Inkstų parenchimos ligos – tai įvairių sutrikimų grupė, kurių metu pažeidžiamos pačios inksto struktūros, atsakingos už svarbiausias inkstų funkcijas. Parenchimą sudaro dvi pagrindinės dalys: žievė ir šerdis. Būtent šios zonos atlieka svarbiausią darbą – šalina iš kraujo kenksmingas medžiagas, reguliuoja skysčių, druskų ir mineralų pusiausvyrą, dalyvauja kraujodariniame procese.
Kas yra inkstų parenchimos pažeidimas?
Inkstų parenchimos ligos apima sutrikimus, kurie tiesiogiai veikia inkstų žievę arba šerdį. Žievėje prasideda kraujo filtravimas – čia gausu nefronų, sudarytų iš įvairių kraujagyslių (glomerulų) bei kanalėlių, pro kuriuos filtruojamas kraujas. Glomerulai pradeda filtravimo procesą, o kanalėliai sulaiko reikalingus elementus: vandenį, mineralus, maistines medžiagas, o likusius pašalina su šlapimu. Žievėje gaminamas ir eritropoetinas – hormonas, skatinantis raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
Inksto šerdis – tai vidinė organo dalis, kurioje susitelkę dauguma nefronų, padedančių atlikti galutinį šlapimo susiformavimo etapą.
Specialistai bet kokius šias inksto vietas veikiančius sutrikimus vadina inkstų parenchimos pažeidimu. Terminai kaip „dvipusis inkstų parenchimos sutrikimas” ar „inksto parenchimos liga” neretai vartojami sinonimiškai.
Inkstų parenchimos ligos tipai
Priklausomai nuo kilmės ir eiga, galima išskirti ūmią ir lėtinę inkstų parenchimos ligą. Jei pažeidimas vystosi staiga, kalbama apie ūminę formą. Ilgai, dažniausiai nepastebimai progresuojantis procesas vadinamas lėtine inkstų parenchimos liga.
Ar inkstų parenchimos pažeidimas pavojingas?
Ligos eiga priklauso nuo priežasties ir pažeidimo masto. Lengvi atvejai dažnai yra gydomi sėkmingai. Tačiau sunki ligos eiga gali baigtis inkstų nepakankamumu. Tokios būklės be gydymo yra pavojingos gyvybei.
Inkstų parenchimos pažeidimo simptomai
Iš pradžių ši liga dažniausiai nesukelia jokio pastebimo diskomforto. Simptomams atsirasti dažniausiai prireikia laiko, kai inkstų funkcija gerokai silpnėja. Tuomet žmogus gali pastebėti šiuos požymius:
- Kraujas šlapime
- Išsausėjusi, niežtinti oda
- Nuolatinis nuovargis
- Prastas apetitas
- Mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis (anemija)
- Pykinimas, vėmimas
- Dažnesnis nei įprasta šlapinimasis
- Patinimai aplink akis
- Tinimas pėdose, rankose, kulkšnyse
Inkstų parenchimos pažeidimo priežastys
Vyraujančios lėtinės inkstų parenchimos ligos priežastys – padidėjęs kraujospūdis ir cukrinis diabetas. Tačiau ligą gali sukelti ir kitos būklės:
- Autoimuninės ligos, pvz., sisteminė raudonoji vilkligė
- Glomerulonefritas
- Inkstų vėžys
- Policistinė inkstų liga
- Žmogaus pjautuvinių ląstelių anemija
Staigi, ūmi inkstų parenchimos liga gali kilti dėl tokių veiksnių kaip:
- Sunki alerginė reakcija (anafilaksija)
- Bakterinės infekcijos
- Inkstų akmenys
- Navikai inkstuose
- Plaučių embolija
- Stiprus organizmo skysčių trūkumas
- Virusinės infekcijos
Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, AKF inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, taip pat gali laikinai sutrikdyti inkstų veiklą.
Rizikos veiksniai
Ši liga gali pasireikšti kiekvienam. Tačiau rizika didėja tiems, kurie turi paveldimų inkstų ligų istoriją, serga diabetu, širdies ligomis, padidėjusiu kraujospūdžiu. Papildomai, vyresni nei 60 metų amžiaus ir reguliariai vartojantys nesteroidinius vaistus taip pat patenka į didesnę rizikos grupę.
Galimos komplikacijos
Negydomas ar progresuojantis inkstų parenchimos pažeidimas gali sukelti šias komplikacijas:
- Rūgščių kaupimąsi organizme (metabolinė acidozė)
- Itin padidėjusį fosforo kiekį kraujyje
- Padidėjusį kalio kiekį kraujyje
- Mažą raudonųjų kraujo kūnelių kiekį
- Šlapimo rūgšties kaupimąsi sąnariuose (podagra)
- Kemėjimą, linkusį silpnėti kaulų sistemą (osteoporozę)
- Silpnesnį imunitetą
Kaip diagnozuojama ši liga?
Diagnozuojant inkstų parenchimos sutrikimus, gydytojas pasidomi sveikatos istorija, sužino apie esamus simptomus, vartojamus vaistus ir apžiūri pacientą. Patvirtinimui dažniausiai atliekami:
- Inkstų funkcijos tyrimai – kraujas ir šlapimas tiriami siekiant įvertinti glomerulų filtracijos greitį, kreatinino, baltymų ar kraujo kiekį šlapime.
- Vaizdiniai tyrimai – inkstų dydžiui, formai ir kitoms savybėms įvertinti pasitelkiamas ultragarsas, magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija.
- Inksto biopsija – mikroskopinis nedidelio inksto audinio gabalėlio ištyrimas leidžia išsamiau suprasti ligos pobūdį.
Gydymo galimybės
Gydymas priklausys nuo šios ligos priežasties, paciento amžiaus, bendros būklės ir pažeidimo sunkumo. Taikomos šios priemonės:
- IDraugiška inkstams mityba: naudojimasis specialistų pagalba kuriant valgymo planą, kuris riboja baltymų, druskos, cholesterolio ir kalio vartojimą.
- Fizinis aktyvumas ir kūno svorio kontrolė.
- Vaistai: kraujospūdžiui, cholesterolio ar cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti.
- Vengimas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tabako gaminių.
Sunkių atvejų valdyti gali prireikti:
- Kortikosteroidų
- Dializės
- Imunitetą slopinančių vaistų
- Inksto persodinimo
Prevencija: ar galima sumažinti riziką?
Nors visų inkstų parenchimos pažeidimų išvengti neįmanoma, tačiau galima stipriai sumažinti riziką:
- Rinktis aktyvų gyvenimo būdą (bent pusvalandis judėjimo, penkias dienas per savaitę)
- Riboti alkoholio vartojimą
- Palaikyti normalų kūno svorį
- Nemesti planuotų apsilankymų pas medikus esant rizikos veiksnių
- Mažinti druskos vartojimą
- Nevartoti nesteroidinių vaistų dažniau, nei paskirta
- Mesti rūkyti
Gyvenimas su inkstų parenchimos liga
Teks nuolat bendradarbiauti su gydymo komanda, kad liga neprogresuotų kuo ilgiau. Svarbu:
- Laikytis inkstams draugiškos mitybos rekomendacijų.
- Reguliariai matuoti gliukozės ir kraujospūdžio rodiklius.
- Planuoti apsilankymus pas nefrologą, atlikti tyrimus pagal rekomendacijas.
- Vaistus vartoti tiksliai taip, kaip paskirta.
Kokios prognozės ir gyvenimo trukmė?
Ligos eiga ir gyvenimo trukmė priklauso nuo pažeidimo apimties, amžiaus, bendros sveikatos, lyties. Kuo stipresnis inkstų pažeidimas, tuo labiau mažėja gyvenimo prognozė. Dializuojamiems žmonėms vidutinė gyvenimo trukmė svyruoja nuo 5 iki 10 metų, tačiau kai kurie, gavę tinkamą gydymą arba po inksto persodinimo, gyvenimo trukmę pratęsia iki 20-30 metų.
Atsižvelgiant į jūsų būklę ir individualius veiksnius, išsamesnes prognozes gali pateikti jus prižiūrintis gydytojas.
Trečios inkstų ligos stadijos atveju vyrams tikėtina gyvenimo trukmė siekia apie 24 metus, moterims – apie 28 metus. Dažniausiai ketvirtos stadijos progresavimas iki penktos užtrunka apie ketverius metus.
Ką verta žinoti apie mitybą?
Susirgus šia liga verta pasikonsultuoti su specializuotu dietologu. Kartu bus sudarytas mitybos planas, kuris mažina inkstų apkrovą. Svarbu neviršyti druskos, kalio, fosforo, baltymų kiekio dienos racione. Šių produktų reikėtų vengti arba stipriai riboti:
- Avokadai
- Bananas
- Kai kurių rūšių konservai
- Traškučiai, riestainiai, sūrūs užkandžiai
- Citrusiniai vaisiai ir jų sultys
- Džiovinti vaisiai
- Perdirbta mėsa
- Špinatai
Kada būtina pasirodyti gydytojui?
Sergant diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu ar turint kitų rizikos veiksnių, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją. Savalaikis ištyrimas padeda laiku pastebėti inkstų pažeidimą ir sulėtinti jo progresavimą.
Simptomai dažniausiai pasireiškia tik pažengus ligai, todėl šių požymių nereikėtų ignoruoti:
- Dažni raumenų spazmai
- Užsitęsęs nuovargis
- Nebūdingas šlapinimosi dažnis
- Sunkiau susikoncentruoti ar miegoti
- Niežtinti oda
- Nepraeina žagsulys
- Tinimas pėdose, kulkšnyse, rankose
- Apetito stoka
Klausimai gydytojui
- Kaip buvo nustatyta mano liga?
- Kokio sunkumo mano būklė?
- Kurios gydymo galimybės būtų geriausios?
- Ką galiu pats daryti, kad apsaugočiau inkstus?
- Ar galite rekomenduoti inkstų dietologą?
- Gal žinote, kur rasti paramos grupę sergantiems inkstų ligomis?
