Inkstų vėžys vystosi, kai inksto audinyje pradeda nekontroliuojamai daugintis pakitusios ląstelės. Kol kas mokslininkai tiksliai nežino, kas nulemia šias ląstelių permainas, tačiau bėgant laikui iš jų susidaro auglys, kuris gali plėstis ir pažeisti kitus organus.
Kas yra inkstų vėžys?
Inkstų vėžys – tai liga, pasireiškianti tada, kai inksto ląstelės ima neįprastai sparčiai dalytis ir dauginasi net tada, kai organizmas joms to nereikalauja. Susidaręs navikas gali būti piktybinis (vėžinis), ir tuomet vėžys išplinta į aplinkinius audinius ar net svarbius organus. Šis plitimas vadinamas metastazėmis.
Kam dažniausiai pasireiškia inkstų vėžys?
Dažniausiai inkstų vėžys diagnozuojamas 65–74 metų žmonėms, o vyrams susirgti tikimybė yra maždaug dvigubai didesnė nei moterims. Padidintą riziką taip pat turi kai kurios etninės grupės. Vaikams ši liga pasitaiko labai retai, tačiau kasmet keletas šimtų vaikų susiduria su Vilmsu vadinamu naviku, kuris yra retas inkstų vėžio tipas jaunesniame amžiuje.
Inkstų vėžio tipai
Inkstų vėžys nebūna vieno tipo – jis gali pasireikšti įvairiomis rūšimis:
- Inkstų ląstelių karcinoma (RCC) sudaro net 85% visų suaugusiųjų inkstų vėžio atvejų. Dažniausiai vystosi kaip atskiras auglys viename inkste, bet gali būti ir abiejuose. Šios rūšies dažniausias potipis – skaidrių ląstelių karcinoma.
- Pereinamojo epitelio karcinoma sudaro 6–7% visų navikų. Dažniausiai atsiranda inksto vietoje, kur šlapimtakis jungiasi su inkstu (tai vadinama inkstų geldelė), bet gali pažeisti ir šlapimtakius ar šlapimo pūslę.
- Inkstų sarkoma – labai retas tipas, aptinkamas tik apie 1% atvejų ir vystosi iš inksto jungiamojo audinio.
- Vilms navikas dažniausiai diagnozuojamas vaikams, sudaro apytikriai 5% visų inkstų navikų.
Inkstų vėžio paplitimas
Ši liga sudaro apie 3,7% visų vėžio atvejų. Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojama dešimtys tūkstančių naujų šios ligos atvejų, ir dažniausiai ja serga vyresni asmenys – susirgimo rizika didėja su amžiumi.
Inkstų vėžio simptomai
Ankstyvose stadijose inkstų vėžys dažnai nesukelia jokių požymių. Dėl to jis dažnai aptinkamas jau tada, kai pradeda plisti. Augant navikui, gali pasireikšti tokie simptomai:
- Kraujas šlapime (hematurija)
- Atsiradęs gumbas ar darinys inkstų srityje
- Skausmas šone arba nugaroje
- Bendras silpnumas, nuovargis
- Bendra bloga savijauta
- Prastas apetitas arba svorio kritimas
- Pakilusi temperatūra
- Skausmas kauluose
- Padidintas kraujospūdis
- Mažakraujystė (anemija)
- Padidėjusi kalcio koncentracija kraujyje
Inkstų vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Kodėl atsiranda inkstų vėžys, vis dar nėra aišku, tačiau žinoma, kad kai kurie veiksniai didina susirgimo tikimybę:
- Ilgalaikis rūkymas – kuo ilgiau žmogus rūko, tuo rizika didesnė
- Antsvoris ar nutukimas
- Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija)
- Paveldimumas – jei giminėje buvo inkstų vėžio atvejų, rizika taip pat didėja
- Ankstesnis gydymas spinduliais dubens srityje
- Genų pokyčiai arba paveldimos ligos: tuberinė sklerozė ar von Hipelio-Lindau sindromas
- Ilgalaikis dializės gydymas
Inkstų navikų piktybiškumas ir gydymo svarba
Augliai inkstuose gali būti ir nepiktybiniai. Tokie dariniai dažnai būna mažesni nei vėžiniai ir neplinta į kitus organus. Visgi, kad būtų išvengta komplikacijų, tiek piktybinius, tiek gerybinius navikus būtina pradėti gydyti nedelsiant.
Inkstų vėžio diagnostika
Jei pastebimi simptomai, gydytojas atliks išsamų sveikatos būklės įvertinimą bei fizinį tyrimą. Diagnozei ir ligos išplitimui nustatyti galima pasitelkti įvairius tyrimus:
- Šlapimo tyrimas padeda nustatyti, ar šlapime nėra kraujo.
- Kraujotyrimai įvertina kraujo ląstelių kiekį, elektrolitų balansą, parodo mažakraujystės ar inkstų veiklos sutrikimų ženklus.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – detali vidaus organų nuotrauka sluoksniais, dažnai atliekama su kontrastine medžiaga, tačiau esant inkstų pažeidimui kontrasto gali būti vengiama.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) sukuria tikslias minkštųjų audinių vidaus nuotraukas pasitelkiant magnetinį lauką ir radijo bangas.
- Ultragarsas padeda atskirti darinį nuo sveiko audinio, nes navikas turi kitokį tankį.
- Naviko biopsija – specialia adata paimamas darinio audinio mėginys ir mikroskopu patikrinama, ar tai vėžinės ląstelės. Ne visi pacientai šiai procedūrai tinkami.
Inkstų vėžio stadijos
Vėžio gydymo strategijai itin svarbu nustatyti stadiją. Stadiumą lemia:
- Naviko dydis ir vieta
- Limfmazgių pakenkimo mastas
- Išplitimas į kitus audinius ar organus
Stadija nustatoma pagal tyrimų rezultatus – KT, MRT, biopsiją. Vėžys gali būti šiose stadijose:
- I stadija: navikas iki 7 cm, neperžengęs inksto ribų
- II stadija: auglys didesnis nei 7 cm, tačiau vis dar ribojasi inkstu
- III stadija: vėžys išplitęs į didžiąsias kraujagysles ar netoliese esančius limfmazgius
- IV stadija: liga pasiekia kitus organus (pvz., antinksčius, nutolusius limfmazgius)
Kartais navikai taip pat įvertinami pagal jų piktybiškumą: kuo ląstelės atrodo nenatūralesnės ir greičiau dauginasi, tuo auglys laikomas agresyvesniu (aukšto laipsnio).
Inkstų vėžio gydymo būdai
Gydymo planas priklauso nuo naviko stadijos, laipsnio, paciento amžiaus bei sveikatos būklės. Taikomi įvairūs metodai:
Chirurginis gydymas
- Dalinė nefrektomija – pašalinama tik naviko pažeista inksto dalis
- Radikali nefrektomija – operacijos metu pašalinamas visas inkstas su aplinkiniais audiniais arba limfmazgiais
Likęs sveikas inkstas paprastai gali perimti pašalintojo funkcijas.
Ablacija
Kai kuriems ligoniams vietoje chirurgijos taikomas alternatyvus vėžio ląstelių naikinimo būdas šaltu ar karščiu:
- Krioabliacija – į naviką įvedama adata, kurią užšaldžius sunaikinamos pakitusios ląstelės
- Radijo dažnio abliacija – į naviką įstatyta adata perleidžia elektros srovę, kuri sunaikina auglį
Spindulinė terapija
Spindulinis gydymas taikomas, kai pacientui dėl tam tikrų priežasčių negalima operuoti arba yra tik vienas inkstas. Dažniausiai šis metodas naudojamas simptomams, pavyzdžiui, skausmui, mažinti.
Taikinių terapija
Taikinių terapijos vaistai slopina vėžio augimui svarbių baltymų ar kraujagyslių formavimąsi. Jie skiriami, kai operacijos galimybė ribota arba siekiama sumažinti ligos sugrįžimo riziką po chirurgijos.
Imunoterapija
Imunoterapija padeda stiprinti organizmo imuninę sistemą, kad ši gebėtų efektyviau atpažinti ir naikinti vėžio ląsteles. Šis gydymas gali būti taikomas kartu su kitomis priemonėmis arba atskirai.
Chemoterapija
Šis gydymo būdas inkstų vėžiui taikomas nedažnai, dažniausiai tuomet, kai neveikia kitos priemonės – dažniausiai po imunoterapijos ar taikinių terapijos.
Ar galima išvengti inkstų vėžio?
Nėra garantuoto būdo užkirsti kelią inkstų vėžiui, nes tiksli ligos priežastis nėra aiški. Tačiau galima sumažinti riziką vengiant rūkymo, kontroliuojant kraujospūdį, kūno svorį ir siekiant išvengti cukrinio diabeto.
Prognozė ir gyvenimas su inkstų vėžiu
Susirgimo baigtis labai priklauso nuo vėžio tipo, stadijos ir bendros žmogaus sveikatos. Geriausios prognozės būna tada, kai liga aptinkama anksti ir dar nėra išplitusi už inksto ribų. Net ir sėkmingo gydymo atveju svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir sekti sveikatą.
Kada rekomenduojama kreiptis į gydytoją?
Pajutus nerimą keliančius simptomus – kraują šlapime, skausmą šone ar darinį inkstų srityje – būtina kuo greičiau registruotis pas specialistą. Tikslūs tyrimai padės nustatyti simptomų priežastį ir sudaryti tinkamą gydymo planą.
Klausimai gydytojui apie inkstų vėžį
- Koks tiksliai inkstų vėžio tipas man nustatytas?
- Kur randasi navikas?
- Ar liga jau išplitusi?
- Kokia nustatyta ligos stadija?
- Kokios gydymo galimybės ir ko tikėtis?
- Kokia mano sveikimo prognozė?