Egzotropija – tai akių raumenų sutrikimas, kai viena arba abi akys nukrypsta į išorę, t. y. žiūri ne tiesiai, o daugiau link ausų. Šis reiškinys dažnai pastebimas kūdikiams ir vaikams, tačiau jis gali išsivystyti ir suaugusiems. Laiku pastebėjus pokyčius akyse, ypač vaikystėje, svarbu kreiptis į gydytojus, kad būtų išvengta regėjimo problemų ar neigiamo psichologinio poveikio dėl pasikeitusios išvaizdos.
Kas yra egzotropija?
Egzotropija – tai viena iš žvairumo rūšių, kai akys nesiderina tarpusavyje: jos žiūri ne ta pačia kryptimi. Šiuo atveju, žvairavimas pasireiškia dėl vienos arba abiejų akių nukreipimo į šoną. Jeigu nukrypsta tik viena akis – kalbame apie vienpusę egzotropiją, jei abi – apie dvišalę. Priešingybė egzotropijai yra esotropija – būklė, kai akys nukrypsta į vidų, nosies link.
Vaikystėje išryškėjusi egzotropija gali turėti įtakos socialiniams įgūdžiams ir savivertei. Ankstyva diagnostika leis laiku pradėti gydymą ir išvengti rimtesnių regėjimo pažeidimų.
Egzotropijos tipai
- Protarpinė egzotropija. Tai dažniausia forma, kuomet akių nukrypimas pasireiškia ne visą laiką – kartais akių padėtis normali, o kartais viena akis žiūri į šoną. Šis nukrypimas gali paaštrėti, kai vaikas pavargęs, serga ar patiria įtampą.
- Pastovi egzotropija. Šiuo atveju akis ar abi nuolat yra nukreiptos į išorę, nepriklausomai nuo žiūrėjimo atstumo ar laiko. Ši forma retesnė už protarpinę.
- Įgimta (infantilinė) egzotropija. Išsivysto nuo pat gimimo ar ankstyvos kūdikystės.
- Sergminė egzotropija. Vystosi tuomet, kai viena akis mato daug prasčiau už kitą ir „nebendradarbiauja“ su sveikąja akimi.
- Kintamoji egzotropija. Žvairuoti gali tai viena, tai kita akis – nukrypimas „peršoka“ iš akies į akį.
- Antrinė (konsekutyvinė) egzotropija. Atsiranda po ankstesnės žvairumo korekcijos, kai akių padėtis pakinta dėl buvusio gydymo (dažniausiai po esotropijos operacijos).
Egzotropijos simptomai
- Laikinas ar nuolatinis vienos arba abiejų akių nukrypimas į išorę.
- Dažnas žvairavimas ar mirksėjimas, ypač smarkioje šviesoje.
- Akies užmerkimas šviesioje aplinkoje.
- Regėjimo nuovargis ar akių skausmas.
- Galvos skausmai.
- Matymas dvigubai (diplopija).
- Sunkesniais atvejais – sumažėjęs gebėjimas vertinti atstumą, t. y. gylio suvokimo sutrikimai.
Egzotropijos priežastys
- Paveldimumas – polinkis į žvairumą dažnai pasitaiko šeimose.
- Silpni akių raumenys, nepakankamai gerai reguliuojantys akių judesius.
- Sutrikęs akių suderinamumas žiūrint į arti esančius objektus (konvergencijos nepakankamumas).
- Nervų sistemos ligos, tokios kaip insultas ar navikai.
- Labai silpnas vienos akies regėjimas.
- Neretai, ypač protarpinės egzotropijos atveju, konkrečios priežasties nustatyti nepavyksta.
Egzotropijos rizikos veiksniai
- Galvos smegenų vystymosi sutrikimai.
- Priešlaikinis gimdymas ir neišnešiotumas.
- Žalingi įpročiai nėštumo metu, tokie kaip alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas.
- Genetinės mutacijos.
- Neištaisyti regėjimo sutrikimai, tokie kaip toliaregystė ar trumparegystė.
- Šeimos narių žvairumo istorija.
Galimos pasekmės
Jei egzotropija nėra gydoma, ypač vaikystėje, protarpinė forma gali virsti pastovia. Ilgainiui vaikui gali išsivystyti „tingios akies“ sindromas (ambliopija), t. y. viena akis ima stipriai nusilpti. Taip pat sumažėja gebėjimas matyti erdvėje abiem akimis.
Diagnozė ir tyrimai
Egzotropiją dažnai pirmiausia pastebi artimieji, ypač stebėdami vaiko akis. Norint išsiaiškinti realią padėtį, rekomenduojama apsilankyti pas akių gydytoją, kuris atliks išsamią apžiūrą.
Gydytojas įvertins šeimos ir asmeninę ligų istoriją, apžiūrės, kaip juda ir susifokusuoja akys. Gali būti atliekami šie tyrimai:
- Regos aštrumo tikrinimas – mažiems vaikams vertinamos regos reakcijos bei gebėjimas atpažinti paveikslėlius ar raidėles.
- Lęšiukų matavimai skirtingais korekciniais stiklais, siekiant išsiaiškinti, kaip akis prisitaiko prie įvairių žiūrėjimo sąlygų.
- Akies padėties ir išlyginimo testai.
- Akių vidaus būklės įvertinimas, plečiant vyzdžius tam, kad apžiūrėti akių struktūras.
Egzotropijos gydymo galimybės
Kaip gydyti egzotropiją priklauso nuo sutrikimo stiprumo. Kai kada nedidelė ar retai pasireiškianti žvairuma gali išnykti savaime. Tačiau dažnai taikomi šie gydymo metodai:
- Akies dengimas pleistru – stipresnioji akis uždengiama, kad silpnesnė sustiprėtų.
- Specialūs akių lašai, kurie laikinai slopina geriau matančios akies veiklą.
- Gydytojo paskirti akių korekciniai akiniai ar kontaktiniai lęšiai.
- Regėjimo terapija, kuomet atliekami specialūs akių pratimai, ypač esant konvergencijos sutrikimams.
- Botulino toksino (Botox) injekcijos į akių raumenis, kurios padeda laikinai atstatyti akių padėtį.
- Chirurginė intervencija, kai prireikia sustiprinti ar atpalaiduoti atitinkamus akių raumenis.
Ar įmanoma išvengti egzotropijos?
Šiuo metu nėra būdų visiškai užkirsti kelią egzotropijos išsivystymui. Jei planuojate nėštumą arba jau laukiatės, galite pasikalbėti su genetiku dėl rizikų, susijusių su paveldėtu žvairumu.
Prognozė
Egzotropija laikui bėgant gali atsirasti rečiau, tačiau daugeliu atvejų ji nepranyksta visiškai. Net pritaikius konservatyvų gydymą, liga gali kartotis. Tačiau daugumai pavyksta pagerinti akių padėtį ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasikonsultuoti su medikais, jei Jūsų vaikui pasireiškia neįprasti akių simptomai ar tiesiog nerimaujate dėl regėjimo. Atkreipkite dėmesį į požymius, tokius kaip:
- Akių skausmas ar nuovargis.
- Dvigubas matymas.
- Išblukęs arba neryškus matymas.
- Dažni galvos skausmai.
Ką reikėtų aptarti su gydytoju?
- Kokio tipo egzotropija yra nustatyta mano vaikui?
- Kokias gydymo galimybes siūlote?
- Ar gydymui reikės chirurginės intervencijos?
- Kokie operacijos privalumai ir galimos rizikos?
Egzotropijos poveikis regėjimui
Negydoma egzotropija ilgainiui gali lemti vienos akies regėjimo suprastėjimą (ambliopiją) ir gebėjimo matyti pasaulį abiem akimis praradimą. Taip nukenčia gylio suvokimas ir sumažėja stereoregėjimas.
Ligos eiga laikui bėgant
Jei egzotropija nekoreguojama, būklė bėgant metams dažniausiai blogėja. Nors gydymas padeda kontroliuoti simptomus, visiškai išnaikinti šio sutrikimo dažnai nepavyksta. Manoma, kad visiška išeitis priklauso ir nuo centrinės nervų sistemos mechanizmų, kurių šiuolaikinė medicina kol kas pakeisti negali.
