Internuklearinė oftalmoplegija yra būklė, kai viena arba abi akys nenukreipiamos į šoną taip, kaip turėtų. Šis sutrikimas susijęs su nervinių skaidulų jungtimis, kurios įprastai leidžia akims judėti darniai. Kai šie nerviniai takai pažeidžiami, akys negali tinkamai reaguoti į žvilgsnio nukreipimą į šalį, o paveikta akis lieka žiūrėti tiesiai arba juda nepakankamai. Kol vienos akies judesiai riboti, kita dažnai pasisuka per stipriai, gali atsirasti nekontroliuojamų akių judesių. Ši būklė gali paveikti tik vieną akį (vienpusė internuklearinė oftalmoplegija) arba abi vienu metu (abišalė).
Internuklearinės oftalmoplegijos esmė
Internuklearinė oftalmoplegija dažnai yra rimtesnių nervų sistemos ligų požymis. Dažniausiai ją sukelia pažeidimas, atsirandantis vadinamuojuose vidiniuose išilginiuose fascikuluose, kurie atsakingi už abiejų akių koordinaciją. Šias nervų skaidulas galima prilyginti elektros laidams namuose – tol, kol jos veikia tinkamai, jų net nepastebime, tačiau pažeidus iš karto sutrinka svarbios funkcijos.
Jei bandote pažvelgti į vieną pusę, viena akis, priešingai nei turėtų, lieka žiūrėti tiesiai arba neseka žvilgsniu iki galo. Pavyzdžiui, žiūrint į dešinę, kairė akis gali nesujudėti kartu, o žiūrint į kairę – dešinė akis nesisuka už nosies linijos.
Internuklearinė oftalmoplegija gali būti laikina ir visiškai išnykti, bet kartais simptomai išlieka visą gyvenimą. Kiek laiko truks sveikimo procesas, priklauso nuo būklės priežasties, organizmo savybių bei taikomo gydymo.
Internuklearinės oftalmoplegijos simptomai
Ryškiausias šios būklės simptomas – viena akis nenukreipiama į šoną. Kiti būdingi požymiai:
- Dvejinimasis, kuris ypač sustiprėja žiūrint į šoną ar į viršų.
- Regos išblukimas arba suprastėjimas.
- Galvos svaigimas.
Priežastys
Internuklearinės oftalmoplegijos priežastys glaudžiai susijusios su nervinių jungčių, reguliuojančių akių judesius, pažeidimu. Šios jungtys būna pažeistos po insulto, galvos traumos ar sergant tam tikromis nervų sistemos ligomis. Dažniausi veiksniai, sukeliantys šią būklę, yra:
- Išsėtinė sklerozė.
- Insultai, ypač smegenų kamieno srityje.
- Kraujavimas smegenų srityse.
- Arterioveninės malformacijos.
- Encefalitai, kuriuos dažnai sukelia virusinės infekcijos (pvz., Laimo liga, herpes zoster, ŽIV).
- Galvos smegenų traumos.
- Autoimuninės ligos, tokios kaip vilkligė ar Sjögreno sindromas.
Diagnozavimas
Tikslią internuklearinės oftalmoplegijos diagnozę nustato gydytojas, įvertindamas akių judesių reakciją. Specialistas paprašys jus atlikti tam tikrus judesius akimis – taip bus aiškiai matoma, kuri akis nejuda taip, kaip turėtų.
Be to, ši būklė dažnai nustatoma tyrimų dėl kitų susirgimų metu, ypač po insulto ar galvos traumos.
Tyrimo metodai
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) dažnai padeda tiksliai nustatyti pažeistą nervų skaidulą.
- Kompiuterinė tomografija (KT) taip pat naudojama vaizdiniam vertinimui.
- Kraujo tyrimai gali atskleisti uždegimą ar infekcijas.
- Juosmens punkcija (spinalinis punkcija) padeda ištirti smegenų skysčio pokyčius ir nustatyti nervų sistemos infekcijas.
Gydymas ir valdymas
Kaip bus gydoma internuklearinė oftalmoplegija, labiausiai priklauso nuo pirminės šią būklę sukėlusios priežasties. Daugeliu atvejų gydytojai pirmiausia siekia pašalinti pagrindinį veiksnį – ar tai būtų infekcija, ar lėtinis susirgimas, ar kiti nulemti pokyčiai.
Kai kurios priežastys (pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė arba insultas) reikalauja ilgalaikio gydymo ar net nuolatinės priežiūros. Jei pažeidimą sukėlė infekcija, simptomai dažniausiai praeina tuomet, kai infekcija išgydoma. Gydytojai gali taikyti ir papildomas priemones, pavyzdžiui, toksino injekcijas, jei ilgai išlieka akies raumenų traukuliai arba nepraeina dvejinimasis. Tokios intervencijos palengvina diskomfortą ir sumažina nekontroliuojamus akių judesius.
Prevencija ir profilaktika
Internuklearinės oftalmoplegijos išvengti neįmanoma, kadangi ją sukelia staigūs ir dažnai nenuspėjami įvykiai ar infekcijos.
Bendru lygiu rekomenduojama saugoti akis bei galvą: dirbant ar sportuojant dėvėti apsauginius akinius ir laikytis saugos reikalavimų. Tai sumažina galimų galvos ar akių traumų riziką.
Reguliari akių patikra
Nuolatiniai vizitai pas akių gydytoją padeda laiku pastebėti regos pokyčius ar pirmuosius nervų sistemos sutrikimus. Patikrinimų dažnumas priklauso nuo amžiaus:
- Asmenims iki 40 metų – kas penkerius-dešimt metų.
- 40-54 metų suaugusiesiems – kas du-ketverius metus.
- 55-64 metų – kas vienerius-trejus metus.
- 65 metų ir vyresniems – kas vienerius ar dvejus metus.
Gali būti, jog kai kuriais atvejais akių patikrinimai bus reikalingi dažniau, ypač jei turite ligų, veikiančių nervus ar sergate diabetu. Rekomenduojamą apsilankymų dažnumą nurodys jūsų gydytojas.
Prognozė ir gyvenimas su internuklearine oftalmoplegija
Internuklearinės oftalmoplegijos eiga labai priklauso nuo to, kas ją sukėlė. Kai kuriais atvejais sutrikimai išnyksta, tačiau jei būklė susijusi su išsėtine skleroze, autoimuninėmis ligomis ar stipriais smegenų pažeidimais, ilgalaikiai akies judesių sutrikimai gali užtrukti. Jei simptomus sukėlė infekcija, dažniausiai žmonės visiškai pasveiksta ir ilgalaikių padarinių nepatiria.
Pojūčiai po insulto, kraujavimo ar traumos gali užsitęsti – tai susiję su tuo, kaip ilgai buvo sutrikdytas kraujotakos ar nervinių impulsų perdavimas į atitinkamas sritis. Specialistas, atsižvelgdamas į jūsų būklę ir gydymo eigą, aptars, kokių rezultatų galima tikėtis ir kaip valdyti likusius simptomus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėję bet kokius regos pokyčius turėtumėte kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Jei atsiranda šie požymiai, reikia nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių:
- Nepavyksta judinti akių.
- Staigus regos praradimas (visiškas ar dalinis).
- Aštrus akių skausmas.
- Nauji blyksniai ar plūduriuojantys kūnai regėjimo lauke.
Klausimai aptarimui su gydytoju
- Kiek laiko truks akies judesių sutrikimas?
- Ar rega atsistatys visiškai?
- Kokio gydymo reikės?
- Kaip dažnai ateityje reikės tikrintis akis?
Internuklearinės oftalmoplegijos ir kitų sutrikimų skirtumai
Skirtingai nuo internuklearinės oftalmoplegijos, kuri atsiranda dėl nervinių jungčių pažeidimo, žvairumas (strabizmas) apima įvairius sutrikimus, kai akys negali būti nukreiptos ta pačia kryptimi. Žvairumą dažniausiai lemia akių judesius kontroliuojančių raumenų darbo sutrikimai.
Pseudo-internuklearinė oftalmoplegija
Pseudo-internuklearinė oftalmoplegija pasireiškia panašiais požymiais, tačiau tai kita liga, dažniausiai atsirandanti dėl įgimtos ar įgytos raumenų silpnumo, tokio kaip miastenija. Jei pastebite silpstančius raumenis ar pablogėjusią akių kontrolę, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti kitos ligos požymis.
