Paauglystėje daugeliui tenka išgyventi sudėtingus emocinius pokyčius, bandant atrasti savo vietą tarp bendraamžių. Aš išgyvenau visa tai, bet tą sunkumą dar pagilino žvynelinės diagnozė. Ilgus metus jaučiausi atsiskyrusi nuo kitų ir beveik nežinojau, ką reiškia priimti save.
Sunkūs jausmai ir izoliacija
Žmonės, gyvenantys su lėtine liga, dažnai susiduria su vienišumo jausmu. Aš nuolat jaučiausi atskirta. Kai vis dėlto pasitraukdavau iš savo burbulo ir dalinausi sunkumais su artimaisiais, dažnai norėjosi išsipasakoti daugiau, nei jie galėjo priimti. Pasakodavau apie savo odos problemas, liūdesį, kad esu kitokia, pyktį dėl to, ko negaliu pakeisti. Bet vėliau supratau, kad kiti retai būna pasiruošę suvokti ar atliepti visą skausmą, kurį išgyvenu.
Atvirumas ne visuomet reiškia artumą
Ar teko patirti, kai išdrįsti atverti savo širdį, o kito žmogaus reakcija palieka tave dar labiau vienišą? Aš būtent taip jaučiausi. Buvau pasidalijusi pačiomis jautriausiomis mintimis, o po pokalbio – dar labiau sustiprėjo izoliacijos jausmas. Tada kurį laiką vengiau ieškoti naujų draugysčių. Ilgainiui pamačiau, kad kitų žmonių reakcija dažnai nėra apie mane – jie tiesiog nevisada žino, kaip tinkamai sureaguoti.
Paprašyti pagalbos – drąsa ir rūpestis sau
Laikui bėgant supratau, kad geriausia, ką galiu padaryti sunkiais momentais – atvirai pasakyti, ko tuo metu man labiausiai reikia. Kartais užtenka trumpai užsiminti, jog norisi daugiau supratimo. Arba paprašyti tiesiog išklausyti. Gali nustebinti, kaip nuoširdus prašymas pakeičia kito žmogaus elgesį ir pokalbio dinamiką!
- Dažnai žmonės nori padėti, bet galvoja, kad turi „sutvarkyti“ tavo problemas. Duodant signalą, kad to nereikia – leidžiame jiems būti tikrais palaikytojais.
- Paprašyti, ko iš tikrųjų reikia – vienas iš gražiausių rūpinimosi savimi žingsnių.
Bendruomenės paieškos gali būti iššūkis, bet jos vertos pastangų
Stipri parama, artimi žmonės – ne visada atsiranda savaime. Turiu pripažinti, kad suprasti, kurie žmonės gali būti šalia tavęs, užtruko laiko. Bet jų tikrai yra! Ieškok tų, kurie pasiruošę išgirsti ir būti kartu su tavimi. Nereikia susitaikyti su izoliacija ar slėpti savo sunkumų viduje – tai tik dar labiau didina atskirtį.
Ieškok savo bendraminčių, nes tik su jų palaikymu gali jaustis iš tiesų matoma(s) ir priimta(s). Tai išties keičia gyvenimą – palengvina kasdienybę, padeda pamilti save ir skatina rūpintis savo emocine gerove. Kuo daugiau esi palaikoma(s), tuo labiau rūpinsiesi savimi. Patikėk, verta ieškoti tikrų bendraminčių ir kurti savo paramos ratą.
