Sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimas (angl. Sensory Processing Disorder, SPD) – tai būklė, kai žmogaus smegenys netipiškai priima, interpretuoja ir reaguoja į įvairius pojūčius: regą, garsą, kvapą, skonį, lytėjimą, taip pat judėjimą. Dėl šio sutrikimo įprasti kasdieniai pojūčiai gali tapti sudėtingi arba trikdantys, o kai kuriems žmonėms sunku prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkos dirgiklių.
- 1.Sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimo rūšys
- 2.Sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimo simptomai
- 3.Priežastys ir rizikos veiksniai
- 4.Kaip atpažįstama sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimas?
- 5.Sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimo gydymas ir pagalba
- 6.Kada verta pasitarti su specialistais?
- 7.Gyvenimas su sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimu
Sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimo rūšys
Sutrikimo pasireiškimas labai įvairus. Populiariausi išskiriami keli pagrindiniai šio sutrikimo tipai:
- Padidintas reagavimas į pojūčius (sensorinė hiperreakcija) – kai žmogus labai stipriai reaguoja į aplinkinius dirgiklius: garsus, šviesą, kvapus, lytėjimą. Net įprasti dirgikliai gali sukelti diskomfortą ar net baimę.
- Sumažintas pojūčių jautrumas (sensorinė hipojautra) – kai žmogus silpnai ar lėtai fiksuoja sensorinę informaciją. Tokiu atveju, jam gali reikėti daugiau ir stipresnių dirgiklių, kad suvoktų aplinką.
- Pojūčių ieškojimas (sensorinės informacijos poreikis) – kai žmogus aktyviai ieško stiprių pojūčių, bet tai ne tik nesuteikia pasitenkinimo, bet netgi sukelia sumaištį ar nerimą.
- Pojūčių atskyrimo sunkumai – žmogus sunkiai atpažįsta subtilius skirtumus tarp pojūčių, pvz., garso atskyrimas arba teksto interpretavimas per lytėjimą.
- Laikysenos ir judesių kontrolės problemos – dažnai būna sunku tiksliai suvokti savo kūno padėtį erdvėje, išlaikyti pusiausvyrą ar stabilumą judant ir ilsintis.
- Koordinacijos sutrikimai (dispraksija) – pasireiškia sunkumais judėti, valdyti smulkius ar didelius raumenis. Tai gali apsunkinti įprastus veiksmus – nuo mygtukų užsegimo iki laipiojimo laiptais ar važinėjimo dviračiu.
Sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimo simptomai
Šio sutrikimo požymiai ir stiprumas labai priklauso nuo tipo bei individualių žmogaus ypatybių. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių simptomų gali būti:
- Nuolat atsitrenkia į daiktus, atrodo nerangus
- Jaučia nemalonumą ar net stiprų diskomfortą vilkint tam tikros medžiagos drabužius
- Vengia tam tikros konsistencijos maisto ar net springsta bandant jį valgyti
- Gali užsiimti nuolatiniu daiktų lietimu ar glostymu
- Nepaiso ar nesuvokia asmeninės erdvės
- Aštrios reakcijos į staigius garsus, lietimą, stiprią šviesą, kitus netikėtus sensorinius stimulus
- Gali būti sunkumų atliekant judesius pirštais ar rankomis (pvz., rašant, segant mygtukus)
Sutrikimas gali paveikti vieną arba kelias žmogaus pojūčių sritis. Simptomų dažnis bei stiprumas varijuoja – nuo lengvų iki itin reikšmingų, galinčių trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslus sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimo atsiradimo mechanizmas iki šiol nėra aiškus. Mokslininkų duomenimis, jį lemia tiek paveldimumas, tiek aplinkos veiksniai. Šis sutrikimas itin dažnai pasitaiko kartu su įvairiais neurovystymosi skirtumais, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimu ar dėmesio-deficito/hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD). Taip pat dažnas ir sergant kitomis psichikos ar raidos būklėmis:
- Vystymosi sulėtėjimas
- Mokymosi sutrikimai
- Bipolinis sutrikimas
- Negalėjimas reguliuoti nuotaikos
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
- Šizofrenija
Visgi, SPD gali pasireikšti ir be kitų lydimų sutrikimų. Sutrikimas statistiškai diagnozuojamas 1–3 žmonėms iš 20, tačiau šis skaičius aukštesnis tarp tų, kuriems pasireiškia neurovystymosi skirtumai.
Kaip atpažįstama sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimas?
SPD šiuo metu dar nėra pripažįstamas oficialia medicinine diagnoze, tačiau gydytojai vis dažniau atkreipia dėmesį į šios būklės pasireiškimus ir svarbą ją tinkamai atpažinti. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi vaikystėje – tiek tėvams, tiek pedagogams ar medikams. Pastebėjus neįprastus sensorinius reakcijų modelius, vaikas nukreipiamas pas ergoterapeutą išsamesnei apžiūrai.
Ergoterapeutai stebi, kaip vaikas sąveikauja su įvairiais sensoriniais dirgikliais, apklausia tėvus apie pasikartojančius sunkumus, surenka medicininę bei elgesio istoriją. Kai kuriais atvejais į diagnostikos procesą įtraukiami ir kiti specialistai, atsižvelgiant į asmens individualius poreikius ar papildomus simptomus.
Sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimo gydymas ir pagalba
Nors visiškai išgydyti SPD šiuo metu negalima, daugybė atvejų gali būti sėkmingai valdomi reguliariomis ergoterapijos užsiėmimais. Tokia terapija orientuota į konkrečius žmogaus poreikius ir kasdienio gyvenimo sunkumus, padedant pasiekti vystymosi etapas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Ergoterapija vaikams ir suaugusiesiems
Ergoterapeutai padeda vaikams tobulinti ir smulkiuosius, ir stambiuosius judesius, lavina savęs priežiūros, žaidimo ir bendravimo įgūdžius. Suaugusiems jie suteikia individualias strategijas, kaip susidoroti su sensorinių stimulų sukeliamu stresu ir diskomfortu.
- Vaikų vystymosi etapų pasiekimas (smulkioji ir stambioji motorika)
- Kasdienės veiklos, savitvarkos tobulinimas
- Socialiniai ir žaidimų įgūdžiai
- Emocijų ir elgesio savireguliacijos metodai
Sensorinės integracijos terapija
Vienas efektyviausių ergoterapijos būdų – sensorinės integracijos terapija. Jos metu žmogus nuosekliai supažindinamas su įvairiais pojūčiais, mokomas reaguoti į juos tinkamiau, įgauna pasitikėjimo ir išmoksta įveikti aplinkos iššūkius. Tokie užsiėmimai padeda išmokti susidoroti su kasdieniais sensoriniais dirgikliais, ugdo dėmesio sutelkimą, gerina elgesį ir padeda sumažinti nerimą.
Sensorinės integracijos terapija apima individualiai parinktas veiklas: lietimo, klausos, uoslės ir kitas sensorines užduotis. Taip pat ergoterapeutas kartu su šeima pritaiko kasdienius įgūdžius bei rekomenduoja reguliarias sensorines veiklas tiek namuose, tiek ugdymo įstaigose.
Sensorinė pagalba namuose ir mokykloje
Vaikams ypač svarbu sukurti aplinką, kuri padėtų valdyti sensorinius sunkumus. Tam gali būti naudojamos pagalbinės priemonės ir rutininės veiklos, pavyzdžiui:
- Kartkartėmis daryti sensorinius pertraukėles (pasivaikščiojimas, sukimas, sūpavimasis)
- Fidžetų (fidget toys) naudojimas, padedantis išlaikyti dėmesį
- Specialios ausinės apsaugai nuo triukšmo
Kiekvienam vaikui rekomendacijos parenkamos individualiai, atsižvelgiant į jų poreikius ir simptomų stiprumą.
Motorikos įgūdžių lavinimas
Sutrikus motorikai ar laikysenai (pvz., dispraksija, laikysenos sutrikimai), ergoterapeutai skiria specialias užduotis smulkiajai ir stambiajai motorikai gerinti. Tai padeda tiek kasdienėje veikloje (knygų nešimas, rašymas, mygtukų užsegimas), tiek aktyviose veiklose kaip sportas ar vaikų žaidimai.
Kada verta pasitarti su specialistais?
Jei kasdienybėje sensorinės reakcijos sukelia didelius iššūkius, rekomenduojama reguliariai lankytis pas ergoterapeutą ir kitas pagalbą teikiančias specialistus. Vystantis vaikui gali keistis ir jo poreikiai – svarbu nuolat vertinti terapijos tikslus ir pritaikymą.
Gyvenimas su sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimu
Šis sutrikimas kiekvieną žmogų paliečia labai skirtingai. Vieniems sensoriniai sunkumai dideli, kitiems – lengvi. Bendraujant, mokantis ar dirbant, labai praverčia šeimos narių, artimųjų ir specialistų pagalba. Ypač svarbu ginti vaiko interesus, siekti, kad jo aplinka būtų kuo palankesnė, o ugdymo įstaigoje būtų taikomos reikalingos priemonės.
Prisitaikymas, empatija ir supratimas – kertiniai žingsniai siekiant kuo sklandesnio integravimosi. Be to, patariama prisijungti prie bendraminčių ar paramos grupių, kur galima pasidalinti patirtimi ir gauti palaikymo.
Laiku neatpažinus ar tinkamai nepadedant vaikams, gresia didesnė depresijos, elgesio problemų ar socialinės izoliacijos rizika.
Nors gyvenimas su SPD gali kelti daug klausimų, specialistų pagalba ir individualiai parinkta terapija leidžia išmokti įveikti kasdienius iššūkius ir pagerinti gyvenimo kokybę tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
