Įgimtas raudonukės sindromas – tai būklė, kuri išsivysto, kai nėščioji užsikrečia raudonuke (dar vadinama vokiečių tymais) ir virusas perduodamas vaisiui. Mediciniškai terminas „įgimtas“ reiškia, kad liga nustatoma jau gimimo metu.
- 1.Kas lemia šį sindromą
- 2.Kaip dažnai pasitaiko įgimtas raudonukės sindromas
- 3.Įgimto raudonukės sindromo simptomai
- 4.Ar įgimtą raudonukės sindromą turintys kūdikiai yra užkrečiami?
- 5.Kaip diagnozuojamas įgimtas raudonukės sindromas
- 6.Gydymo galimybės
- 7.Kaip galima apsisaugoti nuo šios ligos
- 8.Prognozės ir gyvenimas su įgimtu raudonukės sindromu
- 9.Vaiko priežiūra ir pagalba
Kas lemia šį sindromą
Šis sindromas atsiranda dėl raudonukės viruso infekcijos nėštumo laikotarpiu. Virusas pereina iš motinos per placentą į vaisių, taip sutrikdydamas jo vystymąsi. Kritiškiausias laikotarpis – pirmosios nėštumo savaitės: jei infekcija įvyksta pirmosiomis 12 savaičių, rizika, kad naujagimis turės įgimtų sveikatos sutrikimų, siekia net 85%. Tarp 13–16 nėštumo savaitės ši rizika sumažėja iki 50%, o vėliau – iki 25%.
Raudonukė – tai lengvai plintanti virusinė infekcija, sukelianti būdingą bėrimą, kuris dažniausiai pirmiausia atsiranda veide ir plinta žemyn. Ši liga plačiai kontroliuojama dėl vakcinacijos, tačiau kai kuriose pasaulio vietose ji vis dar paplitusi.
Kaip dažnai pasitaiko įgimtas raudonukės sindromas
Dėl sėkmingos skiepijimo programos ši liga yra reta. Tačiau populiacijose, kur profilaktiškai skiepijama ne visur, kasmet pasaulyje vis dar nustatoma apie 100 000 šios būklės atvejų.
Įgimto raudonukės sindromo simptomai
Simptomai ir jų sunkumas labai priklauso nuo to, kada nėštumo metu įvyko užsikrėtimas. Kuo anksčiau vaisius susiduria su virusu, tuo didesnė sunkios eigos tikimybė.
Po gimimo dažniausiai pastebimi šie požymiai:
- Mažas svoris gimstant
- Melsvos arba violetinės, apskritos dėmės ar gumbeliai odoje (vad. “mėlynių bėrimas”)
- Purpurinės, raudonos ar rudos spalvos odos dėmelės
- Gimsta su per maža galva (mikrocefalija)
Simptomai, išryškėjantys vėliau:
- Įgimta katarakta ir glaukoma
- Įgimtos širdies ydų formos: atviro arterinio latako, periferinės plaučių arterijos stenozės, skilvelio ar prieširdžių pertvaros defektai
- Lėtesnis vaiko vystymasis
- Padidėjusi kepenys ar blužnis
- Klausos sutrikimai
- Hemoraginė mažakraujystė
- Intelekto raidos sutrikimai
- Plaučių uždegimas
- Smegenų dangalų uždegimas (meningoencefalitas)
- Tinklainės pigmentiniai sutrikimai
- Kaulų ligos
- Padidėję limfmazgiai
Taip pat nustatyta, kad šį sindromą turintys vaikai vėliau dažniau suserga priklausomu nuo insulino diabetu ar skydliaukės ligomis.
Ar įgimtą raudonukės sindromą turintys kūdikiai yra užkrečiami?
Kūdikiai, gimę su šiuo sindromu, išlieka užkrečiami bent iki vienerių metų amžiaus, nebent du kartus atlikti tyrimai patvirtina neigiamą viruso buvimą po trečio mėnesio.
Kaip diagnozuojamas įgimtas raudonukės sindromas
Diagnozė gali būti nustatoma keliais būdais:
- Nėščiosioms įprastai atliekami tyrimai dėl raudonukės ar kitų infekcijų. Jei moteris nėštumo metu jaučia į raudonukę panašius simptomus, gydytojas paskiria papildomus tyrimus ir aptaria riziką būsimam kūdikiui.
- Užsikrėtus raudonuke laukiantis, gydytojas gali pasiūlyti amniocentezę, choriono gaurelių tyrimą ar vaisiaus kraujo analizę, siekiant tiesiogiai nustatyti viruso perdavimą vaikui.
- Po gimimo imamas vaiko kraujo mėginys (ELISA testas), taip pat galima tirti šlapimą ar nosiaryklės tepinėlį, kad būtų nustatyta viruso arba antikūnų buvimas. Tokie tyrimai atliekami, esant žinomam motinos užsikrėtimui arba jei naujagimis turi šio sindromo požymių.
Jei diagnozuojama raudonukė, vaiko sveikata dažnai tiriama plačiau, nes sindromas gali paveikti įvairius organus ir sistemas.
Gydymo galimybės
Specialaus gydymo įgimtam raudonukės sindromui šiuo metu nėra. Daugelis būklės padarinių, tokie kaip klausos sutrikimai ar intelekto negalia, yra nuolatiniai. Tačiau tam tikrus sutrikimus, pavyzdžiui, hemolizinę mažakraujystę ar plaučių uždegimą, galima gydyti ir valdyti.
Medicinos komanda, dirbanti su Jūsų vaiku, sudarys individualų gydymo ir priežiūros planą pagal būklės požymius bei poreikius.
Kaip galima apsisaugoti nuo šios ligos
Veiksmingiausia apsauga nuo sindromo – turėti imunitetą raudonukei iki pastojimo. Tai užtikrina skiepai nuo raudonukės. Vaikams dažniausiai skiriama kombinuota tymų, kiaulytės ir raudonukės vakcina – pirmoji dozė skiriama 12–15 mėnesių, antroji – 4–6 metų amžiaus.
Jei nesate gavę šio skiepo vaikystėje, verta su gydytoju pasitarti dėl galimybės pasiskiepyti dabar. Jei vakcinuojatės būdama suaugusi, rekomenduojama nėštumą planuoti ne anksčiau nei po 28 dienų nuo skiepo.
Prognozės ir gyvenimas su įgimtu raudonukės sindromu
Šio sindromo poveikis kiekvienam vaikui labai individualus – kai kuriems gali pasireikšti sunkesni simptomai, o pas kitus būklė bus lengvesnė. Dažnai prireikia ne vieno išsamaus vertinimo ir papildomų tyrimų, kad būtų aiškiai nustatytas visas poveikis, kurį raudonukės sindromas daro vaiko sveikatai.
Kuo anksčiau pradėsite rūpintis vaiku ir užtikrinsite prieigą prie reikiamų medicinos bei specialisto paslaugų, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas išmoks prisitaikyti ir turės kuo kokybiškesnį gyvenimą.
Vaiko priežiūra ir pagalba
Vaiko, sergančio įgimtu raudonukės sindromu, poreikiai gali keistis augant, priklausomai nuo pasireiškusių sveikatos problemų. Svarbu aktyviai dalyvauti jo sveikatos priežiūroje, siekti reikiamos pagalbos ir informacijos, kad vaikas augtų kuo sveikesnis ir laimingesnis.
