Hipervolemija – tai būsena, kai organizme kaupiasi per daug skysčių. Dar vadinama „skysčių pertekliumi“ arba „apimties perkrova“. Toks skysčių perteklius gali sukelti įvairių nemalonių pojūčių, paveikti kasdienį gyvenimą ir ilgainiui sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Kas sukelia hipervolemiją?
Dažniausios šios būklės priežastys yra susijusios su per dideliu druskos (natrio) kiekiu organizme, hormonų pokyčiais ar tam tikromis ligomis. Kai kuriems žmonėms skysčių perteklius ima kauptis dėl širdies, inkstų, kepenų ligų ar diabeto. Tam tikri vaistai – ypač skirti kraujospūdžiui ar skausmui malšinti – gali skatinti hipervolemijos vystymąsi.
- Perteklinis natrio kiekis: Jei maiste ar intraveniniuose skysčiuose yra daug druskos, organizmas ją stengiasi atskiesti vandeniu, todėl sulaikoma daugiau skysčių.
- Lėtinių ligų įtaka: Ligų, tokių kaip širdies nepakankamumas, inkstų funkcijos sutrikimai, cirozė ar hepatitas metu organizmas nebepajėgia efektyviai pašalinti skysčių.
- Hormonų pokyčiai ir nėštumas: Hormonų svyravimai menstruacijų, nėštumo metu gali lemti didesnį skysčių kaupimąsi, o padidėjęs spaudimas kraujagyslėms (ypač nėščiosioms) dažnai pasireiškia tinimu.
Kaip inkstai padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą?
Inkstai yra pagrindinis organas, reguliuojantis skysčių kiekį organizme. Jie filtruoja kraują, pašalindami perteklių kartu su šlapimu, ir išlaiko tinkamą vandens, elektrolitų – tokių kaip natris ir kalis – balansą. Jei inkstų darbas sutrinka, skysčiai ima kauptis, o tai prisideda prie hipervolemijos vystymosi.
Hipervolemijos simptomai
Skysčių perteklius pasireiškia įvairiai – nuo vos juntamų požymių iki rimtų sveikatos problemų:
- Patinimas (dažniausiai rankose, kojose, čiurnose, pėdose).
- Pilvo pūtimas.
- Diskomfortas, mėšlungis ar galvos skausmas.
- Sparčiai priaugamas svoris.
Sunkesniais atvejais gali pasireikšti aukštas kraujospūdis, kvėpavimo sutrikimai, širdies funkcijos nepakankamumas, todėl būtina nedelsti kreiptis medicininės pagalbos.
Kaip diagnozuojama hipervolemija?
Medikai vertina simptomus, gali atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, kurie parodo natrio ir skysčio kiekį organizme. Retkarčiais paskiriamas kraujo tūrio tyrimas, kuris leidžia tiksliai įvertinti organizme cirkuliuojančio kraujo tūrį. Jei yra įtarimų dėl gretutinių ligų, gali būti rekomenduojami papildomi kraujo ar vaizdiniai tyrimai.
Žmonėms, kuriems gresia hipervolemija dėl esamų ligų, svarbu nuolat stebėti kūno masę – staigus svorio padidėjimas gali signalizuoti apie susikaupusius skysčius.
Kaip gydoma ir valdoma hipervolemija?
Gydymo planas priklauso nuo priežasties, tačiau bendras tikslas – sumažinti organizme esančio skysčio kiekį.
- Pagrindinės ligos kontrolė: Efektyviai gydant ar valdant ligą, kuri sukėlė skysčių kaupimąsi, dažnai hipervolemija nesikartoja.
- Diuretikai: Tai vaistai, padedantys organizmui greičiau pašalinti skysčius su šlapimu.
- Druskos mažinimas mityboje: Mažesnis druskos vartojimas padeda kontroliuoti skysčių balansą.
- Skysčių ribojimas: Kai kuriais atvejais rekomenduojama sumažinti per dieną suvartojamų skysčių kiekį.
- Dializė arba paracentezė: Sunkiais atvejais naudojami metodai, padedantys pašalinti perteklių skysčių tiesiogiai.
Ar galima gerti vandenį, esant hipervolemijai?
Nors vanduo būtinas organizmo funkcijoms, susirgus rekomenduojama atidžiai stebėti išgeriamo skysčio kiekį. Geriausia pasitarti su savo gydytoju, kiek galima ir reikia gerti skysčių kiekvieną dieną.
Kaip greitai pagerėja savijauta pradėjus gydymą?
Pagerėjimo tempas priklauso nuo gydymo būdo ir bendros sveikatos būklės. Kai kuriems asmenims simptomai gali sumažėti per parą, o kitais atvejais prireikia kelių savaičių. Gydytojas stebės būklės pokyčius ir pritaikys gydymo schemą prireikus.
Kaip galima išvengti hipervolemijos?
Nors ne visada pavyksta visiškai išvengti skysčių perteklius, galima sumažinti riziką:
- Vartokite mažiau druskos kasdienėje mityboje.
- Kontroliuokite kasdien išgeriamo skysčio kiekį.
- Nuolat sverkite save, atkreipkite dėmesį į staigius svorio pokyčius.
- Valdykite savo lėtines ligas, laikykitės gydytojo rekomendacijų.
Kokia prognozė sergant hipervolemija?
Per didelis skysčių kiekis kūne gali sukelti rimtų pasekmių, todėl labai svarbu laiku pradėti gydymą. Jei simptomai pastebimi anksti ir imtasi tinkamų veiksmų, dažniausiai pasveikstama be ilgalaikių komplikacijų. Kai hipervolemija susijusi su kitomis ligomis, pasveikimo tikimybė labai priklauso nuo jų gydymo sėkmės.
Kiek laiko gali trukti hipervolemija?
Nesudėtingi atvejai gali praeiti savaime per kelias dienas, tačiau būtina pasitarti su gydytoju, ar vis dėlto reikia gydymo. Sunkesnės situacijos, ypač susijusios su kitomis ligomis, gali užsitęsti ilgiau – simptomai kartais išlieka net ir po to, kai gydymas jau pradėtas.
Kasdienis gyvenimas ir hipervolemija
Pajutus skysčių pertekliaus požymius, verta laiku pasikonsultuoti su gydytoju. Ankstyvas diagnozavimas ir tinkamas gydymas padės išvengti diskomforto bei sumažins ilgalaikių sveikatos sutrikimų riziką.
Skubios pagalbos signalai
Nedelsdami kreipkitės pagalbos, jei atsiranda rimtų simptomų: dusulys, neįprastas širdies plakimas ar stiprus skausmas.
Kaip skiriasi hipervolemija ir hipovolemija?
Abi šios būklės nurodo organizmo skysčių ar kraujo tūrį. „Hiper-” reiškia perteklių, o „hipo-” – trūkumą. Hipervolemija yra tada, kai kūne susikaupia per daug skysčio, o hipovolemija – kai to skysčio trūksta. Tiek viena, tiek kita gali paveikti viso organizmo veiklą, todėl svarbu laiku jas atpažinti ir tinkamai gydyti.











