Lėtinės inkstų ligos pradžioje dažnai nejaučiama jokių simptomų. Tačiau progresuojant inkstų nepakankamumui ima ryškėti įvairūs negalavimai – galite jausti silpnumą, sumišimą, tinimą, arba pastebėti pasikeitimus šlapinimosi dažnyje.
Kas yra inkstų nepakankamumas
Inkstų nepakankamumas – tai būklė, kai vieno ar abiejų inkstų veikla sutrinka ir jie nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų be išorinės pagalbos. Ši liga pasireiškia dviem formomis: ūmine, kai sutrikimas išsivysto staiga, ir lėtine, kai inkstai silpsta daugelį metų. Kai funkcija kritiškai sumažėja, vystosi galutinės stadijos inkstų liga, kuri be gydymo gali būti mirtina.
Inkstų funkcija
Inkstai – fazolių formos organai, kurie įsikūrę juosmens srityje po šonkauliais. Dauguma žmonių turi du funkcionuojančius inkstus, tačiau gyvenimas gali būti pilnavertis net ir su vienu sveiku inkstu.
Pagrindinė šių organų užduotis – pašalinti iš organizmo toksinus. Inkstai filtruoja kraują ir išskiria nereikalingas medžiagas su šlapimu. Jei inkstai nebepajėgia to atlikti, atliekos ima kauptis, o žmogus ima jaustis prastai ir be pagalbos sustotų gyvybinės funkcijos.
Inkstų nepakankamumo paplitimas
Inkstų nepakankamumas kasmet diagnozuojamas milijonams žmonių visame pasaulyje. Tai reikšminga sveikatos problema, kuria serga tiek jauni, tiek vyresni žmonės.
Inkstų ligos eigos stadijos
Inkstų ligos klasifikuojamos pagal glomerulų filtracijos rodiklį (GFR), kuris parodo, kaip veiksmingai inkstai išvalo kraują. Šis rodiklis nustatomas atliekant kraujo tyrimus. Normalus GFR siekia daugiau nei 90, o visiškas inkstų neveikimas atitinka 0.
- I stadija: GFR virš 90 – pastebima nedidelė inkstų žala, bet funkcija išlieka normali.
- II stadija: GFR nuo 60 iki 89 – inkstų funkcija susilpnėjusi, tačiau simptomų dažniausiai dar nejaučiama.
- III stadija: GFR 30–59 – inkstų veikla sutrikusi, ima ryškėti pirmieji simptomai.
- IV stadija: GFR 15–29 – sunki inkstų funkcijos netektis, būklė tampa sudėtingesnė.
- V stadija: GFR mažiau nei 15 – beveik visiškas inkstų veiklos praradimas, dažniausiai reikalingas dializės arba transplantacijos gydymas.
Inkstų nepakankamumo simptomai
Ankstyvosiose stadijose jaučiamas nežymus ar visai nejuntamas sutrikimas. Tačiau lėtinė inkstų liga, nepaisant simptomų stokos, vis tiek kenkia organizmui. Vėliau atsirandantys požymiai įvairuoja, tačiau dažniausiai pasitaiko:
- Nuolatinis nuovargis, jėgų stoka
- Pykinimas ar vėmimas
- Sutrikęs mąstymas, prasta koncentracija
- Pabrinkimai – dažniausiai aplink rankas, kojas ar veidą
- Pasikeitęs šlapinimosi dažnis ir kiekis
- Raumenų spazmai
- Sausa ar niežtinti oda
- Prastas apetitas ar metalo skonis burnoje
Inkstų nepakankamumo priežastys
Dažniausios šios ligos priežastys – ilgalaikė cukrinio diabeto ir hipertenzijos (padidinto kraujospūdžio) eiga. Neišgydytas diabetas lemia pastoviai aukštą gliukozės lygį, kuris pažeidžia inkstų audinį. Hipertenzija per ilgą laiką taip pat žaloja inkstų kraujagysles.
Inkstų pažeidimai progresuoja lėtai, tačiau kartais nepakankamumas išsivysto staiga – vadinamoji ūminė inkstų pažaida atsiranda per kelias valandas ar dienas ir dažniausiai būna laikina.
Kitos galimos priežastys:
- Policistinė inkstų liga – paveldima liga, kai inkstuose susidaro cistos
- Glomerulų ligos, kurios trikdo kraujo filtravimą inkstuose
- Autoimuniniai sutrikimai (pvz. sisteminė raudonoji vilkligė), sukeliantys inkstų uždegimą bei organų pažeidimus
- Staigus inkstų pažeidimas dėl vaistų, didelio skysčių netekimo, šlapimo takų užsikimšimo ar kitų sunkių ligų
Dažnos ūminio inkstų pažeidimo priežastys yra:
- Įvairūs medikamentai
- Stiprus dehidratavimas
- Šlapimo ištekėjimo sutrikimai
- Negydomos sisteminės ligos, tokios kaip širdies ar kepenų ligos
Inkstų nepakankamumo rizikos veiksniai
Susirgti inkstų nepakankamumu rizika didesnė, jei:
- Sergate diabetu
- Turite padidėjusį kraujospūdį
- Sergate širdies ligomis
- Giminėje buvo inkstų ligų
- Yra įgimta inkstų anatominė yda
- Esate vyresni nei 60 metų
- Ilgai vartojate skausmą malšinančius vaistus, ypač nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU)
Inkstų nepakankamumo komplikacijos
Inkstai atlieka daug skirtingų funkcijų, tad kai jų darbas sutrinka, organizme išsivysto įvairių komplikacijų:
- Aukštas kraujo spaudimas
- Anemija
- Kaulų ligos
- Skysčių susikaupimas plaučiuose
- Pažeistos nervų sistemos funkcijos
- Elektrolitų disbalansas
Reikėtų akcentuoti, jog inkstų nepakankamumas nereiškia neišvengiamos mirties. Jei laikysitės gydytojo rekomendacijų dėl vaistų, mitybos įpročių ir gyvensenos, galite sulėtinti ligos eigą bei išvengti rimčiausių komplikacijų.
Ar pažengęs inkstų nepakankamumas yra mirtinas?
Galutinėje ligos stadijoje inkstų veikla visiškai sustoja, o negydoma ši būklė gali baigtis mirtimi. Nepaisant to, taikant dializę ar inksto transplantaciją, daugelis žmonių ir toliau gali tęsti visavertį gyvenimą. Svarbu suprasti, kad išgydyti inkstų nepakankamumo neįmanoma – gydymas leidžia pristabdyti ligos eigą ir išlaikyti likusią inkstų funkciją ilgesnį laiką.
Inkstų nepakankamumo diagnostika
Norint nustatyti inkstų veiklos sutrikimus, gydytojas skiria specialius tyrimus:
- Kraujo tyrimai – parodo, kaip efektyviai inkstai šalina atliekas iš kraujo. Kraujas tiriamas laboratorijoje
- Šlapimo tyrimai – leidžia nustatyti baltymų ar kraujo buvimą šlapime
- Vaizdiniai tyrimai – echoskopija, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimai padeda matyti inkstus ir nustatyti pratekėjimo sutrikimus, uždegimus ar plyšius
Inkstų nepakankamumo gydymas
Pasirenkamas gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Inkstų nepakankamumas yra pavojinga būklė, kurios visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau tinkamai gydant galima išlaikyti priimtiną gyvenimo kokybę ir suvaldyti simptomus.
Jei inkstų funkcija blogėja iš lėto, gydytojai reguliariai stebi jūsų būklę:
- Dažni kraujo tyrimai
- Kraujo spaudimo kontrolė
- Vaistai, palaikantys inkstų veiklą
Kai inkstų funkcija pasiekia žemą ribą, reikia imtis papildomų gydymo priemonių, kad būtų išsaugotas gyvybingumas. Dažniausi metodai – dializė arba inksto transplantacija.
Vaistai inkstų nepakankamumui gydyti
Gydytojai gali skirti šiuos vaistus, priklausomai nuo ligos priežasties:
- AKF inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai kraujo spaudimui mažinti
- Diuretikai, padedantys pašalinti skysčių perteklių
- Statinai cholesterolio lygiui reguliuoti
- Preparatai eritropoetino gamybai skatinti, jei yra anemija
- Vitaminas D ir kalcitriolis, siekiant išvengti kaulų nykimo
- Fosfatų surišėjai, palaikantys fosforo kiekį kraujyje
Dializės rūšys
- Hemodializė – kraujas kelis kartus per savaitę valomas specialiu aparatu. Hemodializės procedūros dažniausiai atliekamos ligoninėje arba dializės centre.
- Peritoninė dializė – į pilvaplėvės ertmę per kateterį leidžiamas specialus tirpalas, kuris sugeria šlakus ir pasišalina atgal į maišelį. Šią procedūrą kartais galima atlikti ir namuose.
Inksto transplantacija
Inksto persodinimo metu vietoje nebefunkcionuojančio inksto paciento kūne įsiuvamas sveikas donoro organas. Tai gali būti tiek gyvo, tiek mirusio donoro inkstas. Po transplantacijos visą likusį gyvenimą tenka vartoti specialius vaistus, kad naujasis inkstas liktų sveikas.
Ar galima atsigauti po galutinės stadijos inkstų nepakankamumo?
Kiekvieno žmogaus prognozė priklauso nuo asmeninės būklės ir taikomo gydymo. Tinkamai gydantis galima ilgai mėgautis gyvenimu, tačiau gydymą reikės tęsti visą gyvenimą – inksto veiklos atkurti nebeįmanoma, galima tik pristabdyti ligos progresavimą.
Inkstų nepakankamumo prevencija
Nors inkstų nepakankamumo ir lėtinės ligos atstatyti negalima, įmanoma išlaikyti turimas inkstų funkcijas ir lėtinti praradimų progresą. Kiekvienas žmogus turėtų rūpintis savo sveikata, ypač jei gresia šios ligos:
- Reguliariai tikrinkite inkstų veiklą
- Jeigu sergate diabetu – nuolat stebėkite gliukozės kiekį kraujyje
- Rūpinkitės kraujospūdžio kontrole
- Nevartokite tabako gaminių
- Mažinkite produktų su daug kalio ir natrio vartojimą
- Nepamirškite profilaktinių apsilankymų pas gydytoją
Gyvenimas su inkstų nepakankamumu
Nors ši liga visiškai neišgyjama, tinkamai prižiūrint sveikatą ir laikantis gydymo plano, daugelis žmonių gali ilgai gyventi be didesnių gyvenimo kokybės pokyčių.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Būtina konsultuotis su gydytoju, jei patenkate į rizikos grupę arba pastebite bent vieną iš šių simptomų:
- Padidėjęs kraujospūdis
- Sunkumai ar pokyčiai šlapinantis
- Mąstymo sutrikimai, apsnūdimas
- Pykinimas ar vėmimas
- Cukrinis diabetas
- Giminėje būta inkstų problemų
- Persirgtos rimtos inkstų traumos ar pažeidimai
- Ilgalaikis NVNU ar kitų vaistų vartojimas
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Iš kur žinoma, kad mano inkstai jau neveikia tinkamai?
- Kokios galimos kitos mano negalavimų priežastys, jei ne inkstų nepakankamumas?
- Kodėl išsivystė mano inkstų liga?
- Ar man reikės dializės?
- Kokia dializės rūšis būtų geriausia mano atveju?
- Ar esu tinkamas kandidatas inkstų transplantacijai?
- Kokius vaistus būtų tikslinga naudoti?
- Ar reikėtų keisti mitybą?
- Kaip dažnai turiu lankytis tyrimams ar gydymui?
Hospiso pagalba sergant inkstų nepakankamumu
Sprendimas dėl hospiso paslaugų yra asmeniškas ir priklauso nuo ligos eigos bei šeimos norų. Dažniausiai hospiso pagalba taikoma, kai jau negalima ar nebeįmanoma efektyviai gydyti dialize ar transplantacija. Jos tikslas – užtikrinti kuo geresnę gyvenimo kokybę paskutinėmis gyvenimo akimirkomis, sumažinti kančią ir suteikti emocinę pagalbą pacientui bei jo artimiesiems.
