Ischeminė kardiomiopatija – tai širdies raumens susirgimas, kai dėl per menko kraujo pritekėjimo į širdį pažeidžiamas jos darbas. Paprastai ši būklė išsivysto dėl koronarinių arterijų ligos arba patirtos miokardo infarkto, kai širdies raumuo tiesiog negauna užtektinai deguonies.
Kas yra ischeminė kardiomiopatija?
Ši liga reiškia, kad kairysis širdies skilvelis, kuris yra pagrindinė kraują pumpuojanti širdies dalis, dėl nuolatinio deguonies trūkumo nusilpsta ir išsiplečia. Toks širdies raumens pažeidimas lemia vis silpnesnį širdies darbą, o tai labai apsunkina kraujo apytaką organizme.
Iš visų išsiplėtusios kardiomiopatijos formų ischeminė versija yra dažniausia ir pagrindinė širdinės (sistolinės) nepakankamumo priežastis visame pasaulyje – ji sudaro apie 60% atvejų.
Ischeminės kardiomiopatijos simptomai
Ligos požymiai gali būti įvairūs. Kartais kai kurie žmonės jų visiškai nejaučia, tačiau dažniausiai pasitaiko šie simptomai:
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu ar gulint.
- Patinimai kojose, pėdose (edema).
- Nuovargis, dėl kurio sunku atlikti kasdienius darbus ar sportuoti.
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje (angina), nors jis pasitaiko rečiau.
- Svorio padidėjimas, kosulys, užgulimas dėl skysčių kaupimosi organizme.
- Širdies ritmo sutrikimai, širdies permušimai ar plakimo jausmas.
- Galvos svaigimas, silpnumas.
- Trumpalaikiai sąmonės netekimo epizodai (alpimas).
Ischeminės kardiomiopatijos priežastys
Pagrindinė priežastis – širdies raumens žala dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo. Tokį deguonies stygių sukelia:
- Koronarinė širdies liga (labiausiai paplitusi priežastis);
- Širdies smūgis (miokardo infarktas);
- Koronarinių arterijų uždegimas (vaskulitas);
- Koronarinių arterijų plyšimai ar pažeidimai;
- Smulkiųjų kraujagyslių ligos;
- Fibromuskulinė displazija;
- Prinzmetalo angina.
Rizikos veiksniai
- Širdies ligų istorija šeimoje.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Rūkymas ar kiti tabako gaminiai.
- Cukrinis diabetas.
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
- KMI (kūno masės indeksas) didesnis nei 30.
- Praeityje buvęs širdies smūgis.
- Judrumo stoka.
Galimos komplikacijos
- Širdies ritmo sutrikimai, ypač aritmijos.
- Lėtinis širdies nepakankamumas.
- Skysčių kaupimasis plaučiuose (plaučių edema).
- Mitralinio vožtuvo atvirkštinė kraujo tėkmė.
- Kraujo krešuliai.
- Širdies sustojimas ar netikėta mirtis.
Kaip diagnozuojama ischeminė kardiomiopatija?
Diagnozę nustato gydytojas, remdamasis:
- Ligos požymiais ir skundais.
- Asmenine ir šeimos ligų istorija.
- Kūno apžiūra.
- Papildomais tyrimais.
Tyrimai, padedantys nustatyti ligą
- Kraujo tyrimai.
- Elektrokardiograma (EKG).
- Krūtinės ląstos rentgenas.
- Širdies echoskopija (transtorakalinė echoskopija).
- Fizinis krūvio mėginys (streso testas).
- Širdies kateterizacija.
- Kompiuterinė tomograma ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Izotopinis širdies tyrimas.
- Retais atvejais gali būti atliekama širdies raumens biopsija.
Gydymo galimybės
Gydymo tikslas – pagerinti širdies darbą, šalinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Svarbiausia – kovoti su koronarinės kraujagyslių ligos priežastimis bei širdies nepakankamumu.
Pagrindiniai gydymo būdai
- Vaistai.
- Gyvensenos pokyčiai.
- Implantuojami prietaisai.
- Intervencinės procedūros ir operacijos.
Vaistai, naudojami gydymui
- Beta adrenoblokatoriai.
- AKF inhibitoriai.
- Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB).
- ARNI vaistai (angiotenzino receptorinio-neprilysino inhibitoriai).
- Diuretikai.
- Aldosterono antagonistai.
- Preparatai nuo aritmijų.
- Antikoaguliantai (kraujo skiedikliai).
- Statinai.
Šie vaistai pagerina širdies efektyvumą, malšina širdies nepakankamumo simptomus, neleidžia ligai progresuoti ir apsaugo nuo komplikacijų. Parinkimą ir gydymo schemą individualiai nustato gydytojas.
Gyvensenos pokyčiai
- Apriboti druskos kiekį (iki 2 000–3 000 mg per parą).
- Reguliariai mankštintis.
- Atsisakyti tabako gaminių.
- Laikytis Viduržemio jūros dietos arba pasirinkti sveiką mitybą su gausiomis daržovėmis ir vaisiais.
Implantuojami prietaisai
- Kardioresinchronizacinė terapija (CRT arba biventrikulinis širdies stimuliatorius).
- Automatiniai implantabilūs defibriliatoriai (AID arba ICD).
- Kartais abu šie prietaisai sujungiami į vieną – CRT-D.
Intervencinės procedūros ir chirurginis gydymas
- Angioplastika.
- Stentai.
- Koronarinės šuntavimo operacijos.
- Kairiojo skilvelio pertvarkymo ar sumažinimo operacijos.
- Kairiojo skilvelio pagalbiniai prietaisai.
- Širdies persodinimas ar kiti širdies nepakankamumo chirurginiai variantai.
Pasveikimo eiga po gydymo
Vaistų poveikis gali pilnai pasireikšti tik po kelių savaičių, o po sudėtingesnių procedūrų ar operacijų atsigavimas užtrunka nuo paros iki kelių savaičių ar net mėnesių, priklausomai nuo konkretaus gydymo.
Profilaktika: kaip išvengti ligos?
Vienas svarbiausių prevencijos žingsnių – rūpintis, kad neišsivystytų koronarinė širdies liga, kuri dažniausiai ir sukelia ischeminę kardiomiopatiją. Svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Vaikščioti, sportuoti (mažiausiai 30 min. penkis kartus per savaitę).
- Atsisakyti tabako.
- Valgyti subalansuotą, širdžiai palankią mitybą.
- Mažinti alkoholio kiekį.
- Laiku gydyti lėtines ligas – diabetą, padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį.
- Valdyti stresą.
- Pasiekti sveiką kūno svorį.
- Pakankamai ilsėtis.
Prognozė ir gyvenimas su liga
Ligos eiga priklauso nuo to, kiek stipriai pažeistas širdies raumuo. Kartais pažeidimas gali būti nedidelis, tačiau jei kraujotakos trūkumas tęsiasi ilgai (pvz., po infarkto), žalą pakeisti praktiškai neįmanoma. Tačiau nuoseklus gydymas ir gydytojo priežiūra gerina savijautą ir padeda efektyviau dirbti širdžiai.
Prognozę lemia:
- Kiek kairysis skilvelis vis dar gali išstumti kraujo.
- Koronarinės ligos sunkumas.
- Ar žmogus jau buvo patyręs infarktą.
Sveikos gyvensenos reikšmė
Kiekvienas gali prisidėti prie savo sveikatos stiprinimo. Svarbiausia – palaikyti tinkamą kūno svorį, riboti alkoholio vartojimą, stengtis kasnakt išsimiegoti, mankštintis, valgyti širdžiai naudingą maistą ir atsisakyti žalingų įpročių. Ne mažiau svarbu suvaldyti stresą.
Gydytojo stebėjimas ir kada kreiptis pagalbos
Būtina reguliariai lankytis pas gydytoją – keletą kartų per metus, kad jis galėtų įvertinti gydymo efektyvumą, stebėti implantuotų prietaisų darbą ar atsigavimą po procedūrų. Tarp vizitų verta nedelsti ir kreiptis, jei:
- Pablogėja simptomai.
- Atsiranda nauji, anksčiau nepatirti pojūčiai.
- Pastebimi prietaiso veikimo sutrikimai.
- Pasireiškia šalutiniai vaistų poveikiai.
Skubiai kreiptis pagalbos reikia, jei juntamas stiprus dusulys, krūtinės skausmas, alpimas.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kiek pažeistas mano širdies raumuo?
- Koks gydymas man tinkamiausias?
- Kur galėčiau rasti emocinę ar informacinę pagalbą?
