Hipospadija – tai įgimta berniukų būklė, kai šlaplės anga (meatus) susiformuoja ne įprastoje vietoje, o žemiau varpos galvutės. Ši anomalija pasitaiko skirtingose vietose: ji gali būti varpos galvutėje, išilgai varpos kūno, kapšelyje ar net perineumo srityje.
Kas yra hipospadija?
Hipospadija – tai atvejis, kai vystantis vaisiui dalis varpos nesusiformuoja visiškai, todėl šlaplės anga atsiranda ne pačiame viršuje, o žemiau. Šlaplė – tai kanalas, per kurį iš organizmo pašalinamas šlapimas ir sperma. Apyvarpė paprastai visiškai uždengia varpos galvutę, tačiau esant hipospadijai, ši odos dalis būna nevisiškai išsivysčiusi.
Ankstyvoje nėštumo stadijoje vaisiaus šlaplė būna atvira, o besivystant užsidaro ir tampa pilnaviduriu vamzdeliu. Nepakankamas užsidarymas lemia, jog anga formuojasi ne įprastoje vietoje. Ji gali būti išsidėsčiusi ties varpos kūnu, kapšeliu ar net prie analinės angos. Ši būklė matoma iškart gimus, nes yra įgimta, ir gali pasireikšti lengva ar sudėtinga forma. Jei hipospadija neoperuojama, vaikui vėliau gali kilti problemų su šlapinimusi ar lytiniais santykiais.
Hipospadijos laipsniai
Hipospadija skirstoma pagal tai, kur konkrečiai atsiveria šlaplė:
- Glandinė (balaninė): angos vieta galvutės srityje, bet ne pačiame viršuje – lengviausia forma.
- Koroninė: anga yra tiesiai po varpos galvute arba ten, kur galvutė jungiasi su varpos kūnu. Tai dažniausiai sutinkama forma.
- Vidurinė (midshaft): šlaplė atsiveria varpos kūno viduryje.
- Penoskrotalinė: anga – ten, kur susijungia varpa su kapšeliu.
- Kapšelio arba tarpvietės (perinealinė): šlaplės anga atsiranda kapšelyje ar žemiau, tarpvietėje – šios formos laikomos sudėtingiausiomis.
Hipospadijos paplitimas
Ši būklė pakankamai dažna – maždaug vienam iš 150–300 berniukų gimsta su hipospadija. Dažniausiai nustatomos lengvos formos. Tai viena iš dažniausių vyrų lytinių organų raidos anomalijų, dažniau pasitaiko nei nenusileidusi sėklidė.
Pastaruoju metu hipospadijos atvejų skaičius išaugo kai kuriuose regionuose, kas kelia įtarimų, kad padidėjusi taršalų, pesticidų ir kitų cheminių medžiagų įtaka gali būti viena priežasčių.
Hipospadijos simptomai
- Pagrindinis požymis – šlaplės anga atsiveria ne pačiame varpos galvutės viršuje.
- Šlapinimosi sutrikimai – šlapimo srovė gali būti nukreipta žemyn ar į šoną, kartais plati. Tai sukelia nepatogumų, o šlapimas gali dirginti aplinkinius audinius.
- Apyvarpė būna neišsivysčiusi – dažnai uždengia ne visą varpos galvutę, todėl cirkumcizijos atlikti nerekomenduojama, nes operacijos metu naudojamas neišsivystęs apyvarpės odos lopinėlis.
- Varpos iškrypimas (chordė) – varpa gali būti užlenkta žemyn.
- Nenusileidusios sėklidės – kai kuriais atvejais (viena ar abi).
Nors hypopadija ir varpos iškrypimas dažnai būna kartu, tai du skirtingi sutrikimai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kodėl išsivysto hipospadija, tiksliai nėra žinoma. Įtakos gali turėti genetika ar tam tikrų cheminių medžiagų poveikis nėštumo metu. Taip pat didesnė tikimybė berniukui, jei šią anomaliją yra turėję biologiniai giminaičiai.
- Nutukimas nėštumo metu (KMI virš 30).
- Vyresnis motinos amžius (virš 35 metų).
- Vaisingumo stimuliavimo procedūros ir hormonų naudojimas nėštumo metu.
- Kontaktas su cheminėmis medžiagomis ar pesticidais.
- Rūkymas nėštumo metu.
Paprastai hipospadija atsiranda tarp 9–12 nėštumo savaitės, kai formuojasi varpos struktūros. Kartais ji pasireiškia kartu su kitais įgimtais defektais.
Ar hipospadiją turintys vyrai gali turėti vaikų?
Esant sudėtingesnėms hipospadijos formoms arba stipriam varpos užlinkimui, gali kilti problemų lytinių santykių metu – varpai gali būti sunku patekti į makštį, spermai – pasiekti vidų. Tai gali komplikuoti biologinių palikuonių susilaukimą be gydymo ir sukelti vyrų nevaisingumą.
Šlapinimasis sergant hipospadija
Nors sergant hipospadija šlapintis galima, dažnai sunku šlapintis stovint – dėl srovės nukreipimo tenka šlapintis sėdint. Dėl šios priežasties mažam vaikui gali prireikti didesnės priežiūros.
Diagnozė ir gydymo būdai
Diagnozės nustatymas
Hipospadiją nustatyti nesudėtinga, nes šlaplės anga aiškiai matosi neįprastoje vietoje. Kartais apyvarpė būna nevisiškai susiformavusi, formuodama savotišką „gaubtą“ ant varpos. Varpa gali būti užlinkusi ar maža, o sunkesniais atvejais – kapšelis atskilęs į dvi dalis.
Naujagimiams patikra dėl hipospadijos yra standartiškai atliekama gimus. Tai daro gydytojas specialistas. Kartais hipospadija išryškėja tik bandant atlikti apipjaustymą, tačiau tuomet procedūros nebetęsiama.
Gydymas ir chirurginės galimybės
Daugumai vaikų rekomenduojama chirurginė hipospadijos korekcija, dažniausiai, kai vaikui sueina 6–12 mėnesių. Šio amžiaus vaikams operacija yra saugi ir žaizdos lengviau prižiūrimos. Esant sunkioms formoms, operacija gali būti vykdoma keliais etapais.
- Operacijos metu ištiesinama varpa ir pašalinamas iškrypimas.
- Atkuriama šlaplė, kad jos anga būtų kuo arčiau galvutės viršūnės.
- Sutvarkoma odos danga ir atliekamas apipjaustymas.
Kartais į varpą po operacijos įvedamas laikinas kateteris, kuris pašalinamas po savaitės ar dviejų, kai žaizdos pradeda gyti.
Galimos komplikacijos po gydymo
- Nuskausminimo ir narkozės rizika.
- Infekcija, kraujavimas, randėjimas.
- Šlaplės ar odos susiformavusios fistulės (šlapimas teka ne per pagrindinę angą).
- Šlaplės susiaurėjimas, sukeliantis apsunkintą šlapinimąsi ir spaudimą šlapimo takams, inkstams, prostatai ir sėklidėms. Pasikeičia srovės kryptis ar ji prasčiau teka.
- Šlaplės išsiplėtimas (divertikulas), kuriame ilgiau užsilaiko šlapimas, todėl pasireiškia nuolatinis lašėjimas ar dažnos infekcijos.
- Poninis užlinkimas – varpa gali po kiek laiko vėl išlinkti.
Atsigavimo laikotarpis ir priežiūra
Dauguma vaikų visiškai pasveiksta per 6–8 savaites po operacijos. Po procedūros skiriami vaistai nuo skausmo ir infekcijos profilaktikai. Siekiant išvengti komplikacijų, būtina laikytis gydytojo nurodymų.
Vaiko priežiūra prieš ir po operacijos
Prieš operaciją pakanka įprastinės varpos higienos keičiant sauskelnes ar prausiant. Grėsmės dėl nepakankamos priežiūros nėra, nereikia bandyti atitraukti apyvarpės ar naudoti specifinių higienos priemonių.
Po operacijos būtina ypatingai saugoti operuotą vietą nuo infekcijų – rankas rekomenduojama plauti prieš keičiant sauskelnes ar liečiant operuotą sritį. Jeigu ant žaizdos patenka šlapimo ar išmatų, tą vietą reikia švelniai nuvalyti drungnu muiluotu vandeniu ir nusausinti.
Kol vaikas turi kateterį, būtina stebėti, kad jis neišsitrauktų ir kad šlapimas galėtų laisvai ištekėti. Kateteriui ištraukus, galima sugrįžti prie įprastų maudynių vonioje.
Rekomenduojama 2–3 savaites saugotis, kad vaikas negulėtų ant pilvo ir nesėdėtų ant žaislinių arkliukų, sūpuoklių, dviratuko ir pan.
Patinimas, mėlynės, pakitusi odos spalva po operacijos yra normalūs reiškiniai ir turėtų išnykti per vieną ar du mėnesius.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Būtina suplanuoti konsultacijas pas gydytoją, kad būtų įvertinta gijimo eiga. Sunkių hipospadijų atveju kartais prireikia papildomų operacijų.
Yra situacijų, kai reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą:
- Aukšta temperatūra (≥38,9°C).
- Negalėjimas pasišlapinti ar sunkus šlapinimasis.
- Stiprus skausmas ar neadekvatus nerimas, kai kūdikis nuolat verkia, nenurimsta, neima čiulptuko ar nevalgo.
- Žymus kraujavimas iš operacijos vietos.
Prognozė po gydymo
Sėkmingai atlikta hipospadijos korekcija dažniausiai leidžia berniukui turėti fiziologiškai ir vizualiai normalią varpą – tiek išvaizda, tiek funkcija dažniausiai tampa normali. Gydymo sėkmės rodikliai yra labai aukšti.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Iš kur akivaizdu, kad vaikui yra hipospadija?
- Kokio tipo hipospadija nustatyta?
- Kokio sunkumo forma?
- Ar operacija bus reikalinga, ir jei taip – kada geriausia ją atlikti?
- Kaip dažnai vaiką reikės vesti pasitikrinti?
Papildoma informacija apie hipospadiją
Hipospadija paprastai nėra siejama su kitomis sutrikimo formomis, tačiau kartais ji būna vienas iš interseksualumo požymių. Tyrimai rodo, kad polinkis į hipospadiją gali būti paveldimas tiek iš tėvo, tiek iš motinos.
Panaši, tačiau daug retesnė anomalija yra epispadija – tuomet šlaplės anga yra ne apatinėje, o viršutinėje varpos pusėje.
