Inkstų vėžys priklauso vienai dažniausiai pasitaikančių formų – inkstų ląstelių karcinomai (ILK), kuri sudaro didžiąją daugumą visų inkstų vėžio atvejų. Ši liga prasideda mažyčiuose inkstų kanalėliuose – tubulėse. Šios struktūros padeda iš organizmo pašalinti nereikalingas medžiagas ir reguliuoja naudingų medžiagų bei vandens patekimą į kraują. ILK sudaro iki 85% visų diagnozuojamų inkstų vėžio atvejų.
Inkstų ląstelių karcinomos tipai
Inkstų ląstelių karcinoma dažniausiai susiformuoja kaip viena naviko masė viename inkste, tačiau kartais galima rasti ir kelis navikus abiejuose inkstuose – toks atvejis retesnis.
Yra daugiau kaip pusšimtis skirtingų ILK formų, tačiau dažniausiai pasitaiko kelios žinomesnės:
- Aiškiųjų ląstelių karcinoma – sudaro daugiausia, iki 85% visų ILK atvejų. Naviko ląstelės mikroskopu matomos beveik skaidrios, dėl to ir kilo pavadinimas.
- Papiliarinė karcinoma – nustatoma 10–15% pacientų. Navike dažnai matomos „pirštinės“ (papilės) struktūros.
- Chromofobinė karcinoma – sudaro apie 5–10%. Ląstelės būna šviesios, dažnai didesnės nei kitų tipų navikuose.
- Neklasifikuojama ILK – iki 6% atvejų navikų nepavyksta priskirti jokiai žinomai kategorijai. Kuo toliau, tuo daugiau tiriama, kaip apibrėžti šią grupę, naudojant mikroskopinius ir genetinius ypatumus.
Priklausomai nuo to, kaip išplitęs navikas, gydytojas gali nurodyti, ar liga yra lokalizuota (apsiribojusi inkstu ar gretimais audiniais), ar jau išplitusi (metastazavusi), kai navikinės ląstelės paveikia kitus organus. Nuo ligos tipo ir išplitimo priklauso gydymo eiga bei prognozė.
Kaip dažna yra inkstų ląstelių karcinoma?
Pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 400 000 naujų atvejų, o dažniausiai serga 60–80 metų vyrai. Inkstų vėžys gali išsivystyti bet kuriame amžiuje tiek vyrams, tiek moterims.
Inkstų ląstelių karcinomos simptomai
Ankstyvosiose stadijose liga paprastai nepasireiškia jokiomis aiškiomis užuominomis. Pirmieji simptomai atsiranda, kai navikas didėdamas pradeda spausti inkstą ar kitus aplinkinius organus.
- Kraujas šlapime (hematurija)
- Skausmas juosmens ar šonų srityje
- Kietas navikas arba iškilimas pilvo, juosmens ar šonų srityje
- Nepaaiškinama karščiavimas
- Prakaitavimas naktį
- Svorio kritimas be aiškios priežasties
- Gali atsirasti mažakraujystei būdingas dusulys ar bendras silpnumas
- Kartais liga sukelia taip vadinamus paraneoplastinius sindromus, kai auglys į kraują išskiria įvairias medžiagas ir lemia organizmo pokyčius
Inkstų ląstelių karcinomos priežastys
Ligos vystymąsi lemia nekontroliuojamas nenormalių ląstelių dauginimasis inksto kanalėliuose. Tikslios priežastys vis dar ištirtos ne iki galo, tačiau žinoma nemažai veiksnių, didinančių riziką susirgti šia liga.
Rizikos veiksniai
- Rūkymas (kuo ilgiau ir daugiau rūkoma, tuo rizika didesnė)
- Nutukimas (aukštas kūno masės indeksas)
- Aukštas kraujo spaudimas
- Lėtinė inkstų liga (įskaitant ilgalaikį dializės gydymą)
- Ilgai besitęsianti hepatito C infekcija
- Dažnas kai kurių skausmą malšinančių vaistų (ypač NVNU ir paracetamolio) vartojimas
- Ankstesnis pilvo srities apšvitinimas
- Sąlytis su kancerogenais (pvz., kadmis ir asbestas)
- Paveldimos ligos, pavyzdžiui, tuberozinė sklerozė ar Von Hippel-Lindau sindromas
- Paveldėtas polinkis (šeimos narių sergamumas inkstų vėžiu)
- Genetiniai pakitimai ląstelėse
- Retesnės ligos, kaip pjautuvinių ląstelių anemija
Jeigu jūsų šeimoje jau buvo pastebėta inkstų vėžio atvejų, verta aptarti su gydytoju galimybę reguliariai tikrintis dėl navikinių inksto pakitimų.
Kaip nustatoma inkstų ląstelių karcinoma?
Iki ketvirtadalio atvejų ši liga aptinkama jau progresavus, kai simptomai tampa akivaizdūs. Tačiau vis dažniau navikai aptinkami visiškai netikėtai, atliekant kitus tyrimus dar nesant jokių nusiskundimų – dėl to pagaunama daugiau atvejų ankstyvosiose stadijose, kai gydymas yra sėkmingesnis.
Inkstų ląstelių karcinomos diagnozavimo metodai
Tumoro aptikimui ir gydymo planavimui dažniausiai taikomi šie tyrimai:
- Ultragarso tyrimas – leidžia atskirti, ar darinys sudarytas iš skysčio (dažniau gerybinė cista), ar yra standus (dažnesnis navikinio proceso atveju).
- Kompiuterinė tomografija (KT) – vizualizuoja išsamų vidaus organų vaizdą, leidžia tiksliai įvertinti naviko ypatybes ir stadiją. Tyrimas gali būti atliekamas su kontrastine medžiaga, kad navikas būtų aiškiau matomas.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – rekomenduojama, jei negalima atlikti KT tyrimo (pvz., dėl alergijos kontrastinėms medžiagoms) arba jei reikia daugiau informacijos po KT tyrimo ar ultragarso.
Biopsija, kai imamas audinio mėginys iš įtariamo naviko, ne visada atliekama dėl didesnės komplikacijų rizikos, galimos inkstų pažaidos. Dažniausiai navikinės ląstelės vertinamos po operacijos, kai pašalinamas visas navikas. Jei įtariama, kad vėžys jau išplitęs, mėginys paimamas iš kitos vietos (ne inksto) naviko.
Ištyrus navikines ląsteles galima tiksliau nustatyti vėžio tipą, o tai padeda parinkti tinkamiausią gydymą.
Ligos stadijos
Stadijavimas leidžia nustatyti, kiek išplitusi liga ir kokios gydymo galimybės. Dažniausiai naudojama TNM sistema (angl. Tumor, Node, Metastasis):
- I stadija – navikas mažesnis nei 7 cm ir neperžengęs inksto ribų
- II stadija – navikas didesnis nei 7 cm, bet vis dar lokalizuotas inkste
- III stadija – navikas jau išplito į aplink inkstą esančias struktūras
- IV stadija – vėžys išplitęs už inksto ribų, pavyzdžiui, į limfmazgius, kepenis, plaučius ar smegenis
Dažniausiai išplitęs navikas (metastazavusi ILK) pirmiausia paveikia limfmazgius, plaučius, kaulus, kepenis, retais atvejais dubens organus.
Inkstų ląstelių karcinomos gydymas
Gydymo strategija priklauso nuo ligos stadijos, paciento sveikatos būklės, naviko išplitimo ir kitų individualių veiksnių. Lokalizuotai ligai ir išplitusiam procesui taikomi skirtingi sprendimai.
Lokalizuotos ligos gydymas
Pagrindiniai gydymo būdai yra chirurgija arba navikinių ląstelių naikinimas kitomis metodikomis.
- Radikali nefrektomija – pašalinamas visas inkstas su dalimi aplinkinių audinių, limfmazgiais ar antinksčiais (priklausomai nuo to, kiek išplitusi liga). Gyventi dažniausiai pakanka vieno sveiko inksto.
- Dalinė nefrektomija – pašalinama tik naviko pažeista inksto dalis. Ši procedūra tinkama esant mažam navikui arba jei pacientas turi tik vieną inkstą. Tokiu atveju lieka dalis sveikos inksto funkcijos.
Jeigu chirurginė intervencija netinka, gali būti taikomos abliacijos procedūros:
- Krioterapija – naviko ląstelės sunaikinamos šaldant
- Radiofrekvencinė abliacija – taikant aukštą temperatūrą, naviko ląstelės sudeginamos
Išplitusios ligos gydymas
Metastazavusios ILK gydymui dažniausiai taikomos sisteminės terapijos, kurios veikia visą organizmą. Kartais vis tiek rekomenduojama pašalinti naviką, kad sumažėtų simptomai ar vėliau būtų galima atidėti kitų gydymo būdų taikymą.
Dažniausi gydymo būdai:
- Imunoterapija – skatina imuninę sistemą atpažinti ir naikinti navikines ląsteles
- Taikinių terapija – vaistai slopina tam tikrus baltymus ar procesus, svarbius vėžio augimui, sumažina kraujo pritekėjimą į naviką
Esant reikalui, gali būti taikoma radioterapija ar kiti gydymo metodai – visa tai aptariama individualiai priklausomai nuo naviko, jo vietos, išplitimo ir organizmo reakcijos į jau taikytus gydymo būdus.
Ar galima išvengti inkstų ląstelių karcinomos?
Nors visiškai užkirsti kelio šiam vėžiui neįmanoma, galima sumažinti riziką. Svarbiausia – nerūkyti arba mesti rūkyti, jei tą darote. Taip pat svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, aktyviai judėti ir kontroliuoti kraujo spaudimą.
Ligos prognozė ir perspektyvos
Ar ILK išgydoma, priklauso nuo to, kiek liga pažengusi diagnozavimo metu. Navikus, kurie ribojasi tik su inkstu ir pašalinami chirurginiu būdu, paprastai pavyksta sėkmingai išgydyti. Sergant didesnės rizikos liga, papildomai gali būti siūloma imunoterapija po operacijos, kad sumažėtų atkryčio tikimybė.
Išplitusios ligos atveju visiškai išgydyti nepavyksta, tačiau nauji gydymo būdai gerokai pagerino pacientų gyvenimo trukmę. Anksčiau IV stadijos sergančiųjų gyvenimo trukmė būdavo labai trumpa, tačiau dabar daugelis gyvena ilgiau nei keletą metų su šia diagnoze.
Ankstyva ligos diagnostika ir pažangūs gydymo metodai ženkliai pagerino penkerių metų išgyvenamumo rodiklius. Pavyzdžiui, I stadijos ILK penkerių metų išgyvenamumas siekia net 90%.
Kasdienis gyvenimas ir savirūpa
Aptarkite su savo gydytoju asmeninį gydymo ir priežiūros planą. Kai kuriems, pašalinus vieną ar abu inkstus, gali prireikti dializės – svarbu žinoti, kaip šis gydymas veiks jūsų savijautą ir gyvenimo kokybę.
Prieš pradedant imunoterapiją ar taikinių terapiją pasikalbėkite su gydytoju apie galimus šalutinius poveikius ir kaip su jais susidoroti. Tinkama informacija ir parama svarbi viso gydymo metu.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju:
- Koks tikslus mano ligos tipas?
- Kuriame etape yra mano vėžys?
- Kokios gydymo galimybės man galimos ir kokios jų naudos bei rizikos?
- Kaip dažnai reikės lankytis pas gydytoją?
- Ar reikės keisti gyvenimo būdą gydymo metu?
- Kokios yra ilgalaikės prognozės?
