Hashimoto liga – tai lėtinis autoimuninis sutrikimas, dėl kurio dažnai vystosi hipotirozė, t. y. sumažėjęs skydliaukės aktyvumas. Ši liga trunka visą gyvenimą ir daugeliui žmonių ji prasideda nepastebimai – ilgą laiką gali nesukelti akivaizdžių simptomų, tačiau pagrindinis ankstyvas ženklas dažniausiai būna padidėjusi skydliaukė, vadinama gūžiu. Pastebėjus kaklo priekyje esančią pabrinkusią ar patinusią vietą, vertėtų kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti vienas iš pirmųjų Hashimoto ligos ženklų.
Kas yra Hashimoto liga
Šią ligą sukelia organizmo imuninė sistema, klaidingai atakuojanti savas skydliaukės ląsteles. Imunitetas, kuris paprastai apsaugo nuo bakterijų ir virusų, Hashimoto ligos atveju pradeda naikinti skydliaukės audinį, sukelia jos uždegimą ir ilgainiui trukdo jos veiklai. Dėl to sumažėja skydliaukės hormonų gamyba, o šie hormonai atsakingi už medžiagų apykaitą – maisto pavertimą energija. Nors dažnai apie metabolizmą galvojame tik kalbėdami apie svorio pokyčius, jis veikia kiekvieną kūno organą, įskaitant širdį ir smegenis.
Hashimoto liga dažnai įvardijama ir kitais terminais – lėtinis autoimuninis tiroiditas, limfocitinis tiroiditas ar tiesiog Hashimoto tiroiditas. Pirmą sykį šią būklę 1912 metais aprašė japonų gydytojas.
Kaip dažna Hashimoto liga
Šis sutrikimas – pagrindinė hipotirozės priežastis tose šalyse, kuriose daugumoje maisto produktų yra jodo. Apie 5 iš 100 žmonių susiduria su Hashimoto liga, o dažniau ji diagnozuojama moterims. Moterys serga apie 10 kartų dažniau nei vyrai, ypač sulaukusios 30–50 metų.
Visgi, bet kas – nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties – gali susirgti Hashimoto liga. Padidėjusi rizika taip pat būdinga tiems, kurių artimi giminaičiai yra sirgę šia ar kitomis skydliaukės ligomis.
Hashimoto ligos simptomai
Ligos pradžioje užfiksuoti ligos požymiai dažnai būna neryškūs arba išvis nepasireiškia. Vystantis ligai, neretai padidėja ir skydliaukė – gūžys. Jis paprastai neskausmingas, gali sukelti spaudimo ar pilnumo jausmą apatinėje kaklo dalyje, vizualiai matomas patinimas.
- Nuolatinis nuovargis, vangumas, poreikis daugiau miegoti.
- Lengvas svorio priaugimas.
- Vidurių užkietėjimas.
- Sausa oda.
- Padidėjęs šalčio pojūtis.
- Sulėtėjęs širdies plakimas (bradikardija).
- Raumenų ar sąnarių sustingimas, skausmas.
- Trapūs, lėtai augantys ar slenkantys plaukai.
- Depresija ar prasta nuotaika.
- Paburkusios akys ir veidas.
- Atminties sutrikimai, sunkiau susikaupti.
- Nereguliarios arba gausios menstruacijos.
- Sumažėjęs lytinis potraukis.
- Vaisingumo sutrikimai tiek moterims, tiek vyrams.
Kai liga pažeidžia skydliaukę tiek, kad ji nesukuria pakankamai hormonų, organizmo procesai sulėtėja. Pastebimi tokie pojūčiai kaip „sustingimas“, energijos trūkumas, sumažėjęs fizinis pajėgumas. Gali sumažėti pulso dažnis, atsirasti „smegenų rūkas“, sutrikti atmintis, pasireikšti nuotaikos svyravimai, dažnesnė depresija, sumažėjęs seksualinis aktyvumas ir lėtesnė virškinimo sistema.
Hashimoto ligos priežastys
Ši liga priskiriama autoimuniniams sutrikimams. Neaišku, kodėl imuninė sistema ima pulti skydliaukę, tačiau pagrindinis mechanizmas – antikūnų susidarymas prieš šios liaukos audinį, dėl ko atsiranda uždegimas. Daug baltųjų kraujo kūnelių, ypač limfocitų, kaupiasi skydliaukėje ir ją pažeidžia, trukdo normaliai hormonų gamybai. Ne visi sergantys Hashimoto liga iškart susiduria su hipotiroze, tačiau pažeistos skydliaukės hormonų kiekis pamažu mažėja.
Kas turi didesnę riziką sirgti
- Genetinis polinkis – apie 80 % tikimybės susirgti lemia paveldimumas, ypač jei šeimoje būta skydliaukės sutrikimų.
- Lytis – moterims ši liga diagnozuojama žymiai dažniau nei vyrams, tikėtina dėl lytinių hormonų skirtumų.
- Amžius – sergamumo rizika didesnė vyresniame amžiuje.
Padidėjusi rizika būdinga ir tiems, kurie serga kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė, vilkligė, celiakija, Addisiono liga, reumatoidinis artritas, Sjøgreno sindromu, 1 tipo diabetu ar žalinga mažakraujyste.
Kaip nustatoma Hashimoto liga
Diagnozuojant šį sutrikimą, gydytojas pirmiausia išsiaiškina pagrindinius skundus bei surenka asmeninę ir šeimos ligų istoriją, apžiūri kaklą, apčiuopdamas skydliaukę. Vėliau atliekami kraujo tyrimai:
- Skydliaukės stimuliuojančio hormono (TSH) tyrimas – padidėjęs TSH dažniausiai rodo, kad skydliaukė neišskiria pakankamai T4 hormono, kas signalizuoja apie hipotirozę ar jos pradžią.
- Laisvo tiroksino (T4) tyrimas – sumažėjęs T4 kiekis įrodo hipotirozę.
- Antikūnų prieš skydliaukę tyrimai – radus specifinių autoantikūnų, diagnozuojama Hashimoto liga kaip hipotirozės priežastis, atskiriant ją nuo kitų, pavyzdžiui, jodo trūkumo.
Kartais rekomenduojama atlikti skydliaukės echoskopiją, siekiant nustatyti jos dydį ar įsitikinti, kad nėra mazgų.
Gydymo galimybės
Neretai, jei nustatoma tik padidėjęs antikūnų kiekis, o hipotirozė dar nepasireiškė, gydymas nepradedamas – stebima, ar nevyksta pokyčiai. Tačiau, išsivysčius hipotirozei, pradeda būti skiriamas levotiroksinas – hormonų pakaitinė terapija, kuri padeda sugrąžinti trūkstamų hormonų kiekį organizmui.
Levotiroksinas yra sintetinė natūralaus tiroksino (T4) versija, kurią kasdien reikia vartoti visą likusį gyvenimą. Šis gydymas užtikrina normalią medžiagų apykaitos veiklą ir kompensuoja skydliaukės nepakankamumą. Laikui bėgant gali prireikti dozę keisti, priklausomai nuo simptomų ir hormonų tyrimų rezultatų, todėl svarbus nuolatinis gydytojo stebėjimas.
Kaip atpažinti per didelę levotiroksino dozę
Per didelė šio vaisto dozė gali sukelti tireotoksikozę – pernelyg didelį skydliaukės hormonų kiekį, pasireiškiantį tokiomis būklėmis kaip:
- Greitas širdies plakimas (daugiau kaip 100 dūžių per minutę).
- Nereguliarus širdies ritmas.
- Netikėtas svorio mažėjimas.
- Drebėjimas.
- Padidėjęs nerimas, dirglumas, jautrumas karščiui, prakaitavimas.
- Menstruacijų pokyčiai.
Mityba ir gyvenimo būdas
Ypatingos dietos Hashimoto ligai nėra. Tačiau kai kurie produktai, vaistai ar papildai gali trukdyti levotiroksino įsisavinimui: geležies, kalcio papildai, kai kurie skrandžio vaistai (sukralfatas, cholestiraminas, alumino hidroksidas esantys dalyje antacidų). Norint išvengti šio poveikio, juos reikėtų vartoti praėjus bent keturioms valandoms po vaisto ar iki jo.
Norint stiprinti imuninę sistemą ir jaustis geriau, svarbu valgyti įvairų, subalansuotą maistą, užsiimti aktyvia fizine veikla, išsimiegoti ir valdyti stresą. Visgi, jei diagnozuota hipotirozė, medikamentinis gydymas išlieka būtinas visą gyvenimą.
Hashimoto ligos prognozė ir eiga
Ligai nėra išgydymo ar būdų sustabdyti jos progresavimo, tačiau tinkamai parinkta ir nuolat vartojama vaistų terapija leidžia išlaikyti gerą savijautą ir pilnavertišką gyvenimą. Negydant hipotirozės, ilgainiui gali pasireikšti rimtesnių sveikatos problemų:
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
- Širdies ligos ir širdies nepakankamumas.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Užsitęsusi depresija.
- Miksedema – reta, bet pavojinga komplikacija, kai organizmo funkcijos labai sulėtėja ir gali būti pavojinga gyvybei.
Netinkamai gydoma hipotirozė nėštumo metu didina persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus žūties ar preeklampsijos riziką. Taip pat gali būti paveiktas vaisiaus augimas ir galvos smegenų vystymasis, todėl labai svarbi reguliari gydytojo priežiūra.
Kodėl svarbi nuolatinė stebėsena
Sergant Hashimoto liga būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, stebėti skydliaukės hormonų kiekį kraujyje ir, esant reikalui, koreguoti vaistų dozę. Pastebėjus naujų ar stiprėjančių simptomų arba fiziškai pakitus skydliaukei, vertėtų pasitarti su gydytoju kuo skubiau.
Kada būtina neatidėliotina medicininė pagalba
Susidūrus su labai stipria, progresuojančia hipotiroze, kyla miksedemos komos pavojus – ši būklė kelia grėsmę gyvybei. Jos požymiai – žema kūno temperatūra (žemiau 35 ºC), patinimas, lėtas pulsas, lėtas arba apsunkintas kvėpavimas, sąmonės sutrikimai. Pastebėjus šiuos simptomus, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
