Hiperaldosteronizmas – tai būklė, kai vienas arba abu antinksčiai ima gaminti per daug hormono aldosterono. Šis hormonas labai svarbus organizmo funkcijoms, nes reguliuoja kraujospūdį, užtikrindamas natrio ir kalio kiekio pusiausvyrą kraujyje.
- 1.Kas yra hiperaldosteronizmas?
- 2.Hiperaldosteronizmo tipai
- 3.Ką dažniausiai paveikia ši liga?
- 4.Kaip dažnai pasitaiko hiperaldosteronizmas?
- 5.Hiperaldosteronizmo simptomai
- 6.Hiperaldosteronizmo priežastys
- 7.Kaip nustatomas hiperaldosteronizmas?
- 8.Gydymo galimybės
- 9.Ar galima išvengti hiperaldosteronizmo?
- 10.Prognozė ir galimos komplikacijos
- 11.Kada kreiptis į gydytoją?
Kas yra hiperaldosteronizmas?
Kai antinksčiai išskiria per daug aldosterono, organizme sutrinka skysčių ir elektrolitų balansas, dėl to atsiranda aukštas kraujospūdis ir sumažėja kalio kiekis kraujyje.
Antinksčiai – tai hormonų gamybos liaukos, esančios virš abiejų inkstų. Jos yra endokrininės sistemos dalis, o jų gaminami hormonai kasdien padeda organizmui reguliuoti daugybę svarbių procesų.
Hiperaldosteronizmo tipai
- Pirminis hiperaldosteronizmas (dar vadinamas Konno sindromu) – kai pati antinksčių veikla sutrinka ir pradeda gaminti per daug aldosterono.
- Antrinis hiperaldosteronizmas – kai kitų organų ar ligų įtaka paskatina antinksčius gaminti daugiau šio hormono.
Ką dažniausiai paveikia ši liga?
Hiperaldosteronizmas dažniausiai diagnozuojamas 30–50 metų žmonėms. Statistika rodo, jog ši būklė truputį dažnesnė tarp moterų.
Kaip dažnai pasitaiko hiperaldosteronizmas?
Nors tikslus atvejai nėra lengvai apskaičiuojami, kai kurie tyrimai rodo, kad pirminis hiperaldosteronizmas būna nuo 5% iki 10% asmenų, kuriems nustatytas aukštas kraujospūdis. Manoma, kad tarp žmonių, kurių kraujospūdis sunkiai suvaldomas vaistais, ši būklė gali būti aptinkama net iki ketvirtadalio atvejų.
Hiperaldosteronizmo simptomai
Ligos požymiai gali labai skirtis – vieniems simptomų beveik nebūna, kiti jaučia ryškius pakitimus. Dažniausiai išryškėja padidėjęs kraujospūdis, ypač jei įprasti vaistai jį sunkiai reguliuoja.
Aukšto kraujospūdžio simptomai:
- Galvos skausmai
- Svaigulys
- Regėjimo pokyčiai
- Dusulys
Kai sumažėja kalio kraujyje, gali pasireikšti:
- Raumenų silpnumas (sunkiais atvejais – net laikina paralyžiaus būsena)
- Traukuliai ar raumenų trūkčiojimas
- Dilgčiojimas ar nutirpimas
- Nuovargis
- Labai didelis troškulys
- Dažnas šlapinimasis
Hiperaldosteronizmo priežastys
Šios būklės priežastys priklauso nuo to, koks tai hiperaldosteronizmas – pirminis ar antrinis.
Pirminio hiperaldosteronizmo priežastys
- Dažniausiai išsivysto dėl antinkščių gėrybinio naviko – antinkščių adenomos.
- Retesniais atvejais priežastimi tampa viena išvešėjusi antinksčių liauka (vienpusė antinksčių hiperplazija), piktybiniai navikai arba paveldimi genetiniai sutrikimai.
Antrinio hiperaldosteronizmo priežastys
Šiuo atveju veiklą trikdo sumažėjusi kraujo tėkmė į inkstus. Svarbu žinoti, kad aldosterono reguliavimas susijęs su vadinamąja renino-angiotenzino-aldosterono sistema, kuri reaguoja į kraujospūdžio bei natrio pokyčius kraujyje.
- Kai inkstuose sumažėja kraujotaka (pavyzdžiui, sergant inkstų arterijų obstrukcine liga ar inkstų sukelta hipertenzija), ši sistema suaktyvėja pernelyg stipriai, ir antinksčiai pradeda per daug gaminti aldosterono.
- Kiti galimi veiksniai: lėtinės būklės, sukeliančios skysčių kaupimąsi, pvz., širdies nepakankamumas, kepenų cirozė, nefrozinis sindromas.
Kaip nustatomas hiperaldosteronizmas?
Ligos diagnozei dažniausiai naudojami kraujo tyrimai, kurie leidžia įvertinti elektrolitų – natrio, kalio, magnio – kiekius. Diagnozė įtariama tiems, kurių aukštą kraujospūdį sunku suvaldyti vaistais.
- Kraujo tyrimuose galima rasti kiek didesnį natrio, kiek mažesnį magnio kiekį.
Įtarus šią būklę, toliau atliekami specifiniai kraujo tyrimai – matuojama plazmos renino koncentracija arba renino aktyvumas. Jei tai pirminis hiperaldosteronizmas, rezultatai būna žymiai mažesni nei įprasta, o antrinio atveju – padidėję.
Taip pat gali būti atliekamas aldosterono slopinimo testas – organizmui duodama natrio ir per 24 valandas vertinamas susidariusio aldosterono kiekis šlapime.
Norint nustatyti tikslią priežastį (pavyzdžiui, ar nėra naviko), papildomai gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija.
Gydymo galimybės
Gydymo planas priklauso nuo hiperaldosteronizmo priežasties, tačiau pagrindinis tikslas – kontroliuoti kraujospūdį ir pašalinti priežastį.
Jei pirminę formą sukelia antinksčių navikas, dažniausiai jis šalinamas operaciniu būdu. Kartais galima apsiriboti vaistų vartojimu. Reikia žinoti, kad net po sėkmingos operacijos gali tekti toliau naudoti medikamentus kraujospūdžiui reguliuoti.
Gydant antrinį hiperaldosteronizmą, svarbiausia yra gydyti pagrindinę ligą (pavyzdžiui, širdies nepakankamumą) ir reguliuoti kraujospūdį vaistais.
Dažniausiai skiriami vaistai:
- Spironolaktonas
- Eplerenonas
- Amiloridas
Ilgalaikis gydymas spironolaktonu gali vyrams sukelti lytinės funkcijos sutrikimų ar moteriškų pieno liaukų išvešėjimą.
Ar galima išvengti hiperaldosteronizmo?
Dažniausiai šiai būklei išvengti nėra jokių patikimų priemonių – liga atsiranda savaime ar dėl kitų ligų.
Prognozė ir galimos komplikacijos
Būklės prognozė labai priklauso nuo priežasties. Jei liga nustatoma anksti ir gydoma, pirminės formos prognozė paprastai gera. Antrinio hiperaldosteronizmo atvejais galutinė eiga priklauso nuo pagrindinės ligos.
Pagrindinės komplikacijos dažniausiai susijusios su padidėjusiu kraujospūdžiu – gali išsivystyti širdies ritmo sutrikimai, kairiojo skilvelio raumens sustorėjimas, infarktas ar insultas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu sergate hiperaldosteronizmu, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų galima stebėti gydymo efektyvumą ir keisti vaistų dozes, jei to prireikia. Pastebėję naujus simptomus arba esamiems pasunkėjus, taip pat turėtumėte kreiptis į specialistą.
