Inkstų akmenys – tai dažna šlapimo takų būklė, kuri pasireiškia, kai inkstuose susiformuoja kietos masės ar kristalai iš įvairių medžiagų, tokių kaip mineralai, rūgštys ar druskos. Šie dariniai gali būti visai smulkūs, panašūs į smėlio grūdelį, tačiau kai kuriais atvejais užauga iki net golfo kamuoliuko dydžio. Nors mažesni akmenys dažnai pasišalina savaime, didesni gali užsikimšti šlapimtakyje, sukelti stiprų skausmą ar net sutrikdyti inkstų veiklą.
Inkstų akmenų susidarymo priežastys
Inkstuose nuolat vyksta filtravimo procesas: čia iš kraujo pašalinamos nereikalingos medžiagos ir vanduo, iš kurio vėliau gaminasi šlapimas. Kai šlapime susikaupia per daug tam tikrų dalelių – pavyzdžiui, kalcio, oksalatų, šlapimo rūgšties, natrio – ir tuo pat metu trūksta skysčių, šios medžiagos pradeda jungtis, formuodamos kristalus, kurie vėliau virsta akmenimis. Toks procesas dažniausiai vystosi lėtai, mėnesiais ar net metais.
Inkstų akmenų rūšys
- Kalcio oksalato ir kalcio fosfato akmenys – dažniausiai pasitaikantys. Jie susiformuoja vartojant daug oksalatų arba, priešingai, per mažai kalcio turinčio maisto, taip pat geriant per mažai skysčių.
- Šlapimo rūgšties akmenys – kyla valgant daug gyvulinių baltymų: mėsos, kiaušinių, žuvies gaminių.
- Struvito akmenys – atsiranda dėl bakterinių šlapimo takų infekcijų ir gali sudaryti didelius akmenų darinius, kuriuos kartais tenka šalinti chirurginiu būdu.
- Cistino akmenys – susiformuoja retesnės paveldimos ligos (cistinurijos) atveju.
Inkstų akmenų rizikos veiksniai
- Neužtikrinamas pakankamas skysčių kiekis organizme
- Gausus baltyminės, sūrios ar saldžios (fruktozės, sacharozės) mitybos vartojimas
- Vitaminų papildų (ypač vitamino C) vartojimas virš normos
- Paveldimumas – jei šeimoje yra buvę inkstų akmenų atvejų
- Šlapimo takų užsikimšimai, ankstesnės pilvo, žarnyno ar skrandžio operacijos
- Ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas (pvz., diuretikų, kalcio papildų, kai kurių vaistų nuo epilepsijos)
- Įvairios sveikatos būklės: cistinė fibrozė, cukrinis diabetas, podagra, aukštas kraujospūdis, nutukimas, inkstų cistos, uždegiminės žarnyno ligos, osteoporozė ar paratiroidinės liaukos sutrikimai
Inkstų akmenų simptomai
Dažniausiai inkstų akmenims būdingas aštrus ir stiprus skausmas apatinėje nugaros dalyje, pilve ar šone. Kartais šis skausmas plinta į kirkšnį, gali būti nuolatinis arba atsirasti bangomis, dėl to vadinamas diegliniu skausmu. Kiti galimi požymiai:
- Šlapime pasirodantis kraujas
- Skausmas šlapinantis
- Noras dažniau šlapintis arba visiško negalėjimo pasišlapinti jausmas
- Pykinimas ar vėmimas
- Pakilusi temperatūra ar drebulys
- Drumstas ar nemalonaus kvapo šlapimas
Tiesa, mažesni akmenys dažnai nesukelia jokių pastebimų simptomų, kol nepradeda judėti šlapimo takuose.
Galimos komplikacijos
- Šlapimo takų užsikimšimas ir skysčių kaupimasis inkstuose (hidronefrozė)
- Inkstų uždegimas (pielonefritas)
- Ūminis inkstų veiklos sutrikimas (grįžtamas inkstų nepakankamumas)
- Dažnos šlapimo takų infekcijos
- Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas
Inkstų akmenų diagnostika
Diagnozuojant inkstų akmenis, gydytojai naudoja įvairius tyrimus, tarp jų:
- Šlapimo tyrimas, kuris gali parodyti kraują, kristalus ar infekcijos požymius
- Vaizdiniai tyrimai: rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija ar ultragarso tyrimas leidžia nustatyti akmenų dydį, vietą ir kiekį
- Kraujo tyrimai – vertinama inkstų funkcija, ieškoma uždegimo arba padidėjusio kalcio ar kitų elementų kiekio
Gydymo galimybės ir procedūros
Jei akmuo nedidelis ir tikimasi, kad jis pašalins pats, dažnai skiriama laikytis specialios mitybos, gerti daugiau skysčių ir stebėti sveikatą. Gali būti paskirta vaistų skausmui ar pykinimui kontroliuoti, taip pat preparatų, kurie atpalaiduoja šlapimtakių raumenis ir padeda akmeniui lengviau praslinkti. Didesni akmenys, užsikimšimai ar kylančios komplikacijos reikalauja papildomų priemonių:
- Smūginių bangų litotripsija – akmenys suskaldomi iš išorės smūginėmis bangomis, kad jų fragmentai galėtų pasišalinti su šlapimu
- Ureteroskopija – pro šlaplę ir šlapimo pūslę įvedamas specialus įtaisas, kuriuo galima sutrupinti ir pašalinti akmenį
- Perkutaninė nefrolitotomija – per nedidelį pjūvį į inkstą įvedama vamzdelis, kurios pagalba akmuo pašalinamas, dažnai naudojant ultragarso zondą
- Laparoskopinė arba atvira operacija – taikoma tik retais, sudėtingais atvejais
Kiekviena procedūra pasirenkama individualiai, atsižvelgiant į akmens dydį, vietą ir bendrą sveikatos būklę.
Ar inkstų akmenys gali savaime pasišalinti?
Didžioji dauguma inkstų akmenų (apie 80 proc.) pasišalina savaime, ypač jei yra mažesni nei 4 mm – jie dažniausiai išeina per 1–2 savaites. Didesni gali užtrukti iki 2–3 savaičių. Jei akmuo ilgai nepasišalina ar atsiranda komplikacijų, būtina gydytojo apžiūra ir stebėjimas.
Inkstų akmenų profilaktika
Tinkama mityba ir gyvenimo būdas gali sumažinti riziką susidurti su inkstų akmenimis. Svarbiausios rekomendacijos:
- Kasdien išgerkite pakankamai vandens
- Ribokite gyvūninių baltymų, druskos ir cukraus kiekį racione
- Nevartokite per daug oksalatų turinčio maisto (jei buvę kalcio oksalato akmenų) – tokio kaip špinatai, rabarbarai, sėlenos, riešutai
- Rinkitės natūralius maisto produktus, kuriuose yra kalcio, o ne kalcio papildus ar antacidinius preparatus su kalciu
- Palaikykite sveiką kūno svorį
- Esant poreikiui, gydytojas gali paskirti vaistų, mažinančių naujų akmenų susidarymo riziką
Gyvenimas su inkstų akmenimis ir prognozė
Net mažesni nei 6 mm akmenys daugiau nei 90 procentų atvejų pasišalina be chirurginės intervencijos. Visgi didesni ar šlapimo takus užkemšantys akmenys dažnai pareikalauja gydymo procedūrų. Yra nemaža tikimybė, kad patyrus inkstų akmenis, jie gali pasikartoti, tad labai svarbu imtis prevencinių priemonių ateityje.
Norint sėkmingai pašalinti inkstų akmenį patariama gerti daug vandens, laikytis gydytojo skirtos dietos ir vartoti paskirtus vaistus. Svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją, ypač jei akmuo neišsiskiria per 4–6 savaites.
Dažniausiai užduodami klausimai apie inkstų akmenis
- Ar įmanoma gyventi įprastą gyvenimą, turint inkstų akmenų? – Taip, dauguma atvejų nereikalauja drastiškų gyvenimo būdo pokyčių, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir prevencijos principų.
- Ar inkstų akmenys gali lemti inkstų ligas? – Jie padidina inkstų ligų, infekcijų ar kitų komplikacijų riziką.
- Ar inkstų akmenys pavojingi gyvybei? – Ne, patys akmenys gyvybei grėsmės nekelia, bet jų komplikacijos gali būti pavojingos, jei laiku negydomos.
- Kada reikėtų kreiptis į gydytoją? – Jei jaučiate stiprų skausmą, negalite pasišlapinti ar jaučiate kitus minėtus simptomus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir išsitirti. Esant nepakeliamam skausmui reikalinga skubi pagalba – medikai gali skirti tinkamą gydymą skausmui ir pykinimui mažinti.
- Kokius klausimus verta aptarti su gydytoju? – Pasitarkite apie akmens tipą, dydį, vietą, jų kiekį, gydymo poreikius, galimą mitybos korekciją ir (jei reikia) kokią procedūrą rinktis jų šalinimui.
