Hipovoleminis šokas – tai rimta ir pavojinga būklė, kai širdis nebegali užtikrinti pakankamo kraujo ir deguonies tiekimo organizmui. Taip nutinka, kai netenkama daugiau nei penktadalio (20%) kraujo tūrio arba jei organizmas smarkiai netenka skysčių dėl gausaus viduriavimo, vėmimo ar stipraus prakaitavimo.
Kas sukelia hipovoleminį šoką
Pagrindinė šios būklės priežastis yra didelis kraujo ar organizmo skysčių netekimas. Kraujavimas gali pasireikšti tiek išoriškai dėl sužeidimų ar operacijų, tiek viduje – dėl sveikatos sutrikimų, tokių kaip plyšęs aneurizmas ar virškinimo trakto opos. Skysčių praradimas dėl sunkių nudegimų, ilgalaikio vėmimo, prakaitavimo arba viduriavimo taip pat gali nulemti hipovoleminį šoką.
- Trauminiai sužeidimai, dėl kurių kraujuojama.
- Operacijos ir pooperaciniai kraujavimai.
- Ektopinė (ne vietoje esanti) nėštumas su komplikacijomis.
- Plyšę kraujagyslių aneurizmai.
- Virškinimo sistemos sutrikimai, pvz., opos, kraujuojančios iš virškinamojo trakto.
- Nudegimai ar sunkios infekcijos (pvz., kasos uždegimas).
Hipovoleminio šoko eiga ir poveikis organizmui
Netekus daug kraujo ar skysčių, organizmui tampa sudėtinga išlaikyti normalų kraujo cirkuliavimą. Širdis ir smegenys tampa prioritetinėmis sritimis, o kraujo tiekimas į galūnes sumažėja – dėl to rankos ir kojos gali pasidaryti vėsios. Jei kraujo netekimas nesustabdomas, gali išsivystyti organų nepakankamumas ir tai gali baigtis mirtimi.
Kraujo kiekis sudaro apie 7% viso kūno svorio – vidutiniškai 5 litrus žmogui, sveriančiam apie 70 kg. Hipovoleminis šokas skirstomas į keturias stadijas:
- 1 stadija: Prarasta iki 15% kraujo (apie 750 ml). Kraujo spaudimas ir pulsas dažniausiai išlieka normos ribose.
- 2 stadija: Netenkama 15–30% kraujo (750–1 500 ml). Širdies pulsas padažnėja, kvėpavimas greitėja.
- 3 stadija: Prarasta 30–40% kraujo (1 500–2 000 ml). Spaudimas stipriai krenta, kvėpavimas ir širdies plakimas tampa labai dažni, sumažėja šlapimo tūris.
- 4 stadija: Prarasta daugiau nei 40% kraujo (daugiau nei 2 000 ml). Gali nebebūti šlapimo, spaudimas labai žemas, pulsas greitas ir silpnas.
Hipovoleminio šoko simptomai
Kraujo ar skysčių netekimas vis stiprėja ir simptomai ryškėja. Dažniausi požymiai:
- Greitas, paviršinis kvėpavimas;
- Sumišimas, nerimas, sunku sukaupti dėmesį;
- Kūno drebulys ar gausus prakaitavimas;
- Sąmonės praradimas arba alpimas;
- Vėsi oda, galūnių šalimas;
- Bendras silpnumas;
- Sumažėjusi kūno temperatūra ir žemas kraujospūdis;
- Greitas širdies plakimas.
Diagnozavimo būdai
Norint patvirtinti hipovoleminį šoką, gydytojai pirmiausia atlieka fizinę apžiūrą bei įvairius tyrimus. Dažniausiai skiriami:
- Kraujo tyrimai;
- Širdies elektrinės veiklos tyrimas (EKG);
- Širdies echoskopija;
- Kateterizacija (specialus zondas širdyje kraujotakai vertinti);
- Kompiuterinė tomografija ar kiti vaizdiniai tyrimai;
- Vidinės organų apžiūros procedūros (endoskopija).
Gydymas ir pagalba
Svarbiausia pagalba – kuo greičiau atkurti kūno skysčius ir atstatyti kraujotaką. Ligoninėje ar greitosios pagalbos automobilyje pacientui leidžiami intraveniniai tirpalai (dažniausiai druskos tirpalas), prireikus perpilamas kraujas. Taip pat gali būti skiriami vaistai spaudimui normalizuoti. Svarbu identifikuoti ir pašalinti priežastį – sustabdyti kraujavimą ar gydyti ligą, kuri sukėlė būklę. Kartais tenka atlikti operaciją.
Sunkesnių atvejų metu gydymas tęsiamas intensyvios terapijos skyriuje, nuolat stebint gyvybinius rodiklius.
Gydymui taikomi vaistai
- Adrenalinas
- Norepinefrinas
- Dopaminas
- Dobutaminas
Galimi gydymo komplikacijų požymiai
- Kraujospūdžio ir širdies dažnio padidėjimas;
- Kvėpavimo sutrikimas;
- Galvos skausmas;
- Neritmingas širdies plakimas.
Kaip sumažinti riziką
Nors nelaimes prognozuoti sunku, yra keletas dalykų, galinčių padėti išvengti hipovoleminio šoko kitomis aplinkybėmis:
- Jei vartojate šlapimą varančius vaistus, laikykitės gydytojo nurodymų ir nepamirškite gerti pakankamai skysčių.
- Kilus ilgalaikiam viduriavimui ar vėmimui, gerkite daugiau vandens ar elektrolitų tirpalų, kad kompensuotumėte netektus skysčius.
- Atsižvelkite į padidėjusį prakaitavimą – fiziškai aktyviai, karštomis dienomis atstatykite skysčius vandeniu.
- Pastebėję stiprų ar nepaliaujamą kraujavimą, kuo greičiau vykite į skubios pagalbos skyrių.
Ligos eiga ir prognozė
Išgyvenamumas ir sveikimo trukmė priklauso nuo to, kiek ir kaip greitai prarasti kraujas ar skysčiai, taip pat nuo bendros sveikatos. Jeigu šokas atpažįstamas ir gydomas laiku, galimos išgyjimo galimybės yra didesnės, ypač jaunesniems ir švelnesnės eigos atvejais. Tačiau uždelstas gydymas arba didelis organų pažeidimas didina pavojų gyvybei, nes gali išsivystyti daugybinių organų nepakankamumas ar širdies pažeidimai.
Kaip prižiūrėti save po hipovoleminio šoko
Grįžus namo svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų: ramiai ilsėtis, atidžiai vartoti paskirtus vaistus ir saugoti žaizdas, jei tokių yra. Įsitikinkite, kad nepraleidžiate suplanuotų gydytojo vizitų – taip bus galima laiku pastebėti ir išvengti galimų komplikacijų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją arba į skubios pagalbos skyrių
Hipovoleminio šoko patyrę asmenys turėtų nedelsti ir kreiptis į pagalbą, jei vėl pasireiškia kraujavimas ar uždegimo požymiai. Jeigu matote, kad kažkam pasireiškė hipovoleminio šoko simptomai, kol atvyksta pagalba, paguldykite žmogų ant nugaros ir pakelkite kojas. Stenkitės neliesti kitų kūno dalių, sustabdykite kraujavimą ir šiltai uždenkite.
Galimi klausimai gydytojui
- Ar hipovoleminis šokas gali turėti ilgalaikių padarinių?
- Kiek laiko truks visiškas pasveikimas?
- Kiek laiko reikės vartoti paskirtus vaistus?