Kokia gyvenimo ir sveikatos prognozė?
Gyvsidabris pavojingas dėl to, kad žala priklauso nuo organizmo būklės ir to, kiek medžiagos buvo įsisavinta. Kai kuriais atvejais po detoksikacijos simptomai praeina ir žmogus gali gyventi be ilgalaikių pasekmių. Tačiau stiprūs arba ilgalaikiai apsinuodijimai gali pažeisti plaučius, smegenis, inkstus, o neatpažinus ir negydant laiku – baigtis mirtimi.
Didelį pavojų sveikatai kelia nuolatinis ar didelis gyvsidabrio poveikis – tokiu atveju pasekmės gali būti negrįžtamos.
Dažniausi klausimai apie kasdienį gyvenimą ir gyvsidabrį
Ar galima apsinuodyti valgant žuvį?
Dalis žuvų turi per gyvenimą sukaupusios metilgyvsidabrio, kuris žmogui yra itin toksiškas. Jei valgoma daug tokios žuvies, kyla apsinuodijimo pavojus. Didžiausi metilgyvsidabrio kiekiai aptinkami rykliuose, kardžuvėse, kingmakrelinėse, tunuose, lašišose, ešeriuose, lydekuose ir pan. Ypač nėščiosioms rekomenduojama žuvį, galimai turinčią daug gyvsidabrio, riboti arba visai atsisakyti.
Ar amalgaminės plombos burnoje pavojingos?
Senesnėse sidabrinėse plomboje apie pusė sudėties sudaro elementinis gyvsidabris, likusi dalis – kiti metalai. Jei dantų plomba nepažeista, neturite dantų ėduonies – didelės rizikos nėra. Tačiau jei pastebite plomboje įtrūkimų, ar jaučiate metalo skonį burnoje, vertėtų pasitarti su savo odontologu – atsivėrus pažeistai plomba i galite įkvėpti ar kitaip įsisavinti gyvsidabrio.
