Histiocitoma – tai darinys, susiformuojantis iš histiocitų, mūsų imuninės sistemos ląstelių. Histiocitai randami daugelyje kūno vietų: kaulų čiulpuose, kraujo tėkmėje, odoje, plaučiuose, kepenyse, blužnyje bei limfmazgiuose. Kartais histiocitai patenka į tuos audinius, kuriuose įprastai nesusidaro, ir dėl to vystosi augliai, vadinami histiocitomomis.
Histiocitomų rūšys
Yra kelios histiocitomos tipų atmainos, nuo kurių priklauso ir jų pavojingumas:
- Nediferencijuotas pleomorfinis sarkoma (UPS): dar žinomas kaip piktybinė fibrozinė histiocitoma. Dažniausiai ši onkologinė liga pasireiškia minkštuosiuose audiniuose, bet kai kada aptinkama ir kauluose. Dažniausias vyresnių suaugusiųjų tarpe, o navikas vystosi bet kurioje kūno vietoje – dažniausiai rankose, kojose ar pilve. Kartais atsiranda ir anksčiau švitintoje kūno srityje. Šie navikai paprastai greitai auga bei plinta į kitus organus.
- Gerybinė fibrozinė histiocitoma (BFH): tai vienas dažniausių minkštųjų audinių darinių. Jie pasireiškia kaip pluoštinis darinys apie įvairias kūno vietas. Gerybiniai navikai nėra vėžiniai, tačiau daugeliu atvejų vis tiek gydomi.
- Angiomatoidinė fibrozinė histiocitoma (AMFH): retas naviko tipas, dažniausiai pasitaikantis vaikams ir jauniems suaugusiesiems. Šis lėtai augantis darinys dažniausiai aptinkamas rankose arba kojose. Dažnu atveju nesukelia skausmo, todėl gali būti supainiojamas su kraujosruva. Sprendžiama gydymu, nors itin retais atvejais (apytikriai 1 %) gali išplisti į kitus organus.
- Odos histiocitoma (dermatofibroma): dar žinoma kaip paviršinė gerybinė fibrozinė histiocitoma. Dažniau pasitaiko moterims ir linkusi formuotis ant apatinės kojų dalies. Šio tipo auglį šalinti prireikia tik esant varginantiems simptomams.
Kas dažniausiai serga histiocitoma?
Priklausomai nuo naviko tipo, keičiasi ir sergančiųjų amžius bei lytis. Nediferencijuota pleomorfinė sarkoma dažnesnė vyresnio amžiaus vyrams ir rizika didėja su amžiumi. Angiomatoidinė fibrozinė histiocitoma būdingesnė vaikams ir jaunimui. Odos histiocitoma šiek tiek dažniau pasitaiko moterims bei paprastai išryškėja ankstyvoje ar vidutinio amžiaus suaugystėje.
Kokie veiksniai lemia histiocitomą?
Tikrosios priežastys dar neatskleistos, tačiau kartais histiocitomos siejamos su spinduline terapija, chemoterapija ar tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, Pageto liga. Taip pat navikai gali susiformuoti po traumos ar sužalojimo.
Histiocitomos dažnumas
Gerybinės fibrozinės bei odos histiocitomos laikomos gana dažnais dariniais. Nediferencijuota pleomorfinė sarkoma randama rečiau, bet sudaro reikšmingą (20–30 %) visų minkštųjų audinių sarkomų dalį. Angiomatoidinė fibrozinė histiocitoma – viena iš retesnių atmainų.
Skirtumas tarp histiocitomos ir putliųjų ląstelių naviko
Nors histiocitoma susiformuoja iš histiocitų, putliųjų ląstelių naviką sudaro mastocitai (putliosios ląstelės), kilusios iš kaulų čiulpų bei aptinkamos jungiamajame audinyje.
Angiomatoidinė fibrozinė histiocitoma: lokalizacija
Dažniausiai ši naviko forma aptinkama vaikų ir jaunuolių rankose, pėdose arba kojose. Ypatingai retai ji nustatoma kauluose, smegenyse ar plaučiuose.
Histiocitomos simptomai
Nediferencijuoto pleomorfinio sarkomos simptomai:
- Didėjantis gumbas
- Skausmas
- Nutirpimas, dilgčiojimas
- Galūnių tinimas
- Karščiavimas
- Apettito stoka, vidurių užkietėjimas
- Netikėtas svorio kritimas
Gerybinės fibrozinės histiocitomos požymiai:
- Pdidėjęs darinys ar patinimas
- Lokalus skausmas
- Retai, jei navikas burnoje – pasunkėjęs rijimas, kvėpavimo sutrikimai ar kalbos sunkumai
Angiomatoidinės fibrozinės histiocitomos simptomai:
- Karščiavimas
- Svorio mažėjimas
- Mažakraujystė
- Skausmas ar jautrumas
Odos histiocitomos požymiai:
- Tamsesnis odos darinys, dažniausiai ant apatinių kojų dalių
- Nedidelė iškili gumbelė
Kaip nustatoma histiocitoma?
Diagnozė gali būti nustatyta atlikus apžiūrą bei pasikalbėjus apie simptomus. Patikslinimui gali būti skiriami papildomi tyrimai:
- Dermoskopija – odos darinių nuodugnus tikrinimas specialiu aparatu
- Rentgeno nuotraukos – leidžia įvertinti kaulų ir tankesnių audinių būklę
- Ultragarsas – padeda matyti minkštuosius audinius
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – išsamūs minkštųjų audinių ir kaulų tyrimai
- Biopsija – audinio mėginio paėmimas ir ištyrimas laboratorijoje
Tokie išsamūs tyrimai leidžia atskirti histiocitomas nuo kitų darinių, kurie gali būti panašūs į navikus.
Histiocitomos gydymo galimybės
Tai, ar reikės šalinti histiocitomą, priklauso nuo jos pobūdžio. Jei nustatomas galimas piktybinis auglys, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį šalinimą. Kai kurie histiocitomų tipai, pavyzdžiui, dermatofibromos, dažnai nereikalauja jokio gydymo.
Piktybiniai navikai paprastai gydomi juos pašalinant chirurginiu būdu. Po operacijos gali būti taikoma chemoterapija arba radioterapija, siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles. Kai kada prieš operaciją gali būti taikomas chemoterapinis ar spindulinis gydymas – siekiant sumažinti naviką.
Ar histiocitoma yra išgydoma?
Daugelį atvejų net ir piktybinė histiocitoma gali būti išgydoma. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasiekti sėkmingą sveikimą.
Kaip sumažinti riziką susirgti histiocitoma?
Nors visos histiocitomos priežastys dar nėra žinomos, laikantis sveikos gyvensenos (reguliariai sportuojant, subalansuotai maitinantis, vengiant tabako) galima mažinti kai kurių sarkomų riziką.
Kokia prognozė sergant angiomatoidine fibrozinė histiocitoma?
Nors šis navikas retais atvejais gali būti pavojingas, ypač išplitęs į kitus organus, anksti aptiktas dažniausiai sėkmingai išgydomas. Daugeliu atvejų jis auga lėtai, todėl gydymas dažnai gali būti pritaikytas laiku.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus keistą darinį odoje ar neįprastą gumbą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Specialistas, atlikęs tyrimus, galės nustatyti priežastį ir sudaryti gydymo planą.
Ar angiomatoidinė fibrozinė histiocitoma susijusi su Langerhanso ląstelių histiocitoze?
Nors abi būsenos siejamos su pakitusiu histiocitų dauginimusi, tai – visiškai skirtingi susirgimai, neturintys tiesioginio ryšio tarpusavyje.
