Įgimtos šlapimo sistemos anomalijos – tai įvairūs sutrikimai, kurie išsivysto dar vaisiaus vystymosi metu arba labai ankstyvoje kūdikystėje. Šios būklės gali paveikti skirtingas šlapimo bei lytinės sistemos dalis – inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius ir kitus organus. Dažnai tokie pakitimai gali turėti įtakos sveikatai ir kasdieniam gyvenimui, todėl svarbu suprasti jų požymius, priežastis ir gydymo galimybes.
Įgimtos šlapimo sistemos anomalijos – kas tai?
Kai kurie žmonės nuo pat gimimo turi pakitimų šlapimo arba lytinėje sistemoje. Tokios būklės vadinamos įgimtomis šlapimo sistemos anomalijomis. Jos atsiranda vystantis vaisiui, kai dėl tam tikrų priežasčių organai nesusiformuoja visiškai ar išsivysto netaisyklingai. Jos gali paveikti inkstus (filtruoja kraują ir pašalina iš jų skysčius su šlapimu), šlapimo pūslę (kaupia šlapimą), šlapimtakius (per šiuos vamzdelius šlapimas keliauja iš inkstų į pūslę) ir kitas struktūras. Medicinoje dar vartojamas terminas „įgimtos šlapimo sistemos anomalijos“.
Dažniausios šlapimo sistemos anomalijos
- Hidronefrozė – viena arba abi inkstai išburksta, nes sutrinka šlapimo nutekėjimas iš inkstų į pūslę. Skystis kaupiasi, todėl inkstas išsiplečia.
- Nenusileidusi sėklidė (kriptorkizmas) – būklė, kai berniuko sėklidės pilve nesusileidžia į kapšelį netrukus po gimimo.
- Hipospadija – pasireiškia tada, kai šlaplės angos galas (pro kurį išteka šlapimas) yra ne varpos gale, o apatinėje jo pusėje.
- Spina bifida – įgimtas stuburo ir nugaros smegenų defektas, dėl kurio gali išsivystyti neurologinės problemos bei šlapimo pūslės funkcijos sutrikimas.
- Vezikoureterinis refliuksas (VUR) – šlapimas iš šlapimo pūslės teka atgal į šlapimtakius ir net inkstus, vietoje to, kad ištekėtų lauk.
- Pūslės ekstrofija – reta būklė; šlapimo pūslė išsivysto atvirkščiai, todėl šlapimas išteka per pilvo sienoje atsivėrusią angą.
- Prune belly sindromas – retesnė anomalija, kai yra itin silpni ar nepakankamai išvystyti pilvo raumenys (dėl to pilvas atrodo raukšlėtas), taip pat dažni šlapimo takų pakitimai ir nenusileidusios sėklidės.
- Užpakalinių šlaplės vožtuvų sindromas – dažnai būdingas berniukams. Dėl papildomų audinių vožtuvų šlaplės gale, šlapimas blogiau pasišalina, todėl kaupiasi šlapimo pūslėje ir gali pažeisti inkstus bei šlapimtakius.
Kokios anomalijos dažniausios?
Berniukams dažniausiai pasitaiko nenusileidusios sėklidės, o mergaitėms – vezikoureterinio refliukso atvejai.
Šlapimo sistemos anomalijų simptomai
Požymiai priklauso nuo konkrečios anomalijos. Dalis būklių nesukelia jokių nemalonių savijautos pokyčių, o aptinkamos tik atlikus tyrimus. Vis dėlto dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Skausmas apatinėje nugaros dalyje, šonuose ar pilvo srityje
- Deginimas ar diskomfortas šlapinantis
- Šlapimas teka ne tiesiai
- Sumažėjęs ar padidėjęs šlapinimosi dažnis
- Kraujas šlapime
- Pykinimas, vėmimas
- Kiršimas (išvarža)
- Dažnos šlapimo takų infekcijos
- Lėtėjantis ar sutrikęs augimas
Galimos priežastys
Įgimtų šlapimo sistemos anomalijų kilmė paprastai yra susijusi tiek su paveldėtais genetiniais, tiek su aplinkos veiksniais. Organizmo pokyčius gali lemti:
- Nėštumo metu motina serga cukriniu diabetu
- Vaisiaus vystymosi metu trūksta tam tikrų vitaminų ar mineralų, pavyzdžiui, folio rūgšties ar geležies
- Vartojami vaistai, galintys pažeisti inkstus (tokie kaip kai kurie vaistai nuo traukulių)
Dažniausiai su įgimtomis šlapimo sistemos anomalijomis siejami genetiniai pakitimai yra PAX2 ir HNF1B genų mutacijos, kurie svarbūs inkstų ir šlapimo takų vystymuisi.
Kam būdingos šios anomalijos?
Didesnė rizika įgimtai šlapimo sistemos anomalijai atsirasti yra tiems vaikams, kurių artimieji giminaičiai yra sirgę ar turėję šlapimo takų ar inkstų vystymosi sutrikimų.
Kaip nustatomos šlapimo sistemos anomalijos?
Dažniausiai įgimtos anomalijos diagnozuojamos dar nėštumo metu atliekant ultragarsinį tyrimą. Gydytojai stebi vaisiaus vystymąsi, tikrina vaisiaus vandenų kiekį – po 20 nėštumo savaitės didžiąją dalį vaisiaus vandenų sudaro būtent vaisiaus šlapimas. Jei jų per mažai, galima įtarti šlapimo sistemos anomaliją.
Jei ši anomalija lieka nepastebėta iki kūdikio gimimo, vėliau signalas tirti šlapimo takus gali būti pastebėti simptomai. Tikslią diagnozę padeda patvirtinti šie tyrimai:
- Ultragarsas – neskausmingas, neinvazinis tyrimas, leidžiantis apžiūrėti vidaus organus.
- Šlapimo tyrimas – padeda nustatyti infekcijas.
- Kraujas tyrimai – parodo, kaip veikia inkstai.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – detaliai parodo kaulus ir audinius.
- Magnetinis rezonansas (MRT) – leidžia išsamiai įvertinti vidaus organus be rentgeno spindulių.
- Šlapimo pūslės ir šlaplės ištuštinimo tyrimas (VCUG) – stebima, kaip užpildoma ir ištuštinama šlapimo pūslė.
- Inkstų scintigrafija – radioaktyvių medžiagų dėka galima stebėti inkstų veiklą.
- Urodinaminiai tyrimai – įvertinama šlapimo pūslės funkcija.
Gydymo galimybės
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo konkrečios anomalijos tipo ir sunkumo. Kai kurioms būklėms užtenka stebėjimo, kitoms gali reikėti įvairių gydymo priemonių, tarp jų:
- Antibiotikai infekcijų gydymui ar prevencijai
- Dializė – taikoma, kai blogai funkcionuoja inkstai
- Inksto persodinimas – jei kiti gydymo būdai neveiksmingi arba įvyksta inkstų nepakankamumas
Gydytojų komanda parenka tinkamiausią sprendimą, atsižvelgusi į vaiko ligos istoriją ir esamą būklę.
Prevencija ir rekomendacijos nėščiosioms
Nors ne visas įgimtas šlapimo sistemos anomalijas galima išvengti, tačiau galima sumažinti riziką rūpinantis sveika nėštumo eiga:
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją
- Praneškite, kokius vaistus ar papildus vartojate
- Kasdien vartokite nėščiosioms skirtus vitaminus su bent 400 mcg folio rūgšties
- Venkite alkoholio, tabako ir neleistinų vaistų
Kokia gali būti ligos eiga?
Vaiko ateitis priklauso nuo konkrečios anomalijos tipo ir stiprumo. Kai kuriems vaikams reikės reguliarių sveikatos patikrinimų visą gyvenimą, kitiems pakaks pastovaus stebėjimo ar paprasto gydymo. Svarbi ilgalaikė gydytojų ir šeimos pagalba – taip galima padėti vaikui gyventi pilnavertį, aktyvų gyvenimą.
Nebūtinai visi šie sutrikimai turi įtakos tik fiziologijai – iššūkiai neretai paveikia vaiko emocinę savijautą, socialinius įgūdžius ir pasitikėjimą savimi. Komanda, prižiūrinti vaiką, gali padėti įveikti psichologinius sunkumus ir prisitaikyti augant.
Kai kurios įgimtos šlapimo sistemos anomalijos ateityje gali sukelti papildomų sveikatos problemų – šlapimo, tuštinimosi funkcijos sutrikimus, dažnesnes infekcijas, pažeisti inkstų struktūrą ar veiklą. Sunkiausiais atvejais gali išsivystyti inkstų nepakankamumas, tada prireikia dializės ar inksto persodinimo. Kai kurioms anomalijoms pasireiškus, gali pakisti lytinių organų išvaizda ar funkcija, o tai įtakos turės ir būsimam vaisingumui.
Kasdienis gyvenimas su šlapimo sistemos anomalija
Labai svarbu nuolat lankytis pas gydytoją, kad būtų stebima vaiko būklė nuo kūdikystės iki pilnametystės ir ilgiau. Reguliari stebėsena leidžia laiku pastebėti ir spręsti galimus pokyčius bei komplikacijas.
Kreipimosi į gydytoją ar pagalbą atvejai
Kreipkitės į gydymo įstaigą, jei vaikui, kuris turi šlapimo sistemos anomaliją, netikėtai atsiranda:
- Staigus ar stiprus skausmas pilve, nugaroje ar šonuose
- Aukšta (virš 38°C) temperatūra
- Žymūs šlapinimosi pokyčiai: padažnėjęs ar sumažėjęs šlapinimasis, negalėjimas šlapintis, kraujas arba skausmas šlapinantis
Klausimai gydytojui
- Kokia konkreti įgimta šlapimo sistemos anomalija nustatyta mano vaikui?
- Kaip ši būklė paveiks jo kasdienį gyvenimą?
- Ar mano vaikui gresia papildomos sveikatos problemos ateityje?
- Ar reikalingas gydymas, ir koks jis turėtų būti?
- Kokias galimas komplikacijas verta žinoti?
- Kokie gali būti ilgalaikiai šios būklės padariniai?
